Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

Kovo 11-ąją Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Renginio metu sveikinimo kalbas sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė, Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė, Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, Vokietijos Federacinės Respublikos Tiuringijos Landtago Draugystės su Lietuva grupės pirmininkas Gustavas Bergemanas (Gustav Bergemann), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas kompozitorius Giedrius Antanas Kuprevičius, Kauno technologijos universiteto studentas, misijos „Lituanica 80“, lietuviško palydovo „LitSat-1“ komandos narys Algis Karpavičius.

Seimo Pirmininkė L. Graužinienė, teigė, kad per 24-erius laisvės metus daug kartų prisiminėme ir pagerbėme tautos didvyrius, mūsų jaunos nepriklausomos valstybės raidą, svarbiausius įvykius. „Tačiau apie kovą dėl Laisvės ir kovotojus būtina kalbėti dar ir dar, kad mes, mūsų vaikai ir anūkai suvoktume, kokia didelė Nepriklausomybės kaina ir, kokia neapsakomai didelė vertybė yra Laisvė“, – sakė Seimo vadovė. L. Graužinienė išreiškė viltį, kad įvykiai Ukrainoje mums leis aiškiai suvokti, kad valstybės viduje dirbtinai neturime ieškoti priešų, skleisti gandų ir kurstyti nesantaiką, vardan asmeninių interesų ar rinkimų kovų. „Norisi tikėti, kad tai tik tuščios ambicijos, o ne sąmoningas valstybės skaldymas iš vidaus. Kaip rašė Vydūnas: laisvę lengvai pažįsta tas žmogus, kuris visu savo veikimu reiškia tikrąjį žmoniškumą, kuris teisingas, malonus, kantrus ir tvirtas visame, ką jis daro. Dabar, kaip ir tada prieš 24-erius metus, turime būti vieningi“, – pabrėžė Seimo Pirmininkė.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas kompozitorius G. A. Kuprevičius akcentavo sąžiningos atsakomybės klausimą. „Vasario 16-ji ir kovo 11-ji kasmet tampa mums dviem labai rimtais testais, patikrinančiais, kokie esame ir kas mūsų laukia, jei vis dar esame tokie, kokie esame. Dabar formuojasi dar vienas testas: prarastos politinės, pilietinės sąžinės akivaizdoje paklauskime savęs, kokia gi mūsų inteligentijos, meno, kultūros, mokslo žmonių, jaunuomenės sąžinė, ar ji pajėgi kompensuoti tą vakuumą, kuriame atsidūrė visa nieko nereiškianti, bejėgė ir biurokratizuota pasaulinė politikos vadyba, geriausiu atveju siūlanti mums išgąstį ir nesusigaudymą. Trečiasis testas tikriausiai pareikalaus iš mūsų itin daug jėgų. Gal netgi kovos su savimi, savo nuopuoliais ir neveiklumu, gal jis bus netgi lemiantis“, – kalbėjo šių metų laureatas.

Lietuviško palydovo „LitSat-1“ komandos nario A. Karpavičiaus įsitikinimu, palydovai „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ yra ženklas, kad pasiekėme pakankamai, ir aukštųjų technologijų produktai gali būti kuriami čia, Lietuvoje, kad mūsų žinios yra reikalingos ir turi likti čia. „Švenčiu šią dieną, nes prie atgimimą švenčiančios savo valstybės galiu prisidėti ir aš pats, kurdamas jai ir joje. Šie projektai dar kartą parodė, kad turėdami bendrą tikslą, šiuo atveju Lietuvos garsinimą aukštųjų technologijų srityje, mokame paminti savo asmenines ambicijas, dirbti susitelkę ir išvien. Tad šią Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kai iš kosmoso nuskambės pirmieji lietuviški žodžiai, linkiu mums visiems ryžto siekti to, kas iš pirmo žvilgsnio yra nepasiekiama“, – sveikino A. Karpavičius.

Renginio pabaigoje vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų Algirdas Kaušpėdas iškilmingo minėjimo dalyvius pakvietė ištarti tris brangiausius Tautos išrinktus žodžius „Lietuva myli Laisvę“. „Galbūt šį prisipažinimą ne kartą pasakėme sau tyliai, bet šiandien kviečiu visus čia esančius šiuos tris tautos svarbiausiais išrinktus žodžius ištarti garsiai, vieningai, vienu balsu. Tegu mūsų žodžiai nukeliauja toli toli iki pat lietuviško palydovo, skriejančio kosminėje erdvėje žemės orbitoje“, – sakė A. Kaušpėdas.

Šie žodžiai kartu su kitais lietuvių balsais buvo išsiųsti į virš Lietuvos 400 km aukštyje praskriejantį palydovą „LitSat-1“ ir iš jo sugrįžę suskambėjo trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos metu Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.

 (Nepriklausomybės Akto signatarės B. Valionytės ir vysk. K. Kėvalo kalbas skelbsime kitame numeryje.)

Beje, šventės išvakarėse, kovo 10-ąją, Lietuvos Sąjūdžio pradininkai, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino kreipimąsi, kuriame apkaltino aukščiausią Lietuvos valdžią tautos valios ignoravimu ir Lietuvos valstybingumo griovimu ir atsisakė dalyvauti valdiškuose Kovo 11-osios minėjimo renginiuose. Sąjūdininkų vertinimu Lietuvos nepriklausomybė tebuvo atkurta tik formaliai. O ją atkūrus  Lietuvoje įsitvirtino nedemokratinė ir antitautinė nomenklatūrinė-oligarchinė santvarka, valdžia visiškai atitrūko nuo Tautos ir šalies piliečių ir „atvirai pamynė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą Tautos suvereniteto principą“.  Pasak kreipimosi autorių Lietuvos valdžia  „sąmoningai naikina paskutinius atkurtosios Lietuvos valstybės nepriklausomybės likučius“. Sąjūdžio pradininkai kaltina Lietuvos valdžią savo neatsakinga ir nusikalstama ekonomine ir socialine politika sukėlus masinę emigraciją, keliančią grėsmę net fiziniam tautos išlikimui. Kreipimosi autoriai įsitikinę, kad „visų Lietuvos valdžių politika skatina piliečius nepasitikėti savo valstybe ir ištisus du dešimtmečius griauna paties valstybingumo pamatus“. Sąjūdininkai piktinasi, kad valdžia į piliečių nepasitenkinimą, nerimą ir protestus dėl sunkios Tautos ir valstybės padėties nekreipiama jokio dėmesio.

„Iniciatyvinės grupės narius šiam žingsniui paskatino ciniškas valdančiųjų elgesys, mėginant sužlugdyti konstitucinę Tautos teisę į referendumą, pastarieji Konstitucinio teismo išaiškinimai, – kaip antai, kad lietuviškai galima rašyti ir be lietuviškų raidžių, numatomas lito panaikinimas, nepasiklausus Tautos, ir kita antivalstybinė, antitautinė „politinio elito“ veikla“, – sako vienas iš kreipimosi autorių, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo narys Gintaras Songaila.

„Esame įsitikinę, kad tokiomis aplinkybėmis dalyvaudami Tautos valią ignoruojančios ir Lietuvos valstybingumą griaunančios valdžios organizuojamame Kovo 11-osios minėjime Seime nusikalstume savo pilietinei sąžinei ir pareigai“, – rašo kreipimosi autoriai.

Kreipimąsi pasirašę dešimt Sąjūdžio pradininkų, kviečia savo bendražygius – sąjūdininkus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus ir kitus Kovo 11-osios iškilmingo minėjimo Seime dalyvius bei svečius, susimąstyti „ar iš tiesų prasminga dalyvauti šiame valdiškame renginyje“.  O tuos Sąjūdžio bendražygius ir visuomenės atstovus, kurie vis dėlto apsispręstų į šį renginį atvykti, ragina priminti valdžiai jos išduotus ir sutryptus nepriklausomos, laisvos ir demokratiškos Lietuvos idealus.

Kviesdami ignoruoti „valdišką“ Kovo 11-osios minėjimą, sąjūdininkai visus kviečia Nepriklausomybės šventę minėti kuo gausiau ir aktyviau dalyvaujant pačios visuomenės iniciatyva ir pastangomis organizuojamuose šventiniuose renginiuose. Kreipimąsi pasirašė Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Bronius Leonavičius, Romualdas Ozolas, Romas Pakalnis, Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Zigmas Vaišvila.

© 2014 „XXI amžius“