2014 m. kovo 14 d.    
Nr. 11
(2082)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Popiežius paskyrė naują Apaštalinį nuncijų

Naujasis Apaštalinis nuncijus
Lietuvoje arkivyskupas
Pedras Lopesas Kvintana
(Pedro López Quintana)

Kovo 8 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus Apaštaliniu nuncijumi Lietuvoje paskyrė arkivyskupą Pedrą Lopesą Kvintaną (Pedro López Quintana). Pateikiame naujojo Apaštalinio nuncijaus gyvenimo aprašymą.

Arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana) gimė Barbastro mieste (Ispanijoje) 1953 m. liepos 27 dieną. Kunigystės šventimus priėmė Santjago de Kompostela arkivyskupijoje 1980 m. birželio 15 dieną. Gavęs Kanonų teisės daktaro laipsnį, 1984 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje. Darbavosi Popiežiškosiose atstovybėse Madagaskare, Filipinuose, Indijoje bei Jo Šventenybės Valstybės Sekretoriato Bendrųjų reikalų skyriuje. 1998 m. vasario 7 d. buvo paskirtas Bendrųjų reikalų patarėju. 2002 m. gruodžio 12 d. paskirtas tituliniu Agropolio arkivyskupu ir Apaštaliniu nuncijumi. 2003 m. vasario 8 d.  arkivyskupas P. Lopesas Kvintana paskiriamas Apaštaliniu nuncijumi Indijoje ir Nepale, o 2009 m. gruodžio 10 d. – Apaštaliniu nuncijumi Kanadoje. Nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. Apaštalinis Nuncijus Pedras Lopezas Kvintana dirbo Valstybės Sekretoriato Bendrųjų reikalų skyriuje.


Kovo 11-osios eitynės

Prie Seimo buvo ir tautiškai
pasipuošusių žmonių

Kovo 11-ąją, sostinėje vyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) surengtos europietiškos Kovo 11-osios eitynės Vilniaus Gedimino prospektu iki Katedros aikštės, kur buvo pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, o Arkikatedroje aukotos šv. Mišios. TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius piktai užsipuolė tautininkų ir tautinio jaunimo rengiamas eisenas, esą pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda ir pseudopatriotizmo, vis naujų „tikrųjų“ Lietuvos gynėjų, „tikrųjų“ lietuviškų vertybių puoselėtojų, tautiškumą siejančių tik su vis garsesniu ir radikalesniu trispalvės pamojavimu per kokias nors tariamai tautines, bet iš esmės antieuropietiškas eitynes.


Paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

Kovo 11-ąją Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Renginio metu sveikinimo kalbas sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė, Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė, Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, Vokietijos Federacinės Respublikos Tiuringijos Landtago Draugystės su Lietuva grupės pirmininkas Gustavas Bergemanas (Gustav Bergemann), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas kompozitorius Giedrius Antanas Kuprevičius, Kauno technologijos universiteto studentas, misijos „Lituanica 80“, lietuviško palydovo „LitSat-1“ komandos narys Algis Karpavičius.


Pirmąkart apdovanoti krašto šviesuoliai

Klebonas kun. Aivaras Jurgilas

GRUZDŽIAI. Lietuvos valstybės atkūrimo diena čia šiais metais švęsta išskirtinai iškilmingai. Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros centro Gruzdžių filialo salėje šventėje „Kodėl verta likti“ pirmą kartą buvo pagerbti krašto šviesuoliai. Po sveikinimo kalbų buvo pristatyti šviesuoliai. Juos rinko įvairios Gruzdžių įstaigos ir organizacijos. Jais tapo Genovaitė Kilienė, Janina Kuzminskienė, Dalia Mikolaitienė.


Šeima – meilės bendruomenė

Telšiai. Vasario 22-osios, šeštadienio, popietę Telšių dekanato šeimos centre vyko Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros administratoriaus kan. Domo Gatauto inicijuotas susitikimas su Tomu Vilucku, straipsnių, knygų autoriumi ir krikščioniškųjų vertybių skleidėju. Susitikimo tema – „Šeimos metai. Vizija ir tikslai“. Lektorius pabrėžė, jog „Biblijoje labai svarbi šeima: apreiškimas Marijai dėl Dievo sūnaus įsikūnijimo vyko šeimoje; pirmosios krikščionių bendruomenės buvo sudarytos iš šeimų; tais laikais, prieš 2000 metų, šeima buvo natūralus dalykas, ją steigti buvo būtina, kad žmonės tiesiog galėtų išgyventi“. T. Viluckas teigė, jog visgi šiuo metu šeimą jau galima pavadinti išskirtine žmonių bendravimo forma. Bažnyčia paskelbė 2014-uosius Šeimos metais, siekdama pabrėžti, kokia svarbi šeima žmonių bendrystei, kokia ji svarbi kaip institucija. „Šeima yra meilės bendruomenė, šeima yra vilties vieta, – kalbėjo svečias. – Meilė niekada nesibaigia ir kiekvieno žmogaus parodytas dėmesys savo artimui liks įrašytas amžinybėje – netgi tokie darbai, kaip šeimai pagamintas valgis, išplauti indai ar net su meile įverta adata. Šeima yra tikėjimas, viltis ir meilė. Čia galima sėkmingai puoselėti šias tris vertybes. „Šeima yra pamatinė vertybė, padedanti žmogui „užsikabinti“ šiame gyvenime“, – į tai kiekvienam per šiuos – Šeimos – metus atkreipti dėmesį atsisveikindamas palinkėjo T. Viluckas. Vėliau vyko pokalbis su svečiu, pasivaišinta arbata.


„Sandrauga“: vakar, šiandien, rytoj

Benjaminas ŽULYS

Lietuvos profesinės sąjungos
„Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis

Daugiau nei 5000 narių vienija Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kurios būstinė įsikūrusi Kaune, Laisvės al. 46. Čia suranda kelią, rašo laiškus, skambina telefonais, patys ateina šios organizacijos nariai ir kiti Kauno ir visos Lietuvos žmonės, patyrę nuoskaudas, neteisybes iš savo darbdavių, įvairių žinybų, įstatymų leidėjų. 2013 metų spalį sąjungai buvo pripažintos federacijos teisės, suteikiančios dar platesnes veiklos teises ir galimybes.


Rajono valdžia tarėsi su klebonais

ŠILALĖ. Kovo 3 dieną rajono Savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko tradicinis savivaldybės vadovų ir Šilalės rajono bažnyčias aptarnaujančių klebonų pasitarimas. Jame dalyvavo meras Jonas Gudauskas, mero pavaduotojas Raimundas Vaitiekus, Administracijos direktorius Valdemaras Jasevičius, mero patarėjas Kęstutis Ačas, Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Gintautas Ačas, Šilalės dekanato dekanas Algis Genutis ir rajone esančių parapijų kunigai. Pasitarimo pradžioje meras J. Gudauskas padėkojo rajono dvasininkams už bendradarbiavimą ir pakvietė diskusijai apie praėjusiais metais nuveiktus darbus, šių metų planus, taip pat problemoms aptarti. Savivaldybės vadovas džiaugėsi, kad šiuo metu yra rengiami investiciniai projektai ir tikimasi gauti finansinę paramą svarbiems rajono kultūros paveldo objektams renovuoti, tarp kurių yra ir rajono bažnyčių. Tai – Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, Kaltinėnų miestelio kapinių koplyčia, Upynos, Varsėdžių, Laukuvos, Požerės ir Didkiemio bažnyčios.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija