Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

„Sandrauga“: vakar, šiandien, rytoj

Benjaminas ŽULYS

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis

Daugiau nei 5000 narių vienija Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kurios būstinė įsikūrusi Kaune, Laisvės al. 46. Čia suranda kelią, rašo laiškus, skambina telefonais, patys ateina šios organizacijos nariai ir kiti Kauno ir visos Lietuvos žmonės, patyrę nuoskaudas, neteisybes iš savo darbdavių, įvairių žinybų, įstatymų leidėjų. 2013 metų spalį sąjungai buvo pripažintos federacijos teisės, suteikiančios dar platesnes veiklos teises ir galimybes.

Apie tai ir kitus rūpesčius, nuveiktus darbus bei ateities planus buvo plačiai kalbėta neseniai Kauno „Metropolio“ viešbučio salėje įvykusiame „Sandraugos“ narių ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime, kuriame buvo aptarti 2013 metų šios organizacijos veiklos rezultatai. Juos ataskaitiniame pranešime aptarė organizacijos pirmininkas teisininkas Kęstutis Juknis. Jis atkreipė dėmesį į mūsų šalyje vyraujančias negeroves – prastas darbo žmonių gyvenimo, socialines sąlygas, menką eilinių žmonių atlyginimą, brangstančias komunalines paslaugas, saugių ir sveikų sąlygų stygių, daug kitų dalykų, reikalaujančių esminių pertvarkų, pataisų. Nors apie tai visuomenė nemažai žino, tačiau kovoti su tuo eilinis žmogus dažniausiai nepajėgus – be to žinojimo dar reikia turėti apsčiai juridinių žinių, kantriai minti įvairių organizacijų biurokratų kabinetų slenksčius, ruošti procesinius dokumentus. Ir ne kiekvienam skriaudžiamajam pavyksta pasiekti teisybės. „Sandraugos“ teisininkai aktyviai gina skriaudžiamųjų interesus, atstovauja teismuose, kitose instancijose, kontroliuoja, kaip vykdomi darbo bei kiti įstatymai, kolektyvinės sutartys. Tad ši organizacija turi teisę ne tik organizuoti streikus, mitingus, bet ir kitomis teisinėmis priemonėmis gerinti piliečių darbo, gyvenimo, buities sąlygas. K. Juknis pastebėjo, kad net keista, jog kai kuriose organizacijose darbuotojai apskritai nežino, kad mūsų šalyje gyvuoja profesinės sąjungos. Kai kur klaidingai laikoma, kad tai – sovietinių laikų palikimas, o darbdaviams nuo to dar geriau – kolektyve niekas nedrumsčia jiems ramybės, patogiau valdyti kolektyvą. Net patys vadovai dažnai nežino įstatymų, juos pažeidinėja. Jiems patinka taip vadovauti, jie jaučiasi vienvaldžiai. „Kolektyvinio atstovavimo teisė mums suteikia galių derėtis su darbdaviu dėl didesnio darbo užmokesčio, geresnių bei saugių darbo sąlygų ir kitų, – pastebėjo K. Juknis. – „Sandrauga“ siekia ne tuščio darbuotojo teisių deklaravimo, bet realių ir esminių pokyčių tiek įmonių, tiek nacionaliniu mastu. „Sandrauga“ neskirsto žmonių nei į dešiniuosius, nei į kairiuosius, visi yra vienos visuomenės nariai. Mūsų organizacijos padaliniai veikia kituose miestuose, rajonuose, organizacijose“. „Sandraugos“ nariai gauna nemokamą juridinę konsultaciją, jų interesai nemokamai ginami įvairių lygių teismuose. Kiek kainuoja advokatų paslaugos, daug kam nereikia aiškinti, ne vienas tai žino, ne dažnas išgali pasinaudoti advokatų paslaugomis. Beje, „Sandraugos“ durys atviros ir kitiems, ne šios organizacijos žmonėms. Kaip tik kitą dieną po minėto susirinkimo į „Sandraugą“ buvo atvykęs žmogus, net ne šios organizacijos narys, o eilinis pilietis iš Raseinių rajono pasitarti dėl savo gyvenimiškų reikalų. K. Juknis kone valandą su juo kalbėjosi, patarė, ką daryti, kokius dokumentus kur pateikti, kad tie reikalai pakryptų gerąja linkme. Pirmininkas ironiškai pastebėjo, kad kai kada dėl lankytojų gausos net nėra kada papietauti...

Žinoma, negalima teigti, kad kone visi vadovai, darbdaviai, įstaigos yra užkietėję biurokratai ir savanaudžiai. Pavyzdžiui, su Kauno miesto ir rajono, Pakruojo, Jonavos ir kai kurių kitų rajonų savivaldybėmis palaikomi glaudūs bendradarbiavimo ryšiai, ieškoma ir surandama išeičių iš įvairių situacijų. Vaisingai bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros ministerijomis. Tačiau vykusi akcija „Bėda – 2013“ parodė, kad ne vienoje organizacijoje profesinė organizacija gyvuoja vangiai – paminėtina „Lituanica“, „Kautra“, Kauno kapinių priežiūros įmonė, Vilkijos žemės ūkio mokykla. Be to, ar kiekvienoje organizacijoje yra pareigybių aprašai – kas už ką atsakingas, kokį darbą turi atlikti. Esant tokiam dokumentui, galima be didesnių ginčų iš darbuotojo pareikalauti darbo, o šis iš darbdavio – savų pareigų vykdymo.

„Sandrauga“ paminėjo ir Darbo kodekso priėmimo dešimties metų sukaktį.

Profsąjungos teisininkas Deividas Beržinskas nušvietė teisinę padėtį Lietuvoje. Pasirodo, pernai teismuose buvo nagrinėta apie 30000 civilinių bylų, iš jų dėl darbo – 1500. Vien „Sandrauga“ gynė darbo žmonių interesus daugiau nei 40 bylų, kurių ne vieną laimėjo darbuotojo naudai.

Teisininkė Ieva Žekevičiūtė pristatė vidinės komunikacijos svarbą ir jos gerinimo būtinybę. Teisininkė Živilė Čeplauskaitė pristatė pasirašytas įmonių kolektyvines sutartis. Įdomia veikla užsiima Jaunimo organizacija, kuriai vadovauja Lina Balaišytė. Meno, kultūros renginiai, parodos, rėmėjų paieška, kiti renginiai turtina jaunimo gyvenimą, plečia akiratį. Jaunuoliai lankėsi Kauno slaugos ligoninėje, kurioje atliekamas paliatyvus gydymas. Didžioji ligonių dauguma – senoliai. Tai – tie žmonės, kurie ruošiasi keliauti į amžinybę, o šalia esantieji jiems padeda tai kelionei pasirengti. Tarp kitų – ir „Sandraugos“ pasiuntiniai. Įdomu, kad vienas toks senolis išgyveno beveik vienerius metus... Tai – retenybė.

„Sandraugos“ profesinė sąjunga nesiekia savo viršenybės prieš kitas profesines sąjungas, priešingai, ji siekia visų profesinių sąjungų vienybės, kad bendromis pajėgomis būtų galima pasiekti darnos bei sutarimo įvairiose gyvenimo srityse.

Konferencijos metu buvo išplatinta anoniminė anketa, kurioje buvo prašoma atsakyti į įvairius klausimus, pavyzdžiui: „Ar esate patenkintas naryste profesinėje sąjungoje? Kokiais klausimais tenka kreiptis į „Sndraugą“? Kaip, Jūsų manymu, profesinė sąjunga reaguoja į iškilusias problemas? Nesidomiu profesinės sąjungos veikla, kol neištinka bėda, kol neprireikia pagalbos“.

Po ataskaitinio susirinkimo „Sandraugos“ vadovas pateikė redakcijai vieno biurokratizmo atvejo pavyzdį iš Prienų. Čia rašoma: „Lietuvoje sukurta dviejų tipų priešgaisrinės apsaugos sistema – statutinė ir savivaldybių kontroliuojama. Nors LR Priešgaisrinės ir civilinės apsaugos standartas Lietuvoje numato priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbo kryptis ir vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, tačiau nė piršto nepajudinama, jei priešgaisrinės apsaugos klausimai paliečia savivaldybėms priklausančių ugniagesių veiklą. Vyriausybė yra numačiusi, kad ugniagesiai į gaisravietes privalo vykti po du, tačiau Prienų valdininkų noru vietos ugniagesiai privalo vykti po vieną, tapti kone virtuozais. Ugniagesys vairuodamas sunkiasvorį automobilį, turi skambinti į centrą mobiliuoju telefonu, klausinėti kelio praeivių gaisro židinio adreso (nes Prienų priešgaisrinėje tarnyboje navigacinės sistemos – vis dar tolima svajonė). Galiausiai ugniagesys, atvykęs į ugniavietę, vis dar negali pradėti gesinti gaisro, kol telefonu nepraneša centro operatoriams apie savo atvykimą. Ir tik iš ten gavęs leidimą, ugniagesys gali nusiimti kopėčias, išjungti objekte elektrą ir pradėti gesinti gaisrą“.

„Tad Prienuose kaip toje pasakoje apie poną, kuris norėjo dieną pailginti. Prienų valdininkai gaišina laiką duodami leidimą gesinti gaisrą, gaisrininkus skatina važinėti po rajoną ir žiūrėti, kur dūmai rūksta“, – sako K. Juknis.

Kovo 4 dieną „Sandrauga“ surengė visos Lietuvos profesinių sąjungų vadovų apskritąjį stalą dėl bendros veiklos ginant žmonių teises. Tai vėl buvo vienas iš žingsnių teisingumo kelyje.

© 2014 „XXI amžius“