Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Mokėjęs surasti tinkamą žodį

A†A g. kan. jubil. Vytautas Aloyzas MAROZAS (1930 08 20–1955 12 18–2014 03 01)

Garbės kanauninkas Vytautas Aloyzas Marozas

Kovo 1 dieną Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė garbės kanauninkas jubiliatas Vytautas Aloyzas Marozas.

Jis gimė 1930 m. rugpjūčio 20 d. Ramygaloje (Panevėžio r.) žemdirbių šeimoje. Jo tėvas buvo Lietuvos savanoris. Netoli Upytės kovų už tautos laisvę dalyvis gavo 7 ha žemės. Greta Ramygalos irgi turėjo nemažą ūkį. Marozai augino šešis vaikus, Vytautas Aloyzas buvo antrasis.

Baigęs Ramygalos gimnaziją, paragintas kelių savo bendraamžių ramygaliečių, 1950 metais įstojo į tuometinį Kauno valstybinį universitetą, statybos fakultetą. Taip pasielgė visiškai apie ateitį negalvodamas, o statybos jo neviliojo. Studijuodamas Kaune ateidavo į Kauno Arkikatedrą pasimelsti, buvo uolus ministrantas. Pirmieji studijų metai baigėsi. Jis jautė, kad „įsėdo ne į savo roges“. Todėl, po vienerių metų nė nelaikęs egzaminų išstojo ir daug  nesvarstydamas, 1951 metų rudenį įstojo ir pradėjo studijuoti Kauno kunigų seminarijoje. Toks Vytauto Aloyzo apsisprendimas iš karto atkreipė saugumiečių dėmesį. Ne kartą jie bandė jį užverbuoti. 1955 m. gruodžio 18 d. vyskupo Julijono Steponavičiaus Kauno Arkikatedroje Bazilikoje įšventintas kunigu.

Kun. V. A. Marozas kunigišką tarnystę pradėjo vikaru Palėvenės parapijoje, kur jį paskyrė vyskupas Kazimieras Paltarokas. Ten klebonu dirbo kun. Pranas Masilionis, SJ. Jaunam vikarui netrukus jis tapo didžiuliu autoritetu. Jo paveiktas, V. A. Marozas niekada nesuabejojo savo pasirinkimu.  Paskui savo kunigo tarnystę jis  tęsė Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijoje, Dusetų, Pakruojo ir Biržų parapijose. 1963 metais buvo paskirtas Jūžintų parapijos klebonu, kur tarnavo iki 1971-ųjų. Nuo tų metų savo prašymu vikaro pareigomis buvo perkeltas į Rokiškio parapiją, tačiau jau kitais metais laikinai perėmė klebono ir Rokiškio dekanato dekano pareigas. Nuo 1980 iki 1985 metų dažnai kilnojamas klebonu tarnavo Alizavos, Palėvenėlės, Sidabravo, Dapšonių, Truskavos ir Anciškio parapijose. Nuo 1985 iki 1991 metų administravo Biržų bei Geidžiūnų, o nuo 1991 iki 2003 metų – Vadoklių ir Lėno parapijas. Paskutinius savo beveik vienuolika metų altaristo tarnybą ėjo Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijoje. 2007 metais Panevėžio vysk. Jonas Kauneckas, įvertinęs kun. V. A. Marozo sielovadinę tarnystę, paskyrė Panevėžio vyskupijos Katedros Kapitulos garbės kanauninku emeritu.

Kanauninkas Vytautas mylėjo savo kunigišką tarnystę ir ją uoliai vykdė. Jis mokėjo surasti tinkamą žodį ir suprasti tiek jauną, tiek vyresnį, buvo taip pat brolių kunigų, ypač jaunesnių, gerbiamas ir mylimas.

G. kan. V. A. Marozas buvo pašarvotas Panevėžio šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčioje. Laidotuvių šv. Mišios vyko kovo 4 dieną, antradienį. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ. Bažnyčioje atsisveikinimo žodį tarė kun. Jonas Morkvėnas ir Vadoklių vidurinės mokyklos direktorius Stasys Lisanka. Po šv. Mišių kunigas išlydėtas į Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros parapijos kapines (Ramygalos gatvėje), kur atsisveikinimo žodį tarė velionio bendraklasis, kalbėjo ir drauge su velioniu tą pačią dieną kunigu įšventintas kun. Bronius Gimžauskas. G. kan. V. A. Marozas palaidotas šių kapinių kunigų kapavietėje.

Beje, „XXI amžiuje“ esame spausdinę kelis tekstus apie g. kan. V. A. Marozą: Virginija Paradnevičiūtė, „Minėjo kunigystės 50-metį“ (2006 01 13, nr. 4),  Bronius Vertelka, „Tarnystė Dievui – nesibaigiantis kelias“ (2006 06 09, nr. 44), Bronius Vertelka, „Statyti dvasinius tiltus“ (2010 08 20, nr. 60).

XXI
Broniaus VERTELKOS nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“