|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Alytaus dekanate Kunigą įrašėme į savo širdis
Alytus. Antrą vasario sekmadienį alytiškiai Šv. Angelų Sargų parapijoje pagerbė prieš 14 metų mirusį miesto Garbės pilietį, saleziečių draugijos narį, ilgametį žurnalo Saleziečių žinios redaktorių kun. Praną Gavėną SDB. Šia proga šv. Mišias koncelebravo Alytaus dekanas ir klebonas garbės kanauninkas Arūnas Užupis bei kun. Petras Dumbliauskas SDB iš Kauno Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, parapijos. Apie visų gerbiamo kunigo gyvenimą, darbus bei asmeninius susitikimus mintimis dalijosi miesto Tarybos narys Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos atstovas Albinas Minkevičius, Dainavos krašto ateitininkų valdybos pirmininkas gydytojas Almantas Geležius, pedagogai: tikybos mokytoja Albina Minkevičienė, šių eilučių autorė, garbaus dvasininko mokinys ir bendražygis Alfonsas Vitkauskas. Renginio meninę dalį kūrė režisierės Muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja Rita Leitanienė ir apskrities literatų klubo Tėkmė vadovė Emilija Krušinienė. Konferenciją vedė viešosios įstaigos Dienos namai direktorė Kristina Bondareva. Šv. Mišių pamoksle svečias iš Kauno priminė susirinkusiems pagrindinius iškilaus saleziečio biografijos faktus: Kalvarijos parapijoje, Zapalimų kaime gausioje (8 vaikai) neturtingų valstiečių šeimoje augęs keturiolikmetis Pranukas apsisprendė tapti vienuoliu ir, kun. Antano Skelčio paragintas, 1933 metais išvyko į Turino (Italija) provincijoje esančią saleziečių įstaigą. Pirmą kartą prie altoriaus žengė Turine, o savo kunigystės auksinį ir vienuoliškos veiklos deimantinį jubiliejus 1999-ųjų liepą pasitiko Alytuje. Gyvendamas Italijoje, Brazilijoje, visa širdimi liko su Lietuva ir tautiečiais. Aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje: organizavo renginius birželio 14-ajai tremties dienai paminėti, kitus susibūrimus, rašė publicistinius straipsnius, knygas jaunimui. Atkūrus nepriklausomybę, 1992 metais, Vilkaviškio vyskupo Juozo Žemaičio MIC pakviestas, grįžo į Lietuvą ir iki mirties aktyviai dalyvavo Alytaus krašto bei nepriklausomos Tėvynės visuomeniniame gyvenime. Kun. P. Gavėnas buvo dvasininkas, uoliai gynęs Bažnyčios bei tautos laisvę. Baigdamas buvusio vienuolijos brolio kilnaus gyvenimo apžvalgą, prelegentas, anksčiau tarnavęs šioje parapijoje, priminė susirinkusiems ir kitos iškilios asmenybės poeto, pogrindinio leidinio Aušra redaktoriaus ir platintojo kun. Liongino Kunevičiaus, prieš 20 metų palaidoto parapijos šventoriuje, nuveiktus darbus dėl tikėjimo ir Lietuvos laisvės. Šv. Mišių pabaigoje kun. P. Dumbliauskas SDB padovanojo susirinkusiems paskutinės P. Gavėno išleistos knygos jaunimui Šv. Kazimieras likusius egzempliorius, palinkėjo visiems pagal tos dienos Evangelijos skaitinį būti pasaulio druska bei šviesa, suteikiančia mūsų būčiai naują skonį, apšviečiančia gyvenimo tamsumas. Po šv. Mišių apie Garbės piliečio darbus liudijo buvę bendraminčiai, mokiniai, bendražygiai. Miesto tarybos narys Albinas Minkevičius kun. P. Gavėną prisiminė kaip plačios erudicijos, gyvybingą žmogų, paprastą, nemėgstantį puikuotis, besigilinantį į dalyko esmę, žadėjusį parašyti knygą apie Lietuvą ir išversti į italų, ispanų bei anglų kalbas. Tikybos mokytoja Albina Minkevičienė klausytojų mintį kreipė į organizacinius saleziečių dvasininko gabumus, jo ypatingą patrauklumą (charizmą), sąlytį su krašto ateitininkais, organizuojant vasaros stovyklas jaunimui. Jo meilė, anot pedagogės, mums perduotas liepsnojantis fakelas, kuris ir šiandien šviečia, šildo, taurina būtį, giedrina dvasią. Dainavos krašto ateitininkų valdybos pirmininkas gydytojas Almantas Geležius pastebėjo, kad kun. P. Gavėnas buvo tobulas Jėzaus Kristaus sekėjas. Anot liudytojo, iškilus dvasininkas, pats būdamas silpnos sveikatos, savo gyvenimu bei darbais demonstravo tikėjimo jėgą, nuolat ieškojo būdų, kaip prikelti Tėvynę iš dvasinio nuosmukio. Neturėjo priešų, visus į jį besikreipiančius apgaubdavo meile ir malda. Ateitininko teigimu, kitaip mąstantys, pabendravę su garbiuoju saleziečiu, neretai pakeisdavo savo požiūrį, nes širdimi pajusdavo tyrą apaštalo meilę. A. Vitkauskas, kunigo bendražygis ir palydovas, apžvelgė dvasininko piligrimines keliones po Lietuvą ir kaimynines šalis, pagerbiant ir įamžinant iškilias Lietuvos asmenybes, pasakojo apie kur. P. Gavėno iniciatyva Europos centre pastatytą ąžuolinį kryžių, simbolizuojantį mūsų šalį, kaip jauniausią krikščioniškąją valstybę. Pademonstravo saugomą brangų paveikslą, primenantį Motinos tremtinės kančias. Šių eilučių autorė liudijo: Kunigą įrašiau sau į širdį. Tarsi šiandien matau P. Gavėną vaikų bei jaunimo būryje. Šalia jo dingdavo kalbos chamizmas, žodžių smurtas. Čia vaikščiojo meilės dvasia. Pokalbiai, diskusijos, sportinės varžybos, didi jo telkianti, globojanti jėga vaikus bei jaunimą traukte traukdavo prie bažnyčios. O jis šypsodavosi: kokia graži auga ateities Lietuva saboniai, urmanos, kairiai... Diskusijose jaunimui primindavo: sveikas kūnas dar negarantuoja psichinės ir dvasinės sveikatos. Milijonai taip pat. Neapykanta kitam daug labiau skaudina, alina tave patį. O meilė taurina, kelia, skaidrina dvasią. Didžiausias stebuklas ir paslaptis esi tu pats, jaunuoli. Būdamas saleziečiu, P. Gavėnas patirties nuolat sėmėsi iš šv. kun. Jono Bosko dvasingumo versmės, iš jo sielovadinės ugdančios meilės. Apskrities literatų klubo Tėkmė pirmininkė E. Krušinienė prisiminė keletą iškilių Lietuvos asmenybių Antaną Strazdelį, Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, kurie savo mintimis ir prasmingais žodžiais skirtingu metu kėlė, šildė, guodė, palaikė tautos dvasią. Ji skaitė kun. P. Gavėno atminimui dedikuotas eiles. Poetas Albinas Rauličkis dvasios lobius susirinkusiems dalijo savo kūrybos eilėmis. Muzikos mokyklos ugdytiniai (kanklininkės Vytautė Svetlauskaitė, Evelina Remeikaitė, pianistės Goda Daugėlaitė, Gintarė Kubiliūtė, Rūta Vosyliūtė, Rugilė ir Raminta Reškevičiūtės, pučiamaisiais instrumentais groję Beata Maksimavičiūtė, Kipras Gudzinevičius, Gertrūda Šitkauskaitė), parengti ir atlydėti rūpestingų muzikos pedagogų Violetos Baronienės, Rimanto Jočio, Editos Radvilavičienės, Justinos Jočytės-Orinienės, parodė meninę programą. Visus renginio dalyvius padėkos žodžiais ir suvenyrais pamalonino šventės organizatoriai dekanas g. kan. A. Užupis ir VšĮ Dienos namai direktorė Kristina Bondareva. Iškilaus dvasininko kūrinių ekspoziciją bažnyčioje parengė Dienos namų savanorės Gema A. Gocentienė ir Aldona Gališanskienė. Kiekvienas iš šventės išsinešė dvasios lobį, įsegtą į šviesaus atminimo kun. P. Gavėno prisiminimų pynę. Klausėmės Jo žodžių ir širdies balso aido. Bronislava Tamulynienė Zenono Šilinsko nuotraukos
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |