|
Teisingumo ministerijos kirtis telefoniniams sukčiams
Seimas priėmė Teisingumo ministerijos pasiūlytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kuriose leidžiama Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų padaliniams vykdyti kriminalinę žvalgybą įkalinimo įstaigose. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir jų padaromų nusikalstamų veikų, kurių nemaža dalis yra telefoninio sukčiavimo atvejai, skaičiaus augimą. Be to, iki šiol buvę teisiniai instrumentai neleidžia optimaliai užtikrinti laisvės atėmimo vietų kriminogeninės būklės valdymo ir visuomenės saugumo. Teisingumo ministerijos pasiūlytos įstatymo pataisos gerokai apsunkins kalėjimuose veikiančių telefoninių sukčių galimybes vilioti pinigus iš žmonių. Seimo patvirtintos įstatymo pataisos leis sumažinti ir kitų įkalinimo įstaigose padaromų nusikaltimų skaičius, sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Nuo kovo 1 dienos Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžių įstaigų padaliniai galės vykdyti kriminalinę žvalgybą įkalinimo įstaigose bei valstybės įmonėse prie pataisos namų, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą bei kai kuriuos apysunkius nusikaltimus arba kai gauta informacijos apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos iki 2000 metų rugsėjo vykdė operatyvinę veiklą (dabar kriminalinė žvalgyba) ir tuomet nusikalstamų veikų įkalinimo įstaigose buvo užregistruota žymiai mažiau: 1999 metais 49 nusikalstamos veikos, 2000 metais 30, o 2011 metais 160, 2012 metais 179 nusikalstamos veikos. Kriminalinės žvalgybos įstatymas leidžia gauti informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių, kredito įstaigų ir iš kitų juridinių asmenų; vykdyti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų kontrolę, slaptą patekimą į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, transporto priemones, imituoti nusikalstamą veiką; vykdyti slaptą sekimą gavus prokuroro ar teismo sankcijas. Įstatyme numatyta asmens teisė kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dėl galimo teisių ir laisvių pažeidimo apskųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui arba prokurorui. Jeigu asmens gautas atsakymas netenkina, jis gali pateikti skundą apygardos teismui, kuris priims galutinį sprendimą.
© 2014 XXI amžius
|