|
20-ąjį kartą plasnojo Gervė
VISAGINAS. Kovo 1011 dienomis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga mieste 20-ąjį kartą tarptautinis šokių festivalis Gervė suplasnojo savo sidabriniais sparnais ir atnešė miestui gražią ir spalvingą šokio šventę. Kultūros centro Banga salė tradiciškai priėmė šimtus dalyvių ir žiūrovų. XX festivalyje dalyvavo svečiai iš Lyksnos (Latvija), Verchniadzvinsko (Baltarusija), Zambruvo (Lenkija), Panevėžio, Nemenčinės, Švenčionių ir Visagino miestų. Festivalį atidarė Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė ir turiningas Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblio Nemunas koncertas, kuriame žiūrovams ir Lietuvai buvo dovanojami ne tik šokiai, bet ir gyva, tradicinė muzika bei dainos.
Šokėjai vos tilpo į dviem grakščiomis gervėmis papuoštą sceną, kurioje poros sukosi dvi dienas. Pirmąją dieną atidarymo koncerto vedėjai papasakojo atvykusiems festivalio dalyviams gražią ir įkvepiančią istoriją apie Visagino ežero pavadinimo kilmę. Girdi, seniai seniai Lietuvą užplūdo kryžiuočiai ir ėmė negailestingai žudyti čionykščius žmones, degino ištisus kaimus, o vietinis kunigaikštis su kariauna stojo ginti savo krašto. Priešų buvo labai daug, krašto gynėjai žuvo vienas po kito, ir tada viena mergina griebė kardą ir drąsiai puolė priešą. Tai įkvėpė kovotojus, jie narsiai kovėsi, bet narsiausia buvo toji mergina. Kryžiuočiai ėmė trauktis, regis, jau sužibo pergalės viltis, tik staiga ant ežero kranto narsiąją merginą pakirto klastinga strėlė. Mergina pavirto sidabrine gerve ir išnyko debesyse. Žmonės jai davė Visa ginančios vardą, o ežeras, prie kurio žuvo narsioji mergelė, jos garbei buvo pavadintas Visaginu. Antrąją dieną legendų įkvėpti šokėjai dalyvavo dviejuose liaudies šokių ir šiuolaikinių šokių koncertuose.
Šiais metais vienas svarbesnių festivalio elementų buvo dėmesys dalyviams. Dažnai kolektyvai ir jų vadovai susitinka tik pertraukėlių tarp pasirodymų metu, o po koncerto skuba išvykti nepasidaliję nei patirtimi, nei pasiekimais ar sunkumais. Festivalio Gervė organizatorius Visagino kultūros centras atsiliepdamas į dalyvių prašymus, paruošė festivalio darbotvarkę taip, kad vaikai ir jaunimas galėtų pabendrauti ir užmegzti naujus ryšius kūrybinių dirbtuvių metu, kur jie lipdė, rišo, piešė ir klijavo, o kolektyvų vadovai turėtų laiko aptarti renginį, pabendrauti, pasidalyti idėjomis. Po festivalio kiekvienam kolektyvui buvo įteikta simbolinė gervė, kad ir kitais metais ant jos sidabrinių sparnų dar atskristų, aplankytų Visaginą ir papuoštų miesto scenas savo spalvingais šokiais.
Aleksandra Čižikaitė
© 2014 XXI amžius
|