Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Prezidentė Vinco Kudirkos mieste

Prezidentė Dalia Grybauskaitė bendrauja su jaunaisiais naumiestiečiais

Kovo 10-ąją Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.), bendravo su Vinco Kudirkos gimnazijos bendruomene, abiturientams vedė pilietiškumo pamoką. Vėliau su miestelio žmonėmis šalies vadovė paminėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Prezidentės žodžiais, vienas iškiliausių lietuvių tautinio sąjūdžio kovotojų Vincas Kudirka yra tarsi uola, ant kurios laikosi mūsų valstybingumas. Lietuviškos spaudos draudimo metais jo redaguojamas laikraštis „Varpas“ drąsiai stojo į opoziciją rusų politikai Lietuvoje. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena yra visų mūsų laisvės diena. „Laisvė patiems kurti savo valstybę tokią, kokią norime, – demokratišką, saugią, kurioje visiems būtų gera gyventi. Kiekvieno piliečio pareiga – prisidėti prie Lietuvos valstybės ir jos gerovės kūrimo, – pabrėžė šalies vadovė. – Susirinkę čia pagerbiame ne tik mūsų himno autorių, bet ir ypatingą, amžinai laisvą asmenybę, savo tautai padėjusią suprasti, kiek daug reiškia vienybė, pilietiškumas ir atsidavimas Tėvynei“. Prezidentė Vinco Kudirkos gimnazijos mokiniams padovanojo pirmąjį išsamų lietuvišką žemėlapį apie NATO, Aljanso partnerius ir Lietuvos narystę. D. Grybauskaitė apsilankė laišką jai parašiusių šeštokų klasėje bei Vinco Kudirkos muziejuje. Prezidentė padėjo gėlių prie Lietuvos himno autoriaus, lietuvybės puoselėtojo V. Kudirkos paminklo, aikštėje pasodino ąžuoliuką, bendravo su žmonėmis.

Skaudi tiesa: esame save niekinanti tauta

KTU doc. emeritas,

dr. Vytautas Venckevičius

2005 metais atšvęstas Lietuvos (Litua) vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1000-metis. Tačiau iškilios mokslininkės Jūratės Statkutės de Rosales darbai ir atradimai, paskelbti knygoje „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ (Vilnius: Versmė, 2013), jau verčia susimąstyti. Intriguoja knygos metrikoje įrašyti žodžiai: „Žymi baltų proistorės tyrinėtoja Venesuelos lietuvė Jūratė Statkutė de Rosales atskleidžia istorines apgavystes, kurių aukomis buvo ne tik lietuvių ir latvių, bet ir pasaulio mokslininkai, domėjęsi baltų genčių praeities temomis“. Taigi kada nors gali tekti švęsti dar iškilesnį jubiliejų. Žinoma, jei išliksime. Būtų verta! Deja, pavojai neišnyko. Esame ne itin draugiškų kaimynų apsuptyje. Daugelį amžių jų buvome žlugdyti, naikinti. Ilgainiui įgijome ir nevisavertiškumo kompleksą. Akivaizdu, kad ir dabar patys save niekiname, net lietuviu prisistatyti jau gėda... Atrodo, greitai galime būti nupirkti už blizgančius stikliukus kaip kokie afrikiečiai ar indėnai prieš keletą amžių. Belieka tik mūsų politinį elitą papirkti. Argi tai – ne skaudi tiesa? Požymių yra užtektinai... Dar neatsikvošėjome ištrūkę iš komunizmo košmaro, kai iškart ėmė ryškėti nauji „šviesios ateities horizontai“. Dabar – iš Vakarų. Įdomiausia, kad į ten veda „tie patys“ ar jų palikuonys, kartu su didžiausiais „patriotais“ (gal tokiais pat materialistais). Vėl ta pati retorika: „Kas ne su mumis, tas – prieš mus“. Argi tai neprimena marksizmo-leninizmo etikos?.. Tad dėl ko tas tautos supriešinimas? Ar ne dėl materialinių vertybių, kurių stokota sovietmečiu, o išsvajotuose Vakaruose – apstu... Na, o moralė, anot garsaus bankininko Vito Vasiliausko, „ne šio pasaulio dimensija“.

Seimas griežtai pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei dalies jos teritorijos okupaciją

 Seimas plenariniame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria griežtai pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei dalies jos teritorijos okupaciją. Už Seimo rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos keliamų grėsmių Ukrainos ir visos Europos saugumui“ balsavo 82 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai. Seimas priimta rezoliucija tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą ir reiškia politinį solidarumą su naująja Ukrainos valdžia ir kviečia visas Ukrainos valdžios institucijas, politines partijas ir visą visuomenę dirbti kartu įgyvendinant šalies ateičiai svarbias demokratines reformas, atkuriant politinį ir ekonominį stabilumą bei visuomenės vienybę. Lietuvos parlamentas laikosi nuomonės, kad Rusijos Federacijos tikslingi veiksmai, pažeidžiantys dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorijos vientisumo užtikrinimo, kelia grėsmę ne tik Ukrainos, kaimyninių šalių, bet ir ES, ir NATO valstybių narių saugumui bei stabilumui Europoje. Seimas pritaria Ukrainos valdžios pozicijai, kad Autonominės Krymo Respublikos parlamento sprendimas skelbti referendumą dėl Krymo teisinio statuso prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, todėl jo rezultatai bus vertinami kaip neteisėti ir niekiniai. Taip pat pritaria ES ir JAV iniciatyvoms ir priimtiems sprendimams teikti neatidėliotiną finansinę pagalbą Ukrainai siekiant užtikrinti ekonominį valstybės stabilumą ir reikalingų visapusiškų reformų įgyvendinimą. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Rusijos Federacija nereaguoja į aktyvias tarptautinės bendruomenės pastangas taikaus dialogo būdu ieškoti krizinės situacijos politinių sprendimų ir savo vienašaliais veiksmais toliau didina įtampą regione. Seimas palaiko JAV administracijos priimtus sprendimus dėl sankcijų Rusijos Federacijai ir Europos Vadovų Tarybos kovo 6 dienos pareiškimą, kuriame įvardijamos konkrečios sankcijos Rusijos Federacijai ir pateikiamas jų įgyvenimo planas, bei ragina sankcijų įgyvendinimo Rusijos Federacijai klausimą toliau svarstyti Europos Vadovų Taryboje. Seimas pasisako už kuo spartesnį ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymą ir jos nuoseklų įgyvendinimą, tolesnius reikalingus veiksmus siekiant pozityvių postūmių liberalizuojant vizų režimą, taip pat Lietuvos parlamentas paragino ES suteikti Ukrainai aiškią narystės ES perspektyvą. Lietuvos parlamentas atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį į būtinybę iš naujo įvertinti susidariusią saugumo padėtį Europoje ir mano, kad tolesnis NATO ir Ukrainos bendradarbiavimo stiprinimas svariai prisidėtų prie pačios Ukrainos ir visos Europos saugumo užtikrinimo. Dokumentu kreipiamasi į ES ir NATO politinius lyderius, valstybių narių parlamentus ir visą tarptautinę bendruomenę kviečiant imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų nutraukta Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, užtikrintas Ukrainos teritorinis vientisumas ir visų ES ir NATO valstybių narių saugumas. Rezoliucijoje sveikinamas JAV priimtas sprendimas sustiprinti JAV dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, tuo būdu pademonstruojant tęstinius įsipareigojimus Europos saugumui ir solidarumą su NATO sąjungininkais. Taip pat kviečiama Lietuvos politines (parlamentines) partijas pasirašyti naują susitarimą dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos.

Konstitucinio Teismo teisėjais paskirti V. Greičius, D. Jočienė ir E. Baltutytė

 Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės, Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimus, nutarė Konstitucinio Teismo teisėjais devyneriems metams paskirti Vytautą Greičių, Danutę Jočienę ir Elvyrą Baltutytę.

Po slapto balsavimo už V. Greičiaus kandidatūrą balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 32, susilaikė 16 parlamentarų. D. Jočienės kandidatūrą parėmė 83 Seimo nariai, prieš balsavo 27, susilaikė 6. Už E. Baltutytės kandidatūrą balsavo 59, prieš – 44, susilaikė 13 parlamentarų. Taigi jos kandidatūrai pritarta tik trijų balsų persvara. Seimo nutarimai įsigalios kovo 20 d.

Lietuvos rusų dramos teatras nusprendė nevykti gastrolių į Rusiją

Lietuvos rusų dramos teatras, vadovaujamas režisieriaus Jono Vaitkaus, atsisakė vykti gastrolių į Sankt Peterburge šį pavasarį vyksiantį teatrų festivalį ir organizatoriams išsiuntė atvirą laišką. Taip pasielgti teatro kolektyvas nusprendė, išvydęs festivalio, kuriame ketino dalyvauti, organizatoriaus Sergejaus Šubo pavardę Rusijos kultūros ministerijos išplatintame kultūros veikėjų sąraše. Jame Rusijos kultūros veikėjai palaiko valdžios sprendimus dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.