|
Atsivėrė rojus žemėje
Rusija vėl perbraižo pasaulio žemėlapį
|
Zurabo Kurcikidzės (EPA) nuotrauka
|
Nors kovo 11-ąją prorusiška Krymo valdžia paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos, jau sekmadienį čia surengtas balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos. Jis išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų. Teigiama, kad referendumas neteisėtas, nes pažeidžia tarptautinę teisę, prieštarauja Ukrainos Konstitucijai ir vyko okupacijos sąlygomis, be to, surengtas per labai trumpą laiką. Tai buvo nelaisvas valios pasireiškimas, o žmonės balsavo nelaisvi. Beje, Ukrainos Konstitucinis teismas nekonstituciniu pripažino Krymo autonominės respublikos Aukščiausiosios Rados kovo 6-osios sprendimą Dėl Krymo referendumo rengimo. Tokią išvadą Konstitucinis teismas priėmė ir oficialiai paskelbė išnagrinėjęs laikinojo Ukrainos prezidento ir Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo bei parlamento žmogaus teisių įgaliotinės Valerijos Lutkovskos konstitucinius teikimus.
|
|
Olimpinės žaidynės karo grėsmės akivaizdoje
Sekmadienį Rusijos mieste Sočyje, Juodosios jūros pakrantėje, baigėsi Parolimpinės žiemos žaidynės, kurios vyko praėjus dviem savaitėms po sveikųjų sportininkų Olimpiados. Rusijos agresijos metu Ukrainos olimpinis komitetas siekė, kad šalies olimpiečiai Sočyje galėtų varžytis ryšėdami gedulo juostas ir taip paminėdami per susirėmimus žuvusių žmonių atminimą, tačiau olimpiniai funkcionieriai ukrainiečių prašymą atmetė. Ukrainos olimpinis komitetas pranešė gavęs atsakymą, kuriame teigiama, neva tokių galimybių žaidynių procedūros nenumato. Tai ne pirmas kartas, kai TOK neleidžia ryšėti gedulo juostų. TOK istorijoje netrūksta gėdingų dėmių. Pavyzdžiui, po triumfo Berlyne, kitos olimpinės žaidynės buvo planuojamos Tokijuje ir Romoje.
|
|
|