Svetainė
įkurta 2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE | Reklamos
kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius
prašome kreiptis į Redakciją |
|
Popiežius apie gailestingumo veikimą klausykloje
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Pranciškus klauso liepos mėnesį Rio de Žaneire
vykusių Pasaulinių jaunimo dienų dalyvių išpažinčių | Gavėnios
užduotys kunigams Gavėnios laikotarpiu, kai tikintieji dažniau
nei kitu metų laiku būriuojasi prie klausyklų, ryškiausias popiežiaus Pranciškaus
mokymo bruožas mintys apie Dievo gailestingumo veikimą, Atgailos sakramento
praktikavimo svarbą bei ištikimą nuodėmklausių tarnystę įgyja ypatingą aktualumą.
Kaip tik apie tai Šventasis Tėvas, pasiremdamas asmeniniu kunigiškos tarnystės
patyrimu, kalbėjo kovo 6 dieną vykusiame savo pirmajame Gavėnios susitikime su
Romos vyskupijos kunigais. Šiame tradiciniame apaštalo šv. Petro įpėdiniui renginyje
pradedant ilgą liturginį maldos kelią į Didžiojo ketvirtadienio šventumą, jis
išsamiai aiškino, kad geri kunigai visada yra artimi savo žmonėms, dalijasi jų
kentėjimais ir gydo sielose atsivėrusias žaizdas. Kreipdamasis į Vatikano didžiojoje
Pauliaus VI audiencijų salėje susirinkusius tūkstančius dvasininkų po Romos vyskupijos
generalinio vikaro kardinolo Agostino Valinio (Agostino Vallini) įžanginio sveikinamojo
žodžio popiežius Pranciškus savo parengtos kalbos tekstą papildė komentarais ir
prisiminimais iš savo gyvenimo gimtojoje Argentinoje. Iškeldamas žymių nuodėmklausių
pavyzdį jis pabrėžė, jog kiekvienas kunigas gautą begalinio Dievo gailestingumo
dovaną gali vertingai perduoti tik, kai pirmiausia pats ją priima į savo širdį. Pradėdamas
kalbą, kuri Šventajam Tėvui būdingu stiliumi buvo pagyvinta netikėtais klausimais
(sakykite, ar užbaigiate dieną su Viešpačiu, o gal su televizoriumi?) arba pajuokavimais
(kalba, kad aš esu kietas su savo kunigais), jis komentavo tos dienos Evangelijos
skaitinį, teigiantį, kad Jėzus, keliaudamas per Palestinos miestus ir kaimus,
mokymu ir gydymu rodė didelę užuojautą žmonėms, nes jie buvo nuvargę ir apleisti
lyg avys be piemens (Mt 9, 36). Aiškindamas šią Evangelijos ištrauką, popiežius
Pranciškus darė dvi išvadas, kurios atspindi svarbiausius pirmųjų pontifikato
metų elementus. Jis sakė, kad vietos, kuriose Jėzų galima lengviausiai rasti,
buvo gatvės. Dėl to, kad visuomet buvo gatvėje, net gali atrodyti, kad Jis panašus
į benamį žmogų, aiškino Šventasis Tėvas. Tai reikšmingas pastebėjimas, prisimenant
nuolatinį popiežiaus Pranciškaus raginimą, kad Bažnyčia savo naujosios evangelizacijos
pastangomis išeitų iš savęs, neužsidarytų presbiterijose ir klebonijose, kad
keliautų į gatves į žmogiškosios egzistencijos pakraščius, stengdamasi į bažnytinį
prieglobstį sugrąžinti nuo tikėjimo nutolusią, sekuliarizuotą visuomenę. Ir tai
reikia daryti (toks antrasis pontifikato mokymo elementas) rodant neabejotiną
gailestį dvasiškai apleistiems žmonėms, kurie jaučia moralinį sutrikimą, suirutę
savo sielose dėl primetamų įvairiausių jų prigimčiai prieštaraujančių ideologinių
tendencijų, dar labiau apsunkinančių neretą materialinį nepriteklių. Anot Šventojo
Tėvo, toks dvasinis nuovargis ir tiesiog išsekimas dažnai matomas šiuolaikinio
pasaulio miestų gatvėse ir kvartaluose, nepriklausomai nuo šalių ekonominio išsivystymo
lygio. |
| Žodžio
prasmė glūdi veiksme Kun. Vytenis Vaškelis Kai
mintis ir žodis tampa konkrečiu veiksmu, dvasinis pradas įgyja materialaus dalyko
formas. Tobuliausia būtybė Dievas Žodis tapo kūnu (Jn 1, 14), ir šis Jo sprendimas
pranoko visus žmonijos lūkesčius, nes Jėzaus Apsireiškimo šlovės aušra nušvito
Kūdikio lopšyje, paskui pasiekė viršūnę, kai Jis, prikaltas ant kryžiaus, visus
pradėjo traukti prie savęs, ir, prisikėlęs iš numirusių bei pasirodęs savo mokiniams,
tarsi dar kartą įsikūnijo visiems bylodamas: Štai aš, ką iki savo mirties jums
skelbiau, kas turi įvykti, viską išpildžiau. Visi mano veiksmai atitiko visas
mano mintis ir žodžius. Dabar atėjo jūsų eilė ir valanda. Mano žodis visada yra
tiesos pilnuma. Jei jo nuosekliai laikysitės, keisis jūsų charakteris, panašėsite
į patį Dievą Žodį, ir patys tapsite gyvojo vandens čiurkšle tiems, kurie jus kasdien
mato bei girdi(žr. Jn 7, 38). |
|
Apie Nepriklausomybės kainą
Rūta Averkienė
|
Varėniškiai Nepriklausomybės atkūrimo metines švenčia
su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis | VARĖNA.
24-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines miestas sutiko prasmingais
renginiais. Kovo 11-ajai skirtas renginys prasidėjo šv. Mišiomis Varėnos Šv. arkangelo
Mykolo bažnyčioje. Jas už Lietuvos laisvę aukojo šios parapijos klebonas, dekanas
kun. Justinas Aleknavičius. Po šv. Mišių šventinis minėjimas-koncertas vyko prie
savivaldybės. Pakilią nuotaiką kūrė ne tik šviečianti pavasario saulė, bet ir
rankose plevėsuojančios trispalvės vėliavėlės, margaspalviai balionai bei šypsenos
šventės dalyvių veiduose. Renginys prasidėjo Lietuvos valstybės himnu. Tylos minute
buvo pagerbti visi žuvusieji už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę. Jaunuoliai
padėjo gėlių krepšelius prie Nepriklausomybės paminklo ir savanorių kapų Senojoje
Varėnoje. Gražia lietuviška daina šventės dalyvius pasveikino vokalinės grupės
Bruknelė solistė Laura Rameikaitė. |
|
Įvertinimai ir padėkos Bronius
VERTELKA
| Parodos vertinimo komisijos nariai:
(iš kairės) Molėtų dailės galerijos vadovė tapytoja Aistė Gabrielė Černiūtė,
Alantos dvaro uziejaus-galerijos vėdėja tekstilininkė Rasa Leonavičiūtė
ir dailės mokytojas skulptorius Vidas Steponavičius |
MOLĖTAI. Nepriklausomybės atkūrimo
metinėms skirti renginiai kovo 11-ąją mieste prasidėjo K. Umbraso literatūrinės
premijos konkursui pateiktų darbų aptarimu ir XVI dailės ir fotografijos parodos-konkurso
atidarymu Molėtų dailės galerijoje. 21-ąjį kartą surengtam literatūriniam konkursui
šiemet savo kūrinius pateikė 6 kūrėjai, o dailės ir fotografijos konkursui 55
rajono menininkai. Penkiolikai jų buvo įteiktos premijos. Muziejaus direktorė
Viktorija Kazlienė sakė, jog menui gabūs žmonės iš Molėtų regiono pristatė tai,
ką sukūrė per metus. Dalyvauti parodoje turėjo teisę ne vien Molėtuose ar jų apylinkėse
gyvenantys, bet ir kitur likimo nusviesti menininkai. Vedini pilietinės pareigos,
iš anksto savo darbų atnešė netgi įsikūrusieji už Lietuvos ribų ir trumpam į tėvynę
atvykę paviešėti. Paroda unikali tuo, kad vienoje erdvėje sugebėta sutalpinti
įvairių meno žanrų kūrinius, ir dar vykstant remontui. Sudėtingą ir atsakingą
darbą puikiai atliko galerijos vedėja dailininkė Aistė Gabrielė Černiūtė. |
|
Giesmės, maldos ir dainos už Tėvynę Lietuvą
|
Renginio dalyviai Telšių Žemaitės dramos teatro salėje.
Pirmoje eilėje Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Puplauskas
| TELŠIAI. Čia iškilmingai
paminėtos 24-osios Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo metinės. Kovo
10-osios vakarą Telšių Žemaitės dramos teatro salėje buvo giedami Žemaičių Kalvarijos
Kalnai. Kartu su tikinčiaisiais meldėsi Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Telšių
vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus
kunigų seminarijos vadovai ir klierikai, Telšių miesto ir savivaldybės meras Vytautas
Kleiva. Kalnai buvo giedami meldžiantis už Tėvynę Lietuvą, o po maldos vyko gražus
pabendravimas, buvo surengta agapė. |
|
Koncertas, krepšinis ir šv. Mišios
| Po
koncerto kultūros centre su rajono vadovais | ŠILALĖ.
Šilališkiai su didžiuliu patriotizmu paminėjo 24-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės
atkūrimo metines. 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioje Taryboje pasirašytas
Lietuvos Nepriklausomybės aktas tapo ypatingos svarbos dokumentu, kuris pareiškė
visam pasauliui, jog Lietuva tampa laisva ir nepriklausoma valstybe. Šilalės
kultūros centro salėje vyko iškilmingas šios datos paminėjimas. Renginį suorganizavo
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos
bendruomenės, Šilalės rajono savivaldybė ir Šilalės kultūros centras, vadovaujamas
direktoriaus Antano Kazlausko, talkino šio centro meno vadovai. |
|
Diakono šventimai
| Naujasis diakonas Donatas Liutika |
Kovo 2 dieną Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje buvo aukojamos
iškilmingos šv. Mišios, kurių metu Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ Telšių Vyskupo
Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikui Donatui Liutikai suteikė diakono
šventimus. Iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo
Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių kunigų seminarijos
rektorius kan. Viktoras Ačas, prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, Žemaičių
Kalvarijos Šventovės rektorius, Telšių vyskupijos šeimos centro direktorius kan.
Jonas Ačas, Telšių vyskupijos Caritas direktorius, Rietavo parapijos klebonas
kun. Antanas Gutkauskas, Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius,
Telšių vyskupo sekretorius kun. Haroldas Šneideraitis. Šv. Mišių metu giedojo
Žemaičių Kalvarijos Bazilikos sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Kristinos
Kondratavičienės. Šv. Mišiose dalyvavo visi Telšių kunigų seminarijos klierikai. |
|
Padėkota už Dievo duotus metus
|
Šv. Mišių koncelebracijoje jubiliatas prel. Vytautas
Steponas Vaičiūnas (dešinėje) ir vyskupai (iš kairės): Juozas Preikšas,
Jonas Ivanauskas, arkiv. Sigitas Tamkevičius ir Kęstutis Kėvalas
| Kovo 8 dienos vakarą Kauno Arkikatedroje
Bazilikoje vyskupai, kunigai, gausiai susirinkusi bendruomenė dėkojo Viešpačiui
už prelato, profesoriaus, daktaro, ilgamečio Katalikų teologijos fakulteto Vytauto
Didžiojo universitete dekano, dabar prodekano ir Kauno kunigų seminarijos studijų
dekano Vytauto Stepono Vaičiūno OFS 70 gyvenimo metų ištikimą tarnystę ir ištikimybę
savo pašaukimui, kurį rodo savo broliams kunigams, jaunajai kartai ir visai tikinčiųjų
bendruomenei. Šv. Mišioms Arkikatedroje Bazilikoje vadovavo Kauno arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, arkivyskupijos
augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas
bei daugiau kaip trys dešimtys kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų. Homiliją
pasakė Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas. Šv. Mišiose giedojo KTU akademinis
choras Jaunystė, vadovaujamas Danguolės Beinarytės. |
|
Ką išgyvename iš naujo Birutė
Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų
klubo prezidentė, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarė Didžiai
gerbiama Lietuvos Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke,
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos deputatai, Seimo nariai ir visi čia susirinkusieji, mieli Lietuvos piliečiai, Prieš
24 metus atkūrėme nepriklausomą valstybę čia, šioje salėje. Buvome susitelkę ir
ryžtingi. Visi jautėmės padarę ypatingai svarbų darbą. |
|
Kokia laisvos visuomenės išlikimo sąlyga
Vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupijos augziliaras
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Gerbiama
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, Gerbiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
Seimo nariai, valdžios atstovai, užsienio svečiai ir visi šio minėjimo dalyviai, Vakarų
civilizacija yra atradusi tris kertines sąlygas laisvei pasiekti ir išlaikyti
ribotą valdžią, laisvę ūkinėje veikloje ir moralinę-kultūrinę tvarką. Ribota
valdžia negali būti savavališka, ji atstovauja ne sau, bet visiems žmonėms. Laisvė
ūkinėje veikloje, kai žmogus turi teisę kūrybiškai dirbti ir savarankiškai pelnytis
duoną sau ir savo šeimai. Moralinė-kultūrinė tvarka, kai žmogus turi laikytis
dorovinių įstatymų ne iš baimės, o iš vidinio įsitikinimo. Šiam trijų laisvos
visuomenės sektorių išgryninimui labai pasitarnavo krikščionybė, kuri pabrėžė,
kad žmonės, sukurti pagal Kūrėjo paveikslą, turi lygias teises ir pareigas. Šiuo
pagrindu buvo rašomos modernių valstybių laisvės deklaracijos ir konstitucijos. |
|
Skaudi tiesa: esame save niekinanti tauta
KTU doc. emeritas, dr. Vytautas Venckevičius 2005
metais atšvęstas Lietuvos (Litua) vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1000-metis.
Tačiau iškilios mokslininkės Jūratės Statkutės de Rosales darbai ir atradimai,
paskelbti knygoje Europos šaknys ir mes, lietuviai (Vilnius: Versmė, 2013),
jau verčia susimąstyti. Intriguoja knygos metrikoje įrašyti žodžiai: Žymi baltų
proistorės tyrinėtoja Venesuelos lietuvė Jūratė Statkutė de Rosales atskleidžia
istorines apgavystes, kurių aukomis buvo ne tik lietuvių ir latvių, bet ir pasaulio
mokslininkai, domėjęsi baltų genčių praeities temomis. Taigi kada nors gali tekti
švęsti dar iškilesnį jubiliejų. Žinoma, jei išliksime. Būtų verta! Deja, pavojai
neišnyko. Esame ne itin draugiškų kaimynų apsuptyje. Daugelį amžių jų buvome žlugdyti,
naikinti. Ilgainiui įgijome ir nevisavertiškumo kompleksą. Akivaizdu, kad ir dabar
patys save niekiname, net lietuviu prisistatyti jau gėda... Atrodo, greitai galime
būti nupirkti už blizgančius stikliukus kaip kokie afrikiečiai ar indėnai prieš
keletą amžių. Belieka tik mūsų politinį elitą papirkti. Argi tai ne skaudi tiesa?
Požymių yra užtektinai... Dar neatsikvošėjome ištrūkę iš komunizmo košmaro, kai
iškart ėmė ryškėti nauji šviesios ateities horizontai. Dabar iš Vakarų. Įdomiausia,
kad į ten veda tie patys ar jų palikuonys, kartu su didžiausiais patriotais
(gal tokiais pat materialistais). Vėl ta pati retorika: Kas ne su mumis, tas
prieš mus. Argi tai neprimena marksizmo-leninizmo etikos?.. Tad dėl ko tas
tautos supriešinimas? Ar ne dėl materialinių vertybių, kurių stokota sovietmečiu,
o išsvajotuose Vakaruose apstu... Na, o moralė, anot garsaus bankininko Vito
Vasiliausko, ne šio pasaulio dimensija. |
|
Atsivėrė rojus žemėje Rusija
vėl perbraižo pasaulio žemėlapį
|
Zurabo Kurcikidzės (EPA) nuotrauka |
Nors kovo 11-ąją prorusiška Krymo valdžia paskelbė
nepriklausomybę nuo Ukrainos, jau sekmadienį čia surengtas balsavimas dėl prisijungimo
prie Rusijos. Jis išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų.
Teigiama, kad referendumas neteisėtas, nes pažeidžia tarptautinę teisę, prieštarauja
Ukrainos Konstitucijai ir vyko okupacijos sąlygomis, be to, surengtas per labai
trumpą laiką. Tai buvo nelaisvas valios pasireiškimas, o žmonės balsavo nelaisvi.
Beje, Ukrainos Konstitucinis teismas nekonstituciniu pripažino Krymo autonominės
respublikos Aukščiausiosios Rados kovo 6-osios sprendimą Dėl Krymo referendumo
rengimo. Tokią išvadą Konstitucinis teismas priėmė ir oficialiai paskelbė išnagrinėjęs
laikinojo Ukrainos prezidento ir Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo
bei parlamento žmogaus teisių įgaliotinės Valerijos Lutkovskos konstitucinius
teikimus. | |
|