Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Skaudi tiesa: esame save niekinanti tauta

KTU doc. emeritas,

dr. Vytautas Venckevičius

2005 metais atšvęstas Lietuvos (Litua) vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1000-metis. Tačiau iškilios mokslininkės Jūratės Statkutės de Rosales darbai ir atradimai, paskelbti knygoje „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ (Vilnius: Versmė, 2013), jau verčia susimąstyti. Intriguoja knygos metrikoje įrašyti žodžiai: „Žymi baltų proistorės tyrinėtoja Venesuelos lietuvė Jūratė Statkutė de Rosales atskleidžia istorines apgavystes, kurių aukomis buvo ne tik lietuvių ir latvių, bet ir pasaulio mokslininkai, domėjęsi baltų genčių praeities temomis“. Taigi kada nors gali tekti švęsti dar iškilesnį jubiliejų. Žinoma, jei išliksime. Būtų verta! Deja, pavojai neišnyko. Esame ne itin draugiškų kaimynų apsuptyje. Daugelį amžių jų buvome žlugdyti, naikinti. Ilgainiui įgijome ir nevisavertiškumo kompleksą. Akivaizdu, kad ir dabar patys save niekiname, net lietuviu prisistatyti jau gėda... Atrodo, greitai galime būti nupirkti už blizgančius stikliukus kaip kokie afrikiečiai ar indėnai prieš keletą amžių. Belieka tik mūsų politinį elitą papirkti. Argi tai – ne skaudi tiesa? Požymių yra užtektinai... Dar neatsikvošėjome ištrūkę iš komunizmo košmaro, kai iškart ėmė ryškėti nauji „šviesios ateities horizontai“. Dabar – iš Vakarų. Įdomiausia, kad į ten veda „tie patys“ ar jų palikuonys, kartu su didžiausiais „patriotais“ (gal tokiais pat materialistais). Vėl ta pati retorika: „Kas ne su mumis, tas – prieš mus“. Argi tai neprimena marksizmo-leninizmo etikos?.. Tad dėl ko tas tautos supriešinimas? Ar ne dėl materialinių vertybių, kurių stokota sovietmečiu, o išsvajotuose Vakaruose – apstu... Na, o moralė, anot garsaus bankininko Vito Vasiliausko, „ne šio pasaulio dimensija“.

Liūdna, kai į materialistų-kosmopolitų gretas įsilieja ir dalis mūsų intelektualų (ne inteligentų!). Gal jiems jau ir Jonas Basanavičius, ir Vincas Kudirka – atgyvena? Nežino, kad žemė, kalba ir tautos papročiai – mūsų valstybės, Lietuvos, esmė? Tad dėl ko ir su kuo dabar taip aršiai ėmėme kovoti kaip ir pokaryje...

Tad grįžtu maždaug į tą laikmetį. 1957 m. rugsėjo 1 d. tapau KPI (dabar KTU) Statybos fakulteto studentu, o mano tėvą 1957 m. rusėjo 7 d. KGB pradėjo ruošti irgi į „universitetą“, žinomą kaip Mordovijos lageriai. Ir nubaudė pagal RTFSR BK 58–10 str. I d. 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo. Ne tik už tai, kad „vedė antitarybinę propagandą“, bet ir už tai, kad „buvo nacionalistinės gaujos dalyvis“.

Buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija atmetė mano prašymą dėl Laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo tėvui, tad ir tebesu „bandito“ palikuonis. Pasitaiko situacijų, pavyzdžiui, būnant žmonių suėjimuose, kai kas nors pavartoja žodį „banditas“. Tokiu atveju aš paprastai priduriu: „Gal nereikėtų tokiais epitetais švaistytis, nes aš esu tokio sūnus“. Užtat LGGT centro generalinė direktorė D. Kuodytė vėliau tapo LR Seimo nare. Balsuoja už „estrelų“ rezoliucijas, kaip liberalė. Kartais ir Profesorius apsirinka... Manau, liberalų „filosofijos“ esmė tokia: kai aš būsiu turtingas, ir tau, pavaldiny, nuo mano stalo daugiau nubyrės...

Jaunystės metais tėvas kartais primindavo: „Lietuva bus laisva“. Bet man, prisiskaičiusiam visokių „koševojų“, atrodė utopija. Ką gi – jaunystė... Tačiau tikiu, kad jis nesidžiaugtų tuo, kas dedasi Lietuvoje dabar, kai esame laisvi ir tvarkomės demokratiškai, kai patriotizmas įvardintas kaip idiotizmas. Norite pavyzdžių? Prašau, kad ir iš kultūros ar žiniasklaidos arsenalo.

Pavyzdžiui, plataus akiračio intelektualė Liudvika Pociūniene kažką panašaus pacitavo rašinyje „Referendumai: banditų kapitalizmas ar ES?“ Ten nieko naujo neįžvelgiau – viskas kaip ir Vytauto Landsbergio išdėstyta „Laiške Lietuvos Sąjūdžio kareiviui“ ir kitur. Panašūs marazmai – tas pats materializmas – mane ir privertė kažkada pasitraukti iš TS-LKD.

Tad, ponia Liudvika, ar Jūsų vyro Vytauto Pociūno žūties tyrimai, jo šmeižtas žiniasklaidoje Jus tebetenkina? Kai net pasityčiojama: L. Pociūnienei aktualu tik kompensacija... Manęs – ne. Netenkina ir šviežias poelgis su agentūros „Investuok Lietuvoje“ direktore Milda Dargužaite – tipiškas gyvenimo Dž. Orvelo „Gyvulių ūkyje“ vaizdas.

Ir dabar, kiekvieną dieną, nuo pat ryto vos ne per visus eterio kanalus – tik LRT, tik ES, tik euras, tik integracija, tik investicijos! Net koktu! Argi tai – ne patyčios iš valstybės?! Kai realybė – ne visai tokia. Kad ir Panevėžy.

Štai per „Žinių radiją“ klausiau laidą, kurioje ultraliberalas Andrius Užkalnis su ironija įrodinėjo ruošiamo referendumo žalą, laikydamas jo šalininkus vos ne kvailiais ir melagiais. Neminėjo tik „Kremliaus agentų“ kaip V. Landsbergis ar R. Juknevičienė, su savo „filosofija“ varantys žmones tiesiog į Putino glėbį, o geriausiu atveju – į patvorį. Visur – tik priešai, tik „rusai puola“. O Jūs, ponai patriotai, užuot pamąstę, užsisvajojate... Pritariate kosmopolitams dėl ES: be tautų, su viena kalba, viena valiuta. Jau akivaizdu, kad ant „bankrutavusio“ SNORO banko kioskelių PayPost, ant automobilių valstybinių numerių nebėra Trispalvės, naujuose pasuose, raudoname viršelyje viršuje, Europos Sąjunga, žemiau – Lietuvos Respublika, pirmame lape nebėra tautybės, datos įrašytos angliška tvarka. Jau nekalbu apie viešuosius užrašus, ypač Vilniuje, Lietuvos sostinėje! To nėra net „strateginės partnerės“ sostinėje Varšuvoje. Taigi pasikartoju: esame save niekinanti tauta: nebelieka nieko šventa, tik vienintelė ES – gelbėtoja nuo „atgyvenų“. Ir Jūs, ponai patriotai, ar jau pamiršote, kai buvome varomi į „šviesią komunizmo ateitį“? Turbūt manote, kad „šviesa“ iš Vakarų daug ryškesnė! Ten, kai baigsime „integruotis“, būsime laimingesni – galvoti irgi nereikės? Dar ir dirbti – mokės pašalpas... Liks tik vykdyti direktyvas, kad nenubaustų! Tad bijokime!!! Nesvarbu, kad pagal daugybę rodiklių velkamės ES uodegoje? Normalu, kai svetur išvyko duoneliauti beveik milijonas tėvynainių? O dar savižudybių ir keliuose avarijų rekordai – visko nesuminėti. O kur dar tie 50 mlrd. litų skolos? Jų nereikės grąžinti? Žinokim, arklys arklio irgi veltui nekaso!

Neklyskite: nesu prieš ES (lygiateisių Europos valstybių sąjungą), tačiau iš esmės esu prieš JEV (Jungtines Europos Valstijas), JAV analogą. Tad neskubėkime prarasti savasties, leiskime nors atsigauti nuo buvimo anoje imperijoje, kai sumaišius tautas, daugybę jų išnaikinus ir įvedus vieną kalbą, aišku, Lenino, turėjo būti sukurtas naujas tarybinis žmogus (homosovieticus). O koks būtų naujas žmogus pagal globalistų-kosmopolitų ideologiją? Ar ne tas pats bedvasis materialistas-mankurtas, grubiau – pilvažmogis, kuriam svarbu tik malonumai, o Dievas – mamona. Tokių nemažai iš mūsų jau padarė sovietmetis, tik nesame savikritiški. Tai pastebima iš mąstymo, poelgių. Dažnai vadovaujamasi principu: ne mano daržas – ne mano pupos. Iš čia ir susvetimėjimas, patyčios ne tik mokyklose.

Piktinamasi Algirdu Paleckiu, kuris ir mane, už pasakytas mintis, laikytų naciu ar fašistu blogąja prasme. Neseniai ir Nemira Pumprickaitė per LRT pasišaipė iš tokių „marginalų“, kalbančių... pustuštėse auditorijose referendumo „Dėl žemės nepardavimo užsieniečiams“ tema. Net parodė juos!

Nepatinka ne tik man, bet ką darysi, Lietuvoje yra kaip yra: nežabotas anglicizmas, pradedant „Dainų dainelėmis“ ir nebaigiant... „eurovizijomis“. Nors tauta bunda, vis daugiau „marginalų“ randasi. Jų kosmopolitai kaip velnias kryžiaus bijo! Įsigalėjo sistema 2K ir Ko, ir baigta. Pamato „kitokius“ ir tuojau suokia: mat ir jie nori prasmukti į valdžią. Bijo net termino „Tauta“. Nors LR Konstitucijos preambulėje tai minima, bet... Argi ne taip, ponios ir ponai? Pabrėžiu: nesu abejingas kitataučiams, tik – ne tinginiams! Ir, manau: jei save gerbi, tai ir kiti tave gerbs. Juk daugelis turime pažinčių ir Rusijoje, ir kitur. Pavyzdžiui, po 1991-ųjų sausio 13-osios kolega Vladimiras J. iš tuometinio Leningrado atsiuntė trumpą laiškelį: „Vytas, my s vami! Nam stydno“ (Vytai, mes su jumis! Mums gėda.) Ir nedrįsčiau šaipytis: „Ivano prie vamzdžio neprileisiu...“ Tada, manau, kažką panašaus apie „Ivaną“ išgirdę, nė maskviečiai ar kiti nebūtų organizavę šimtatūkstantinių mitingų, kai mums to reikėjo!

Kritikuojate Putiną, Lukošenką, Janukovyčių, bet nepasižiūrite į save. Pirmiausia patys išmokite demokratijos pamokas, tik tada mokykite kitus. Ir rodykite pavyzdį, o ne klykite: „Šalin referendŪmus!“ Nebrukite savo „demokratijos“ (juk net Leonidas Donskis yra įspėjęs straipsniu: „Lietuva – tai Mažoji Rusija“).

Grįždamas prie to taip baisaus referendumo, priminsiu, kad ir mano sutikti žmonės dauguma jų nežinojo (argi būta informacijos?) apie jį. Tik vienas kitas sutiktasis ištardavo: „A, kažką girdėjau dėl žemės nepardavimo užsieniečiams?..“ Aiškindavau, kad: žemė – nei mano, nei jūsų, Žemė – Lietuvos (valstybės teritorija). Nesumokėsi mokesčių, kieno ji bus? Tada žmogui atgydavo ir patriotizmo jausmas: „Ačiū, supratau. Prašom užeiti, būtinai pasirašysiu“. Tokia tat mano patirtis renkant parašus už šį referendumą. O jūsų, mieli tautiečiai, kokia patirtis kad ir ruošiant „saugiklius“ žemės (iš)pardavimo įstatyme ir kitur? Ir dar: Lietuva be savo valiutos bus kaip ir savivaldybė; anot LNK TV apklausos, už litą – 82 proc. žiūrovų! Tat ir renkant minėtus parašus manęs dažnas klausdavo: „O kodėl nerenkat parašų dėl euro?“

Nors ir Jūs, elito atstovai su patarėjais, esate raštingi ir žinote, kad „žemės niekas neišsiveš“, bet kodėl kitus taip primityviai gąsdinate ir agituojate? Nepamirštamas A. Čekuolio kalambūras dėl IAE statybos! Ir svarbiausia, nebijokite tų 100 tūkstančių piliečių parašų! Nebijokite „nesubrendusios“ tautos – netrukdys ji jums nueiti – į... t... (čia pagal gąsdintojų leksiką). Ir nesvajokite taip, kaip vienas Stalino laikų poetas: „Atėjo Leninas visiems laikams“. Juk ne tik Jūs nusipelnėte gyventi geriau!

Taigi, mieli tautiečiai, būkime atsparūs ir tam, kad – po mūsų nors ir tvanas! Juk lengva paslysti. Verčiau visi dėkokime Dievui, kad Žemės gynėjai pakvietė tautą ginti savo prigimtinių teisių, įrašytų LR Konstitucijoje, teisių, kurias ypač deklaruoja ES biurokratai, ir už tai, kad mūsų solidžiomis algomis išlaikomi biurokratai, kad ir inkšdami, pradėjo galvoti apie saugiklius. O ką jie darė anksčiau? Gal irgi supirkinėjo trihektarininkų sklypelius? Ne tik Karbauskis... Saugikliais kitos ES šalys seniai pasirūpino, o Vengrija išvis uždraudė su žeme elgtis kaip su paprasta preke ir nieko neatsitiko. Dėl euro reikėtų mokytis kad ir iš JK. Taigi tik tada išliksime šiame „gintaro lašelyje“. Nejaugi esame indiferentiški ar išdavikiški? Nekovokime vieni su kitais dėl kelio į niekur! Ir dar: žinokime, kad lydekos minta mažomis žuvelėmis!

© 2014 „XXI amžius“