|
Seimas griežtai pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei dalies jos teritorijos okupaciją
Seimas plenariniame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria griežtai pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei dalies jos teritorijos okupaciją. Už Seimo rezoliuciją Dėl Rusijos Federacijos keliamų grėsmių Ukrainos ir visos Europos saugumui balsavo 82 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai. Seimas priimta rezoliucija tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą ir reiškia politinį solidarumą su naująja Ukrainos valdžia ir kviečia visas Ukrainos valdžios institucijas, politines partijas ir visą visuomenę dirbti kartu įgyvendinant šalies ateičiai svarbias demokratines reformas, atkuriant politinį ir ekonominį stabilumą bei visuomenės vienybę. Lietuvos parlamentas laikosi nuomonės, kad Rusijos Federacijos tikslingi veiksmai, pažeidžiantys dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorijos vientisumo užtikrinimo, kelia grėsmę ne tik Ukrainos, kaimyninių šalių, bet ir ES, ir NATO valstybių narių saugumui bei stabilumui Europoje. Seimas pritaria Ukrainos valdžios pozicijai, kad Autonominės Krymo Respublikos parlamento sprendimas skelbti referendumą dėl Krymo teisinio statuso prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, todėl jo rezultatai bus vertinami kaip neteisėti ir niekiniai. Taip pat pritaria ES ir JAV iniciatyvoms ir priimtiems sprendimams teikti neatidėliotiną finansinę pagalbą Ukrainai siekiant užtikrinti ekonominį valstybės stabilumą ir reikalingų visapusiškų reformų įgyvendinimą. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Rusijos Federacija nereaguoja į aktyvias tarptautinės bendruomenės pastangas taikaus dialogo būdu ieškoti krizinės situacijos politinių sprendimų ir savo vienašaliais veiksmais toliau didina įtampą regione. Seimas palaiko JAV administracijos priimtus sprendimus dėl sankcijų Rusijos Federacijai ir Europos Vadovų Tarybos kovo 6 dienos pareiškimą, kuriame įvardijamos konkrečios sankcijos Rusijos Federacijai ir pateikiamas jų įgyvenimo planas, bei ragina sankcijų įgyvendinimo Rusijos Federacijai klausimą toliau svarstyti Europos Vadovų Taryboje. Seimas pasisako už kuo spartesnį ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymą ir jos nuoseklų įgyvendinimą, tolesnius reikalingus veiksmus siekiant pozityvių postūmių liberalizuojant vizų režimą, taip pat Lietuvos parlamentas paragino ES suteikti Ukrainai aiškią narystės ES perspektyvą. Lietuvos parlamentas atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį į būtinybę iš naujo įvertinti susidariusią saugumo padėtį Europoje ir mano, kad tolesnis NATO ir Ukrainos bendradarbiavimo stiprinimas svariai prisidėtų prie pačios Ukrainos ir visos Europos saugumo užtikrinimo. Dokumentu kreipiamasi į ES ir NATO politinius lyderius, valstybių narių parlamentus ir visą tarptautinę bendruomenę kviečiant imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų nutraukta Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, užtikrintas Ukrainos teritorinis vientisumas ir visų ES ir NATO valstybių narių saugumas. Rezoliucijoje sveikinamas JAV priimtas sprendimas sustiprinti JAV dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, tuo būdu pademonstruojant tęstinius įsipareigojimus Europos saugumui ir solidarumą su NATO sąjungininkais. Taip pat kviečiama Lietuvos politines (parlamentines) partijas pasirašyti naują susitarimą dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos.
Lietuvos Vyriausybei Seimas siūlo siekti nuolatinio NATO karinio buvimo Lietuvoje sustiprinimo, ypač priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos srityje, ir kviečia pateikti siūlymus dėl tolesnio šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo ir išlaidų krašto apsaugai didinimo. Seimas siūlo šiuos ir kitus Europos saugumui kylančius iššūkius apsvarstyti kovo 2728 dienomis Seime vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje Parlamentų indėlis į NATO plėtrą ir NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Vilniuje gegužės 31 birželio 2 dienomis.
© 2014 XXI amžius
|