2014 m. kovo 21 d.    
Nr. 12
(2083)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Nevykęs juokdarys su kunigo sutana

Sovietmečiu visokios patyčios iš kunigų jau nieko nebestebindavo. „Buldozerinio ateizmo“ metais bažnyčios tarnai būdavo persekiojami, niekinami, o bažnyčios netgi uždaromos, paverčiamos sandėliais, muziejais, sporto salėmis, kolūkių kontoromis. Betgi taip būdavo gūdžiais sovietiniais laikais.

Deja, ir dabar, kai esame jau laisvi ir nepriklausomi daugiau kaip dvi dešimtis metų, pasityčiojimų iš kunigų, katalikų bažnyčios, tikinčiųjų jausmų yra tikrai daug. Dvasininkus vis prisimena humoro laidos, kunigų „tema“ nesvetima ir lietuviškiems filmams. Bet kaip prisimena? Dažnai kunigai parodomi iš neigiamos pusės – jie ir girtuokliai, ir meilužiai, ir apgavikai, ir visokių nuotykių patyrę... Gal tik viename televizijos filme, kuris ir dabar rodomas per Nacionalinę televiziją, – „Naisių vasara“ – kunigas yra teigiamas veikėjas...

Per „Baltijos“ televiziją vasario 13-ąją buvo parodyta, o vasario 15-ąją pakartota laida „Prajuokink mane“. Toji laida nebūtų išsiskyrusi iš kitų panašių laidų, kuriose dalyvauja ir už piniginį atlygį visokius pokštus krečia, anekdotus pasakoja, bando pralinksminti komisijos narius iš įvairių šalies vietovių atvykę linksmuoliai. Kai kuriems pavyksta, ir jie išsiveža po šimtą kitą litų, o kartais net ir visą tūkstantėlį. Taigi, mano aprašomoje laidoje tądien dalyvavo ir toks Lukas iš Adutiškio, nors laidos metu jis pasisakė esąs Bronius... Nežinia kodėl, bet tasai jaunuolis buvo apsirėdęs kunigo drabužiais (nors ir ne visai tikrais) ir bandė vaidinti kunigą. Viena iš vertinimo komisijos narių Violeta Mičiulienė jo pasiteiravo, ar tikrai su tokia apranga tasai pasiryžęs juokinti. Vaikinas atsakė teigiamai ir persižegnojo: „Vardan dievo Algio, komisijos narių ir Šventosios Dvasios atėjau pašventinti „Prajuokink mane“ parapiją“. Pseudokunigas dar suvapaliojo keletą nesąmoningų žodžių ir pradėjo raičiotis po sceną, tarsi nuomario kankinamas. Žinoma, Luko ar Broniaus kvailiojimai nesukėlė juoko nei žiūrovams, nei komisijos nariams. Per vieną minutę neprivertęs nusišypsoti ar nusijuokti komisijos narių Violetos Mičiulienės ar Mindaugo Sėjūno, laidos dalyvis turi apleisti sceną. Tačiau šiuo atveju laidos vedėjas Algis Ramanauskas suteikė nevykėliui dar vieną šansą – leido „juokinti“ dar vieną minutę. Bet ir antrąją minutę „juokdariui“ nesisekė. Jis bandė sapalioti kažką apie dešimtį Dievo įsakymų, keletą kartų pakartojo seimūnams skirtą „Nevok“, dar šį bei tą vapaliojo. Niekam nebuvo juokinga, o kunigo sutana apsirengęs dalyvis nieko nepešęs turėjo keliauti atgal į Adutiškį. Komisijos narė, renginių vedėja, aktorė V. Mičiulienė palinkėjo Lukui (Broniui) kitą kartą, jei jis dar norės juokinti laidos dalyvius, apsirengti kitais drabužiais. Kad kunigo drabužiai netinka tokiais atvejais, pritarė ir kitas komisijos narys M. Sėjūnas.

Po nepasisekusio pasirodymo nevykėlis dar viešai perdavė linkėjimus visai „kaimo parapijai“ ir zakristijonui Giedriui. Išgirdus tokius palinkėjimus, kilo klausimas, ar tik ne tas zakristijonas Giedrius aprūpino nelaimėlį juokdarį kunigiškais apdarais?

Įdomu, kokia bus kita televizijos laida, kur vėl bus pasityčiota iš kunigų, iš tikinčiųjų jausmų?

Vytautas BAGDONAS

Anykščių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija