Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Atsivėrė rojus žemėje

Rusija vėl perbraižo pasaulio žemėlapį

Zurabo Kurcikidzės (EPA) nuotrauka

Nors kovo 11-ąją prorusiška Krymo valdžia paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos, jau sekmadienį čia surengtas balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos. Jis išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų. Teigiama, kad referendumas neteisėtas, nes pažeidžia tarptautinę teisę, prieštarauja Ukrainos Konstitucijai ir vyko okupacijos sąlygomis, be to, surengtas per labai trumpą laiką. Tai buvo nelaisvas valios pasireiškimas, o žmonės balsavo nelaisvi. Beje, Ukrainos Konstitucinis teismas nekonstituciniu pripažino Krymo autonominės respublikos Aukščiausiosios Rados kovo 6-osios sprendimą „Dėl Krymo referendumo rengimo“. Tokią išvadą Konstitucinis teismas priėmė ir oficialiai paskelbė išnagrinėjęs laikinojo Ukrainos prezidento ir Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo bei parlamento žmogaus teisių įgaliotinės Valerijos Lutkovskos konstitucinius teikimus.

Krymo valdžia sakė, kad užsienio stebėtojai stebėjo balsavimą, bet Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojų nebuvo, nes juos turi pakviesti nacionalinės vyriausybės. ESBO kariniams stebėtojams, kurie siekė sumažinti įtampą, nebuvo leista atvykti į Krymą. Nebuvo įleisti net sužeistųjų gydyti atvykę Ukrainos Raudonojo kryžiaus organizacijos medikai. Referendumo biuleteniai buvo išduodami ir tiems, kurių nebuvo balsuotojų sąrašuose, kitų valstybių piliečiams. Pas žmones, kurie nėjo balsuoti referendume, buvo ateinama į namus, netgi su milicija.

Pirmadienį Krymo valdžia paskelbė, kad sekmadienį vykusiame referendume 96,77 proc. balsavusiųjų pasisakė už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos. Iš viso referendume esą dalyvavo 1 274 096 žmonės arba 83,1 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų. O štai Sevastopolyje balsavo net 123 proc. rinkėjų. Etniniai ukrainiečiai nesutiko dalyvauti referendume, kurį vadino neteisėta, Maskvos suorganizuota apgaule. Krymo totoriai referendumą boikotavo. Bachčisarajuje, viso pasaulio totorių sostinėje, kur gyvena daug totorių, nepavyko sudaryti net balsavimo apylinkių, bet oficialiai skelbtas melas, kad totoriai gausiai ėjo balsuoti. Šios bendruomenės lyderis Refatas Čiubarovas per Krymo totorių televiziją sakė: „Referendumas „yra klounų šou, cirkas“ su ginkluotosiomis pajėgomis iš kitos šalies“. Jis pabrėžė, kad po referendumo Rusijai nebereikia ramybės ir taikos Kryme – prasideda pavojingiausias periodas, kai įmanomos provokacijos, todėl totoriai gyvena baimėje, kai kuriuos apėmusi panika, nes jie žino, kuo tai gali baigtis, – dideliu kraujo praliejimu arba jėgos akcijomis, nukreiptomis prieš juos. Totoriai yra Krymo senbuviai ir kadaise sudarė pagrindinę šio pusiasalio gyventojų dalį, tačiau baigiantis Antrajam pasauliniam karui jie buvo masiškai deportuoti Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino įsakymu dėl įtariamo kolaboravimo su naciais, nors tūkstančiai totorių kovojo Raudonosios armijos gretose.

Didelė dalis rusakalbių krymiečių, sudarančių apie 60 proc. gyventojų, apimti seniai neregėtos euforijos, kad dabar su Rusija jiems atsivers rojus žemėje. Kiti krymiečiai yra maždaug 25 proc. ukrainiečių ir apie 12 proc. senųjų Krymo gyventojų totorių, bet vietos rusams jie nerūpi. NATO sąjungininkė Turkija pabrėžia, kad Krymo totoriai kalba turkiškai ir, kaip dauguma turkų, yra musulmonai. Kryme prasidėjo masinis ukrainiečių persekiojimas. Dabar tai labiausiai neapsaugota etninė grupė. Kryme Rusijos kariai mojuoja ginklais ir daro psichologinį spaudimą ne tik Ukrainos pasieniečiams, bet ir jų šeimoms. Jau yra žuvusiųjų. Štai antradienį Simferopolyje, šimtams žmonių susirinkus centrinėje Lenino aikštėje švęsti sutarties, pagal kurią šis Juodosios jūros pusiasalis prijungiamas prie Rusijos, nežinomiems asmenims paleidus ugnį žuvo du žmonės, dar du buvo sužeisti. Krymo vidaus reikalų ministerija nurodė, kad žuvo prorusiškų Krymo savigynos pajėgų kovotojas ir Ukrainos karys. Vienas sužeistųjų – taip pat karys. Ukrainos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad Ukrainos karys žuvo pašautas į kaklą. Nepaisant spaudimo, šantažo, provokacijų bei grasinimų, Ukrainos pasieniečiai atsisako paklusti neteisėtai Krymo valdžiai ir toliau tarnauja Ukrainos valdžiai ir liaudžiai. Ukrainos gynybos ministerija leido Kryme dislokuotiems Ukrainos kariams panaudoti ginklus, kad galėtų apginti savo gyvybę. Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas po antradienio incidento pareiškė, kad jo šalies konfliktas su Rusija pereina į „karinę stadiją“.

Simferopolyje Krymo valdžia, paskelbusi nepriklausomybę nuo Ukrainos, kreipėsi į Jungtines Tautas ir visas pasaulio šalis, prašydama pripažinti ją nepriklausoma valstybe, bet paprašė, kad pusiasalis būtų priimtas į Rusijos sudėtį, nusprendė pusiasalio teritorijoje nustatyti tokį patį laiką kaip ir Maskvos laiko juostoje, nacionalizavo Ukrainos turtą, pareiškė, kad Ukrainos karinės pajėgos bus išformuotos, o Kryme esantys ukrainiečių kariai galės pasirinkti: ar palaikyti naująją separatistinę valstybę, ar išvykti iš pusiasalio.

Kijevo valdžia jau buvo pareiškusi, kad gali taikyti simetrišką ekonominį atsaką ir, pavyzdžiui, nacionalizuoti Rusijos subjektų turtą savo teritorijoje. Krymą Kijevas esą galėtų susigrąžinti tik karine intervencija, kuriai šiuo metu Ukrainos kariuomenė yra per silpna. Rusijos karinės pajėgos provokuoja Ukrainą pirmą atidengti ugnį, bet provokacijos bergždžios, ir tai teikia vilties, kad konfliktas gali būti sureguliuotas taikiai, nors aukų jau yra. Bet Kijevo kantrybė dėl Krymo turi ribą – Krymo sieną. Ukraina galėtų sutrikdyti ir pusiasalio aprūpinimą vandeniu, dujomis, elektros energija. Krymas gavo beveik 295 mln. eurų (1 mlrd. litų) „finansinę pagalbą“ iš Rusijos.

Rusijos žiniasklaida rodė, kaip ji suvokia referendumo procedūrą. Transliuotame reportaže iš laivo buvo rodomi lapai, kuriuose vieningai pasirašyta „už“ prisijungimą prie Rusijos. Koks tada nuomonės reiškimo slaptumas? Biuleteniai buvo metami į permatomą balsadėžę, kad stebintys iškart matytų, ar neprasmuko prie balsavimo priešas su neteisinga nuomone. Rinkėjams buvo pateikiami du klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

Referendumą Kryme galima prilyginti Liaudies Seimo rinkimams 1940 metais Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje. Būtent šis Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Krymo atveju negalioja ir tautų apsisprendimo teisė, nes nėra Krymo tautos. Tauta turi turėti bendrą kalbą, kultūrą, istoriją, sąsajas su tam tikra teritorija, turi būti vadinamasis teisinis pagrindas į tam tikrą teritoriją. Šiuo atveju kalbama apie vadinamuosius rusakalbius gyventojus Krymo teritorijoje. Dėl šios priežasties Krymo negalima lyginti su Kosovu, kuris 2008 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Ten po ilgų derybų referendumas vyko ne Serbijos armijos okupacijos sąlygomis. Serbai sukėlė humanitarinę katastrofą Kosove, ėmę naikinti vietinius albanus. Rusai serbus palaikė, todėl dėl Rusijos veto Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryba negalėjo priimti jokio sprendimo, o tik stebėti etninį valymą (už jį tuometinis Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius vėliau buvo teisiamas tarptautinio Hagos tribunolo). Serbija 1999 metais atsisakė įleisti į Kosovą tarptautinius taikdarius. Todėl NATO ėmėsi karinių veiksmų ir atmušė serbams norą išpjauti albanus Kosove. Po to net 8 metus Kosovą administravo Jungtinės Tautos, buvo sukurtas tarptautinis taikos planas, kurį JT blokavo Serbija ir Rusija. Ir tik tada įvyko referendumas dėl Kosovo nepriklausomybės. Beje, Kosovas po to neprisijungė prie Albanijos.

Kai kurie politinio ir intelektualinio elito atstovai ėmė samprotauti apie išskirtines Rusijos teises į Krymą ir kitus Ukrainos regionus ir apie Krymo gyventojų apsisprendimo teisę. Bet juk tautų apsisprendimo teisė galioja ne diasporoms ar užsienyje gyvenantiems tėvynainiams, kurie kitoje šalyje susigalvotų steigti savo valstybę. Jei jau tauta turi savo valstybę, tai jos apsisprendimo teisė įgyvendinta. Rusų apsisprendimo teisė įgyvendinta Rusijoje. Visi norintys „susijungti“ gali keliauti ton valstybėn. Vokiečių apsisprendimo teisė įgyvendinta Vokietijoje, o lenkų – Lenkijoje. Autonomijos ir kitokie regioniniai statusai yra valstybės ir etnokultūrinių bendruomenių susitarimo, o ne tautų apsisprendimo teisės dalykas. Į tuos susitarimus neturi jokios teisės kištis kita valstybė, juolab užgrobtose teritorijose vykdyti savo „referendumus“. Tačiau Rusijai rūpi tikrai ne teisiniai, o geopolitiniai dalykai. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaracijoje dėl tarptautinės teisės principų nurodyta, kad tautų apsisprendimo principas negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad leistų ar skatintų kokius nors veiksmus, kuriais būtų pažeidžiamas suverenios valstybės teritorinis vientisumas, kai ši valstybė turi vyriausybę, atstovaujančią visai tautai, nedarydama jokių skirtumų dėl rasės, tikėjimo ar odos spalvos. Krymo referendumo negalima lyginti ir su Škotijos referendumu, kuris yra susitarimas, sudarytas tarp Jungtinės Karalystės ir Škotijos vyriausybių. Sutarta, kad Škotijoje referendumas įvyks šiemet, rugsėjo 18 dieną. Porą metų trunka kampanija, aiškinanti škotams, ką jie laimės ar praloš vienu ir kitu atveju.

Nepamiškime, kad po Krymą šmirinėjo ginkluoti žalieji žmogeliukai. Buvo daug ženklų, rodančių, kad jie yra iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų, bet du aukščiausi tų pajėgų vadai prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu vis sakė, kad tai – netiesa. Pasak jų, tai esančios neaišku nuo ko besiginančios Krymo savigynos pajėgos. Uniformas jie esą nusipirkę parduotuvėse, o apsišaukėlis Krymo premjeras Sergejus Aksionovas patikslino, jog pinigų sumetė Krymo verslininkai. Tų pinigų užteko net nupirkti 50 rusiškų kariškų šarvuotų automobilių „Tigr“. Patys žmogeliukai prasitarė iš tiesų esantys Rusijos kariškiai. Pirmą kartą jie apsireiškė vasario 27-osios 4 val. ryto, užimdami Krymo regiono Parlamento ir Vyriausybės rūmus. Išviję vietos miliciją, susinešė dėžes ginklų, profesionaliai pasirengė gynybai. Ant pastato suplevėsavo Rusijos vėliava. Dieną ginkluoti žali žmogeliukai tikrino besirenkančius deputatus, atėmė iš jų mobiliuosius telefonus. Tokioje aplinkoje įvyko deputatų balsavimai, kuriais atstatydinta Vyriausybė, išrinktas naujas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas iš rusiškos partijos, laimėjusios rinkimuose vos 4 proc. balsų, patvirtintas nutarimas skelbti referendumą dėl Krymo autonomijos laipsnio. Argi galima laikyti laisvu balsavimu ginkluotų nežinomųjų užgrobtame pastate vykdomas procedūras? Kai kurie šaltiniai teigė, kad ir kvorumo nebuvo, nes kai kurių nesančių deputatų vietas salėje užėmė užpuolikai, kad pakaktų balsų. „Liaudies valiai išreikšti“ iš pradžių buvo numatyta gegužės 25 diena. Po to dirigentai ėmė skubėti, per du kartus spektaklį paankstino iki kovo 16-osios.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pirmadienį pirmą kartą viešai komentuodamas Krymo referendumą už prisijungimą prie Rusijos, jį pavadino „dideliu farsu“.

Dėl Krymo referendumo nelegalumo JT Saugumo taryba rezoliucijos negalėjo priimti, nes Rusija pasinaudojo veto teise. Kinija susilaikė paaiškindama, jog nenori aštrinti konflikto, ir pasiūlė savo, kaip tarpininkės, paslaugas. Kitos 13 Saugumo tarybos narių balsavo už rezoliuciją. Tačiau tokią rezoliuciją Ukraina gali pateikti JT generalinei asamblėjai, kur veto teisė neveikia. Taigi Rusijai gresia tarptautinė izoliacija. Nepabūgo TSRS, kai 1939 metais ją išmetė iš Tautų Sąjungos už Suomijos užpuolimą, galbūt remdamasi istorine patirtimi, nepabūgs Rusija ir dabar, kai su ja bandoma tartis gražiuoju. Vis dėlto niekas pasaulyje neparėmė V. Putino. Net Baltarusija ir Kazachstanas Rusijos agresijai nepritarė. Priešingai, pats Aleksandras Lukašenka ukrainiečiams davė pažadą, kad iš Baltarusijos teritorijos Rusija neturės galimybių užpulti kaimyninės Ukrainos.

Ukrainos parlamentas, siekiantis sustiprinti šalies ginkluotąsias pajėgas, iškilus Krymo pusiasalio prijungimo prie Rusijos grėsmei, pirmadienį patvirtino prezidento įsaką dėl dalinės mobilizacijos, per kurią būtų pašaukta 40 tūkst. atsargos karių. 20 tūkst. atsargos karių bus pasiųsta į ginkluotųjų pajėgų dalinius, o kiti bus pervesti į neseniai įkurtą Nacionalinę gvardiją.

Pirmadienį Adolfo Hitlerio keliu pasukęs V. Putinas pasirašė įsaką, kuriuo Krymo respublika esą pripažįstama kaip nepriklausoma ir suvereni valstybė. Pasak politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos, V. Putinas savo parašu prijungęs Krymą prie Rusijos, parodė, kad Rusijos vadovų parašai ant sutarčių yra beverčiai, nes taip bus pažeistas Rusijos 1994 metais Budapešte pasirašytas įsipareigojimas mainais į atominį ginklą saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Kas gali pasitikėti tokia valstybe po to?

Antradienį 15 valandą Maskvos laiku (13 val. Lietuvos laiku) V. Putinas, dalyvaujant Krymo atstovams,  kreipėsi į Valstybės Dūmos ir Federacijos tarybos deputatus. Jis priminė, kad Krymo gyventojų laisvės troškimas – ta pati vertybė, kuria labai didžiuojasi JAV. Taip pat sakė tikintis ir Vokietijos, kuriai buvo svarbi tautos vienybės idėja, palaikymu. „Mes nenorime išskaidyti Ukrainos, mums to nereikia. Bet Krymas visada išliks rusiškas. Ir ukrainietiškas, ir Krymo totoriškas. Bet jis niekada nebus banderoviškas, – sakė V.Putinas. – Mes su ukrainiečiais viena tauta, Kijevas – Rusijos miestų motina. Ukrainoje gyvena milijonai rusų ir Rusija juos visada gins politinėmis ir kitokiomis priemonėmis. Bet Ukraina pati turi būti suinteresuota, kad jų teisės būtų užtikrintos“, – sakė Rusijos prezidentas ir tvirtino, kad Rusija nusiteikusi bendradarbiauti su Ukraina, tik esą teisėtos valdžios Ukrainoje iki šiol nėra, todėl nėra su kuo kalbėtis. Rusijoje absoliuti piliečių dauguma, pasak V. Putino, sako, kad Rusija privalo ginti rusų ir kitų tautybių žmonių interesus Kryme, ir net jeigu tai apsunkins pačios Rusijos padėtį. V.Putinas sakė, kad Rusijos gyventojai yra už Krymo prijungimą prie Rusijos. „Dauguma Krymo ir Rusijos gyventojų yra už Krymo prisijungimą prie Rusijos Federacijos, – džiaugėsi V. Putinas. – O Rusijos valdžios sprendimai grindžiami tik tautos valia“. Remdamasis tautos valia, pareikšta referendume, V.Putinas Dūmos paprašė priimti nutarimą dėl Krymo Respublikos ir Sevastopolio miesto priėmimo į Rusijos Federaciją ir ratifikuoti atitinkamus dokumentus.

Penktadienį, kovo 21-ąją, Rusijos Dūmoje bus svarstomas Krymo prisijungimo klausimas, kuriam neabejotinai bus pritarta. Galimi ir kiti scenarijai. Vienas iš jų – savotiškas Ukrainos padalijimas pagal Kremliaus pageidavimus. Tai būtų Rusijos ir Vakarų įtakos sferų pasidalijimas Ukrainoje. Pagal jo mechanizmą turi atsirasti nauja Ukrainos konstitucija, kurioje turėtų būti įtvirtintas Ukrainos neutralitetas, t. y. nestojimas į NATO, paskui – dvikalbystė, dar vėliau – didesnis, pusiau autonominis regionų savarankiškumas. Tai leistų Rusijai turėti įtaką Rytų Ukrainoje. Be to, turėtų būti atidėti prezidento rinkimai Ukrainoje, o tai reikštų, kad Rusija ruošiasi turėti savo kandidatą tuose rinkimuose ir jai trūksta laiko tokį paruošti. V. Putinas puikiai supranta, kad jeigu rinkimai įvyks gegužės 25 dieną, tai juose laimės arba V. Klyčko, arba P. Porošenko. O juk nei vienas, nei kitas Kremliui nepavaldūs. O kam V. Putinui prezidentas, kurio šis negali kontroliuoti? Juk V. Putinas priprato dirbti tik su „prisijaukintais“ politikais. Rusija pageidauja, kad nebūtų ir parlamento rinkimų, t. y. veiktų dabartinės sudėties Aukščiausioji Rada. Taigi vakarinė Ukrainos dalis būtų paliekama Vakarų įtakai, rytinė dalis – Rusijai. Jeigu Vakarai sutiktų su tokiu Rusijos siūlomu Ukrainos padalijimu, Kremlius galbūt sutiktų ne aneksuoti Krymą, o palikti jam „specialų statusą“. Ukrainos rusai, kaip rodo protestai Charkove, Donecke bei kituose miestuose, nori išsikovoti, kad Ukraina ateityje gyvuotų kaip federacija. Vis dėlto Krymas – tik pradžia, nes ne tik didžioji Sevastopolio bei Krymo gyventojų dalis Rusiją priima išskėstomis rankomis. Krymas – tik pavyzdys, kaip reikia sukurti Didžiąją Rusiją.

Kaip ekspertai.eu teigia rašytojas Vytautas Rubavičius, regint, kaip suderintai veikia okupacinė Rusijos karinė mašina, kokia galinga propagandinė informacinė tą okupaciją pateisinanti banga užliejo pasaulį, daroma išvada, kad šiai operacijai buvo rengtasi jau gerokai anksčiau. Svarbiausia buvo reikiamu metu sužadinti dalies rusakalbių Krymo gyventojų priešiškumą naujai Ukrainos valdžiai. Tačiau nuogąstaujama, kad Rusija nežengtų dar vieno agresyvaus žingsnio ir neimtų kramsnoti kitų Ukrainos regionų, kuriuose dauguma gyventojų – rusakalbiai. Tiesa, tų regionų oligarchiniai elitai ir naujoji vidurinioji klasė vargu ar geidžia atsidurti po V. Putino ir jo spec. tarnybų milijardierių padu, nes iš visagalių šeimininkų jie virstų visiškai nuo valdovo malonės priklausomais pavaldiniais, o kai kurie jų atsisveikintų ir su verslais, ir su turtais. Tačiau tuose rajonuose naudojamas senas išbandytas būdas – siųstais ar suorganizuotais smogikų būriais rengti įvairiausias provokacijas, žudyti žmones, kaitinti visuotinio nepasitikėjimo atmosferą ir kaltinti centrinę valdžią, kad toji nesugebanti suvaldyti situacijos. Visoje toje sumaištyje turi aiškiai skambėti dviejų chorų giedama melodija – Rusijos gyventojai eina į gatves rodydami solidarumą su tėvynainiais ir reikalaudami juos ginti nuo banderovcų, „fašistų“, nacionalistų, rusofobų ir antisemitų, o jau daug skystesnės Donecko, Charkovo ir kai kurių kitų miestų rusakalbių gretos skanduoja vienijimosi su Rusija šūkius.

Beje, Rusija savo teritorijoje yra išvis uždraudusi bet kokius svarstymus dėl teritorinių apsisprendimų, ir už pažeidimą baudžia iki 5 metų laisvės atėmimo bausme. Maskvos ranka Ukrainoje veikia pagal 1979 metų scenarijų, įgyvendintą Kabule, kur plataus masto įsiveržimo prologas buvo 700 specnazo karių būrio operacija ir perversmas prezidento rūmuose.

Kaip delfi.lt teigia rašytojas Markas Zingeris, Rusijoje esama įtakingų veikėjų, kuriems daug labiau už dabartinius Rusijos ir Vakarų santykius patiktų Šaltasis karas. Pagaliau pasaulis vėl taptų toks, kuriame Rusijos generolai ir buvo išugdyti! Ir kiek lėšų iš biudžeto būtų pažerta šlovingajai armijai! Oligarchams iš Putino aplinkos irgi galbūt prie širdies Krymo vynuogės ir paplūdimiai, viešbučiai ir pramogų bankai. Kai visa tai jiems dalins Maskva (jei dar nėra padalinusi), bus mažiau biurokratinių procedūrų negu pirkti ką nors nepriklausomoje ir nenuspėjamoje Ukrainoje. Ar Rusija neapsvaigs nuo laimėjimų, gavusi Krymą? Ar pasaulinės istorijos nuslydimas į Šaltojo karo išvažinėtas vėžes ir Vakarų sankcijos netaps jai tuo, kad bus įrodyta tai, ką V. Putinui ir reikėjo įrodyti, – visokiausi Rytų suartėjimai su Vakarais laikini, konfrontacija amžina?

Pirmadienį po susitikimo Kijeve paskelbtame Lietuvos Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, Lenkijos Senato pirmininko Bogdano Borusevičiaus bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo bendrame pareiškime išsakytas kvietimas Rusijai „nedelsiant atitraukti savo karines pajėgas į nuolatines jų dislokacijos vietas, pradėti tiesiogines konsultacijas su Ukrainos Vyriausybe ir pasinaudoti tarptautiniais tarpininkavimo ir stebėjimo pasiūlymais“ bei raginimas Rusijai „nebeskleisti nesantaiką kurstančios propagandos ir klaidingos informacijos apie savo kaimynus“. „Smerkiame agresijos aktą, kurį įvykdė Rusijos karinės pajėgos, ir Ukrainos teritorijos dalies de fakto okupaciją ir aneksiją. Šiais veiksmais Rusija pažeidė JT chartiją ir ESBO Helsinkio baigiamąjį aktą bei konkrečius Rusijos įsipareigojimus dėl Ukrainos nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo pagal 1994 metų Budapešto memorandumą ir dvišalę 1997 metų Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį. Laikome tai rimčiausiu po Šaltojo karo iššūkiu globaliam pasaulio saugumui“, – sakoma deklaracijoje. Beje, iš Kijevo grįžusi Seimo pirmininkė L. Graužinienė sakė, kad Lietuvoje dar stinga suvokimo, kad situacija yra labai rimta, ir Lietuvai ją būtina vertinti ne vien verslo ar energetinių interesų, o valstybės nepriklausomybės išsaugojimo kontekste. O Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas LRT televizijai sakė, jog Rusijos sprendimas aneksuoti Krymo teritoriją sugriovė pasaulio tvarką. Pasak ambasadoriaus, kovo 18 dieną sugriuvo pasaulio tvarka, kuri 69 metus Europai garantavo taiką, todėl nėra jokių priežasčių galvoti, kad agresorius sustos arba jam užteks Krymo. Diplomatas išsakė nuogąstavimą, jog šiandien dėl taikos nebėra jokių garantijų, nes dokumentai, kuriais rėmėsi taika, yra pažeisti. P. Vaitiekūno teigimu, šiuo metu gyvename visiškai naujame pasaulyje, o dar didesnį nerimą jam kelia tai, kaip į Krymo aneksiją reagavo Rusijos gyventojai. „Pačioje Rusijoje ji buvo aplaistyta džiaugsmo ašaromis ir apdainuota dainomis. Tai yra blogas signalas ir mums, ir visai Europai“, – kalbėjo P. Vaitiekūnas.

Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) pirmadienį nusprendė įvesti sankcijas 21 asmeniui iš prorusiškos Krymo valdžios ir Rusijos parlamento bei karinių pajėgų. JAV pirmadienį paskelbė, kad išplečia sankcijas prieš Rusiją, pareigūnų, kuriems taikomi apribojimai, sąrašą. Tai – Rusijos vyriausybės nariai: Vladislavas Surkovas, Sergejus Glazyjevas, Leonidas Slutskis, Andrejus Klišas, Valentina Matvinenko, Dmitrijus Rogozinas, Jelena Mizulina. Sankcijos taikomos Krymo premjerui Sergejui Aksionovui, Krymo parlamento pirmininkui Vladimirui Konstantinovui, buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir prezidento administracijos vadovui Viktorui Medvedčukui. Nurodoma, kad bus įšaldomos šių asmenų asmeninės lėšos, tačiau nebus imamasi priemonių prieš įmones, kurias jie valdo. Įšaldytas septynių Rusijos pareigūnų turimas turtas JAV, nes šie asmenys skatino Kryme surengti balsavimą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos. Tačiau jokios sankcijos netaikomos pačiam V. Putinui ir jo prabangiems turtams, esantiems užsienyje.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama pareiškė, kad Vašingtonas yra pasiruošęs skelbti ir daugiau sankcijų, jei prireiktų, ir pabrėžė, kad vyriausybė gali imtis veiksmų prieš Rusijos ginklų sektoriaus pareigūnus. Vis dėlto Vakarų valstybių planuojamos sankcijos prieš Rusiją, turinčios įsigalioti po Krymo referendumo, vargu ar padarys didelę įtaką šalies ekonomikai. ES su JAV privalo imtis visų galimų sankcijų prieš Rusiją, tačiau tikriausiai bijo, kad ir Rusija gali atsakyti tuo pačiu.

O pačioje Ukrainoje įtampa vis auga, šalies valdžiai vis sunkiau savo gyventojams paaiškinti, kodėl Rusijai leidžiama užimti Krymą, be to, valstybė turi didelių finansinių problemų. Politinė krizė padidino imigrantų srautą į Rusiją. Į Rusijos Federalinę migracijos tarnybą įvairiais klausimais jau kreipėsi apie 150 tūkst. asmenų.

Ukrainos saugumo tarnyba informavo, jog Zaporožės srityje sulaikyta provokatorių grupė. Sulaikytieji esą buvo apsirūpinę šaunamaisiais ginklais, amunicija ir sprogmenimis. Jie esą turėjo atlikti išpuolius, nukreiptus į padėties regione destabilizavimą. Taigi pasaulis atsidūrė ant karo slenksčio.

Beje, popiežius Pranciškus pirmadienį Vatikane priėmė Ukrainos Rytų Katalikų (Unitų) Bažnyčios Kijevo vyriausiąjį arkivyskupą Sviatoslavą Ševčiuką ir sakė darysiąs visa, ką gali Rytų Europos taikai, ypač siekiant išvengti bet kokios konflikto eskalacijos.

Daugiau apie įvykius Ukrainoje rašysime kitame numeryje.

Parengė Romas BACEVIČIUS

© 2014 „XXI amžius“