|
Planuojamas referendumas prieš euro įvedimą
Dar vasario pabaigoje referendumo prieš žemės pardavimą užsieniečiams iniciatyvinė grupė pareiškė, kad rengiasi atsiklausti tautos dėl 2015 metais planuojamo euro įvedimo. Referendumo idėjos rengėjai kalbėjo, jog euro įvedimas yra žingsnis prieš piliečių valią, o Lietuva dar nėra pasirengusi įsivesti bendros Europos Sąjungos valiutos.
Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas teigė, kad Konstitucijoje yra numatyta, jog pagrindiniai valstybės klausimai yra sprendžiami referendumu, o valiutos keitimas vienas tokių. Puikaus Baltijos šalių susitvarkymo su krize faktorius buvo tai, kad jos galėjo naudotis savo nacionalinėmis valiutomis. (...) Kol vyks pasirengimas referendumui, valdžia turės galimybę tautai išaiškinti, kodėl vis dėlto skubama, ir, jei išaiškins taip įtikinamai, kad tauta balsuos pagal ją, vadinasi, bus toks laisvas pasirinkimas. Dabartinis euro įvedimo projektas yra dar vienas prievartos prieš lietuvių tautą aktas, sakė signataras.
Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka teigė, jog euro įsivedimas Lietuvai kainuos maždaug 1 mlrd. litų. Jis euro įvedimą palygino su 1940 metais prievarta Sovietų Sąjungos Lietuvai primestu rubliu. Dabar ne 1940 metai, ir manau, kad tauta apgins savo vertybes ir teisę nuspręsti, sakė jis. Be to, Lietuva siekia įsivesti valiutą, ant kurios nebus nė vieno lietuviško žodžio. Ant rublio bent jau buvo lietuviškas užrašas, nors ir buvo įvestas prievarta, teigė J. Panka.
Kitas Nepriklausomybės Akto signataras ekonomistas Audrius Rudys kalbėjo, kad nors stojimo į ES sutartyje yra sąlyga, kad euras būtų įvestas, tačiau nėra nurodyta data. Yra pažymėta, kad euras bus įvestas tada, kai valstybė pribręs. Euro įsivedimas yra mūsų įsipareigojimas, tačiau data yra iš esmės laisvas valstybės pasirinkimas, sakė A. Rudys.
Kovo 24 dieną referendumo dėl lito iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė galutinį sprendimo tekstą, kuris bus teikiamas privalomajam referendumui. Dvidešimt trijų piliečių iniciatyvinės grupės atstovai su VRK pirmininku Zenonu Vaigausku sutarė, kad VRK posėdis, skirtas iniciatyvinės grupės įregistravimui, įvyks balandžio 7-ąją. Po suderinimo su Teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Seimo referendumui bus teikiamas sprendimas priimti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konstitucinio akto Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pakeitimo įstatymą.
Įstatymo projekte nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis piniginis vienetas yra litas ir kad nacionalinio piniginio vieneto galima atsisakyti tik privalomuoju referendumu. Parengiant galutinį šio įstatymo tekstą, buvo atsižvelgta į visas Teisės departamento pastabas. Referendumo įstatymas nustato, kad referendumo iniciatyvinei grupei pateikus galutinį sprendimo tekstą VRK ne vėliau kaip per 15 dienų privalo ją įregistruoti, pateikti jai parašų rinkimo lapus.
Referendumui teikiamo įstatymo projektas numato galimybę, kad šalia lito, atsiskaitymams gali būti naudojami ir kiti piniginiai vienetai, jei tai nustato tarptautinės sutartys. Vienas iš Iniciatyvinės grupės koordinatorių Gintaras Aleknavičius teigia, kad referendumo iniciatoriai nėra prieš eurą: Euras galėtų būti naudojamas šalia nacionalinio piniginio vieneto, jei tai numato tarptautinės sutartys, tačiau sprendimą dėl nacionalinio piniginio vieneto pakeitimo kitais pinigais gali priimti tik visa tauta.
Referendumo iniciatoriai atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, kurias jis teikė Vyriausiajai rinkimų komisijai, esą tokia referendumo iniciatyva gali prieštarauti Konstitucinio akto Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos sąjungoje pirmajam straipsniui, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybe nare, dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga.
Iniciatyvinės grupės koordinatorius, Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas teigia, kad Lietuva kaip ir kitos Europos sąjungos narės gali integruotis į Europos Sąjungą, tik tiek, kiek tai neprieštarauja šalies Konstitucijai: Todėl į referendumui siūlomo įstatymo projektą buvo įrašytas antrasis straipsnis, kuriame nustatyta, kad Lietuva dalijasi ir patiki savo kompetenciją Europos Sąjungai tiek, kiek tai neprieštarauja jos Konstitucijai.
Dar vienas Iniciatyvinės grupės koordinatorius, Tautininkų sąjungos pirmininkas J. Panka sako: Valdžia nepaisydama nieko skubinasi pakeisti litą euru ir šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pasak jo, vadinamoji fiskalinės drausmės sutartis, kurią ratifikavo praėjusios kadencijos Seimas, numato, kad Europos Komisija gali automatiškai pakeisti eurozonai priklausančios šalies valstybės biudžetą, o tai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra išimtinė Vyriausybės ir Seimo kompetencija; Seimas savo nutarime dėl šios sutarties ratifikavimo buvo numatęs prieš euro įvedimą pakeisti Konstituciją, o dabar tai pamiršo. J. Panka teigia, kad Konstitucinis teismas sausio 24 dieną neteisėtai panaikino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio 2 dalį, kuri nustato Lietuvos Bankui išimtinę pinigų emisijos teisę. Konstitucinis teismas neturi kompetencijos naikinti ar keisti Konstitucijos straipsnių, teigia J. Panka.
Referendumo iniciatyvinės grupės nariai įsitikinę, kad surinks referendumui reikalingą piliečių parašų skaičių (ne mažiau 300000), o rudenį įvyks referendumas.
© 2014 XXI amžius
|