|
Šventojo kunigo
Jono Bosko relikvijų viešnagė Telšių vyskupijoje
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
|
Šv. Mišios prie šv. kun. Jono Bosko relikvijų Telšių
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje | Šiemet
sukanka 80 metų, kai kunigas Jonas Boskas 1934 metais visuotinėje Katalikų Bažnyčioje
buvo paskelbtas šventuoju, o 2015-aisiais sukaks 200 metų nuo jo gimimo. Didžiulė
dovana tikintiesiems šių sukančių proga šv. kun. Jono Bosko relikvijų kelionė
Lietuvoje. Kovo 1416 dienomis Jos atvežtos į Telšių vyskupiją. Kovo
14 dieną šv. Jono Bosko relikvijos pasiekė Telšius. Prieš 11 val. urna su šventojo
kunigo relikvija iš Šiaulių vyskupijos pirmiausia atvežta į Telšių Vyskupo Vincento
Borisevičiaus katalikišką gimnaziją. Čia iškilųjį svečią iškilmingai sutiko Telšių
Vyskupas Jonas Boruta SJ, jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, gimnazijos
kapelionas, Telšių vyskupo vikaras švietimo sričiai prel. Juozas Šiurys, Telšių
kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, gimnazijos mokytojai
bei didžiulis būrys moksleivių. Vežant urną į gimnazijos patalpas grojo ir giedojo
gimnazijos mokiniai. Telšių vyskupas J. Boruta SJ pakvietė jaunimą nuoširdžiam
susitikimui su šiuo jaunus žmones gerai supratusiu ir jų išganymui pašventusiu
visą savo gyvenimą šventuoju kunigu. Vyskupas kvietė atverti savo širdis jam ir
priartėjus prie urnos melsti, kad per jo užtarimą Viešpats gydytų jaunas ir gal
kartais jau sužeistas širdis. Tai gera proga pažinti šį šventąjį ir kartu prisiliesti
prie jo, prašant, kad jis būtų globėjas ir užtarėjas, ypač jaunimui. Buvo skaitomas
Dievo Žodis, giedamos giesmės, savo mintimis apie šį šventąjį pasidalino Telšių
kunigų seminarijos prefektas kan. A. Sabaliauskas. Jis kvietė jaunus žmones gerai
suvokti, jog kun. J. Boskas buvo žmogus kaip ir mes kiekvienas, bet jis tapo pavyzdžiu,
ką Dievas padaro su žmogumi, kai jis atsiveria jo malonei ir veikimui. Tada, kai
žmogus myli Dievą ir žmones, jis tampa Viešpaties įrankiu ir parodo kelią į šventumą.
Tai uždavinys visiems, ir šventojo pavyzdys tai patvirtina. Vėliau gimnazijos
aktų salėje vyko vyresniųjų klasių gimnazistams skirta konferencija, kurią vedė
iš Vilniaus kilęs, šiuo metu Italijoje, Turine, pas saleziečius gyvenantis jaunuolis
Vytautas Markūnas, kuris kalbėjo apie kun. J. Boską, jo dvasingumą, dalinosi savo
asmenine tikėjimo patirtimi, atsakinėjo į gimnazistų užduodamus klausimus. Prie
šventojo urnos per tą laiką rinkosi jaunesniųjų klasių moksleiviai. Čia su jais
susitiko ir nuoširdžiai bendravo salezietis kun. Aleksandras Barelis (Alessandro
Barelli) SDB iš Vilniaus. Jis vaikams pasakojo apie šv. kun. J. Boską, atsakinėjo
į klausimus. Prie urnos rinkosi visų Telšių miesto gimnazijų ir mokyklų mokiniai
bei mokytojai, jie turėjo jiems skirtą laiką, galėjo pasimelsti, pabendrauti su
svečiu kunigu saleziečiu iš Vilniaus. |
|
Apie laisvės savoką Vasario 27-osios
vakare Kauno senamiestyje vyko antrasis šiemet Miesto misijų Jėzus visada šalia
renginys. Sadutės kavinėje su daugiau kaip 50 jos lankytojų kun. Kęstutis Rugevičius
kalbėjosi tema Pasmerkti laisvei. Jaukiame vakare prie arbatos puodelių kun.
K. Rugevičius beveik pusantros valandos savo gyvu, atviru ir nuoširdžiu žodžiu
sutelkė dalyvių dėmesį ir susidomėjimą kalbėdamas, kas yra laisvė krikščionišku
požiūriu, o daugybei kilusių klausimų vos užteko laiko iki šlovinimo vakaro bažnyčioje
pradžios. Apie laisvę, kaip sakė kunigas Kęstutis, galima kalbėti įvairiais aspektais
(filosofiniu, ekonominiu, psichologiniu, kultūriniu). Ar laisvė tėra tik fikcija,
ar mūsų asmeninę laisvę mums kažkas gali riboti? Kodėl taip yra, kad dėl laisvės
troškimo, atrodo, tokio gražaus, kartais žūsta tautos, griūva gyvenimai? Atsakymų
gali būti labai daug ir įvairių. Kalbant krikščionišku požiūriu, pasak kunigo
Kęstučio, tikrai laisvas yra Dievas. |
|
Kasmėnesiniai atlaidai Krekenavoje Kiekvieno
mėnesio 15 dieną Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Mažojoje Bazilikoje
būna atlaidai, į kuriuos net ir žiemos metu atvyksta daug piligrimų. Vykstantys
iš tolimesnių rajonų važiuoja organizuotai autobusais, šeimos lengvaisiais automobiliais.
Iš Panevėžio visai patogu atvykti maršrutiniu autobusu. Kelionė neprailgsta, nes
paprastai vyksta pilnas autobusas. Pasižvalgius per langus, gražus peizažas, visai
netoli slėniu savo vandenis plukto Nevėžis. Krekenavoje kylant į kalnelį, kur
stovi Bazilika, kelią perkerta nedidelė, bet srauni Lokauša, čia pat ji įteka
į svarbiausią Vidurio Lietuvos upę Nevėžį. Krekenavos bažnyčią garsina stebuklingas
Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu ant rankų paveikslas. Ši šventovė pirmoji ir
vienintelė Lietuvoje 2009 m. kovo 11 d. sujungta giminystės dvasiniais ryšiais
su Šventąja Popiežiškąja Didžiąja Marijos bazilika Romoje ir įrašyta į tos Bazilikos
lentas kaip jos filija. |
|
Paroda apie vaikščiojančią Evangeliją PRIENAI.
Kovo 19 dieną, trečiadienį, parapijos namuose vyko parodos, skirtos šviesaus
atminimo kun. Juozui Zdebskiui (1929 05 101952 09 211986 02 05) Jei žmogus
ginkluotas meile, jis niekada nepralaimi, pristatymas. Tai pirmoji iš Prienų
krašto muziejaus fonduose saugomų eksponatų ir kitų asmeninių kunigo daiktų bei
fotografijų, priklausančių privačioms kolekcijoms, parengta paroda, keliausianti
po Lietuvą. Renginyje dalyvavo kun. J. Zdebskio bendražygiai Kauno arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius, gydytoja Birutė Žemaitytė bei Prienų klebonas kun. Jonas
Baliūnas, Išlaužo klebonas kun. Sigitas Bitkauskas, Bagotosios klebonas kun. Mindaugas
Martinaitis, žmonės, kurių atsiminimuose gyvas kun. J. Zdebskis, parapijiečiai.
Arkivysk. S. Tamkevičius prisiminė kartu su kun. J. Zdebskiu patirtus išbandymus,
kai valdžios institucijoms laikinai atėmus kunigams pažymėjimus, jie įsidarbino
Prienų melioracijoje. Kun. J. Zdebskis prisidėjo prie jo redaguotos Lietuvos
Katalikų Bažnyčios kronikos, tačiau galiausiai jie buvo sulaikyti: kun. S. Tamkevičius
gavo 10 metų atostogų, o J. Zdebskis liko laisvėje ir kiek vėliau žuvo avarijoje.
Arkivyskupas teigė: Kunigas Juozas Zdebskis buvo tarsi vaikščiojanti Evangelija.
Apie kun. J. Zdebskio asmenybę, misionieriaus veiklą, išvykas į vokiečių šeimas
ir nuolatinį sekimą pasakojo jo bendražygė gydytoja B. Žemaitytė. Kiti kalbėjusieji
pabrėžė, kad kun. J. Zdebskis visada rasdavo laiko vaikams, mokė juos tylos, mąstyti,
atrasti laiko skaitymams; sugebėjo prieiti ir prie netikinčių ligonių. Kunigas
mokė kurti gyvenimą, dėkoti už gyvenimą, tikėti svajone, tikėti Dievu, mokė mylėti,
o mylint viską iškęsti ir atleisti, juk meilė niekada nepasibaigia, prisiminė
Modestas Juozaitis. |
| |