|
Referendumui siekiama parinkti tokią datą, kad jis sužlugtų
Valdantieji lyg ir sutarė organizuoti referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Tiesa, jis nevyks nei su Prezidento, nei su Europos Parlamento rinkimais. Seimas, vadovaudamasis Referendumo įstatymu, pirmiausia nutarė sudaryti ekspertų grupę, kuri turėjo pateikti išvadą dėl piliečių reikalavimo paskelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo teikiamo sprendimo teksto atitikties Konstitucijai. Referendumo iniciatoriai siūlo Konstitucijoje numatyti, kad svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, o jo sprendimai gali būti keičiami tik referendumu. Be to, siūloma, kad referendumas būtų skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių (dabar 300 tūkst.), turinčių rinkimų teisę. Siekiama nustatyti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei. Valstybei taip pat priklausytų išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje, žemės gelmės, taip pat valstybinės ir bendruomeninės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Referendumo rengėjai siūlo valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimus spręsti tik referendumu. Žemės sklypai nuosavybės teise gali priklausyti užsienio valstybei jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Beje, žemės pardavimas užsienio piliečiams nėra numatytas net stojimo į ES sutartyje.
Seimas galėjo išvis palaidoti referendumo iniciatyvą, bet padėtį išgelbėjo drausmingai įvykdytas socialdemokratų ir darbiečių užkulisinis susitarimas socialdemokratai balsuos už referendumą, jei jo data bus birželio 29 diena. Taigi Seimas skubos tvarka po trijų valandų priėmė nutarimą sudaryti ekspertų grupę, kuri iki kovo 20 dienos turėjo pateikti išvadą Seimui dėl piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamo sprendimo teksto. Seimo narių Povilo Urbšio, Petro Gražulio, Povilo Gylio, Aurelijos Stancikienės, Algirdo Patacko ir Rimos Baškienės pasiūlymui nustatyti, kad išvados turi būti pateiktos iki kovo 18 dienos, Seimas nepritarė. Bundanti pilietiška visuomenė galėtų įtikinti Seimą paskelbti referendumą gegužės 25-ąją.
Minėtoje ekspertų grupėje dirbo Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas (ekspertų grupės vadovas), Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius Vytautas Sinkevičius (ekspertų grupės vadovo pavaduotojas), Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto docentė Inga Daukšienė, socialinių mokslų daktaras Stasys Stačiokas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas Vaidotas Vaičaitis, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Ignas Vėgėlė. Jei Seimas norėjo nešališkos nuomonės, tai šiai ekspertų grupei nebūtų skyręs vadovauti D. Kriaučiūno, kuris pagal pareigas negali pateikti nešališkos išvados. Tą patį tenka pasakyti ir apie M. Riomerio universiteto profesorius V. Sinkevičių bei I. Vėgėlę, viešai pasakiusius savo išankstinę nuomonę. Negalėjo būti nešališkas ir ilgametis konservatorių Seimo narys Stasys Stačiokas. Ir iš tiesų ekspertai padarė išvadą, kad referendumo tekstas neatitinka Konstitucijos. Seimas šią išvadą paskelbs visuomenei, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
Viešai paskleista informacija dėl kai kurių žinomų ekspertų ir teisininkų neigiamo požiūrio į referendumą, tačiau bijoma priminti, kad būtent valstybės institucijose dirbantys profesionalūs teisininkai, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomi žmonės rengė išvadą dėl referendumo Vyriausiai rinkimų komisijai tada, kai iniciatyvinė grupė dar tik registravo pačią iniciatyvą. Tuo metu garbingų teisininkų išvada buvo teigiama ir VRK leido registruoti iniciatyvą. Kaip po to paprastam žmogui, garbingai rinkusiam parašus tikėti savo valstybe? klausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus Bronis Ropė.
Primename, kad dar vasario 17 dieną Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad iniciatyvinė grupė privalomajam referendumui paskelbti surinko ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, remiančių reikalavimą paskelbti referendumą, parašų.
Šį antradienį buvo paskutinė diena, kai referendumas teisiškai galėjo būti paskelbtas kartu su rinkimais į Europos Parlamentą (EP). Tačiau referendumo iniciatorių viltys sudužo dar prieš posėdžio pradžią. Pagal įstatymą, referendumas gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip 2 mėnesiai po Seimo sprendimo jį skelbti. Antradienį, kovo 25-ąją, buvo likę lygiai du mėnesiai iki EP rinkimų. Užregistruotas net ne vienas siūlymas nustatyti būtent tokią referendumo datą, kokios reikalauja jo šalininkai gegužės 25 dieną. Tokius pasiūlymus Seimui pateikė Mišrios Seimo narių grupės atstovai bei būrys darbiečių. Tačiau dar prieš posėdį Seimo seniūnų sueiga patikslino darbotvarkę, išbraukdama šį klausimą. Tai reiškia, kad teisinių galimybių referendumą surengti su EP rinkimais nebelieka. Posėdžio pradžioje Mišrios Seimo narių grupės seniūnė R. Baškienė pareikalavo sugrąžinti klausimą į darbotvarkę esą Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų klausimą apsvarstyti per pietų pertrauką. Po procedūriniais dalykais mes neturėtume rodyti nepagarbos mūsų žmonėms, piktinosi R. Baškienė. Ją palaikė ir Kaimo reikalų komiteto vadovas, darbietis Saulius Bucevičius, Drąsos kelio atstovė A. Stancikienė bei tvarkiečių seniūnas P. Gražulis. Už R. Baškienės siūlymą grąžinti referendumą į darbotvarkę balsavo 41 Seimo narys, prieš 29, susilaikė 48. Taigi referendumo klausimas į darbotvarkę negrąžintas.
Seimo dauguma pademonstravo nepagarbą Lietuvos žmonėms, nes surengti referendumą birželio 29 dieną, atskirai nuo Europos Parlamento rinkimų, valstybės biudžetui kainuos apie 14 mln. Lt, o galėjo kainuoti tik du. Seimo nariai gavo Referendumo iniciatyvinės grupės, daugelio visuomeninių, kultūros organizacijų siūlymus rengti referendumą gegužės 25 dieną ir taupyti valstybės biudžeto lėšas. Deja, kai kas nenori girdėti žmonių nuomonės, nenori taupyti. Nenustebsiu, jeigu vėliau referendumo organizatoriai bus kaltinami, kad jų inicijuotam referendumui reikės išleisti tiek daug valstybės biudžeto lėšų. Tie patys kaltintojai tikriausiai motyvuos, kad lėšas galima buvo panaudoti kultūros ar kitoms būtinoms valstybės reikmėms. Ar tai ne pasityčiojimas? Manau, daroma viskas, kad referendumas neįvyktų, teigė Seimo narė R. Baškienė.
Kaip sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, iki kovo 30 dienos turi būti priimtas Seimo nutarimas dėl referendumo surengimo. Referendumo data nutarimo projekte bus įrašyta birželio 29-oji. Pirmasis Prezidento rinkimų turas vyks gegužės 11 dieną, o Europos Parlamento rinkimai dviem savaitėmis vėliau, kartu su antruoju Prezidento rinkimų turu, jeigu jo prireiks. Ekspertai vieningai sutaria, kad prie rinkimų nepririštas referendumas veikiausiai sužlugs. Vargiai tikėtina, kad jame dalyvaus pusė visų balso teisę turinčių piliečių nepasiekus šios ribos, referendumas laikomas neįvykusiu. Tikėtis, kad birželio 29-ąją, kai daugelis miestiečių atostogauja, o kaimiečiai šienauja, ateis balsuoti pakankamai žmonių, nerealu.
Vis dėlto, kaip teigia Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, nusiraminti, kad bent jau birželio 29-ąją įvyks referendumas, nevalia. Sąmokslas prieš tautą vykdomas atvirai ir jis tęsiasi. Paaiškėjo dar viena priežastis, dėl kurios vėlinama referendumo data. Tarkime, kovo 25 dieną Seimas paskelbs, kad referendumas vyks birželio 29-ąją, o Konstitucinis Teismas iki to laiko pritars konservatorių ir liberalų nuomonei, kad Seimas, veikdamas drauge su Konstituciniu Teismu, būtų viršesnis už Konstituciją ir galėtų uždrausti tautai naudotis suvereno teise, ir pasakys, kad Seimas gali kištis į tautos valios pareiškimą, vadovaudamasis savo galimai šališka nuomone. Ar tada Seimas nesustabdys net savo paskelbto referendumo? klausia Z. Vaišvila.
© 2014 XXI amžius
|