|
Vilkaviškio vyskupijoje
Vilkaviškio dekanate
Vyskupystės jubiliejus
VILKAVIŠKIS. Kovo 16-ąją, sekmadienį, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje į Sumą susirinkusieji parapijiečiai, tikintieji iš kitų parapijų maldomis, giesmėmis, nuoširdžiais linkėjimais, gėlėmis pagerbė Vilkaviškio vyskupą emeritą Juozą Žemaitį MIC, kovo 18-ąją minėjusį sidabrinį konsekravimo vyskupu jubiliejų bei šiemet minėsiantį kunigystės šventimų 65 metų sukaktį. Iškilmėse dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupai Sigitas Tamkevičius, Gintaras Grušas, beveik visi vyskupai. Į šv. Mišių auką įsijungė apie dvidešimt vyskupijos kunigų. Dalyvavo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Krašto apsaugos ministras Juozas Oleka, Seimo narys Albinas Mitrulevičius, Vilkaviškio vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių merai.
Pamokslą pasakė kartu su jubiliatu konsekruotas Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. 1989 m. kovo 18 d. vyskupo tarnystei juos paskyrė popiežius Jonas Paulius II. Beje, J. Žemaitis tais pačiais metais įstojo ir į marijonų vienuoliją. Homiletas, cituodamas prieš šimtą metų Palaimintojo Jurgio Matulaičio dienoraštyje užrašytus žodžius, jog visame kame reikia žiūrėti didesnės Dievo garbės, visus darbus daryti dėl Dievo, ir jubiliato kunigystės bei vyskupystės kelią įvardijo kaip gyvenimą didesnei Dievo garbei, stengimąsi kruopščiu darbu kuo daugiau įnešti Dievo dvasios. Prieš ketvirtį amžiaus iš šių Lietuvos vyskupų buvo tikimasi daug ir plačios veiklos, ir dvasinės stiprybės, žmogiškos išminties. Jau pirmaisiais vyskupystės metais vyskupas J. Žemaitis degė troškimu atstatyti karo metais nuniokotą, o pokaryje valdžios su žeme sulygintą Vilkaviškio vyskupijos Katedrą. Pasak pamokslininko, tas dalijimasis su bičiuliais tuomet sunkiai suvokiamais planais dėl statybų, sielovados institucijų, krikščioniškų bendruomenių kūrimo ir ugdymo, tikybos dėstymo mokyklose ir jam buvęs kaip padrąsinimas. Pamokslininkas pasidžiaugė, kad J. Žemaičio vyskupystės metais Vilkaviškio vyskupijoje buvo atstatyta daugiau kaip dešimt bažnyčių, vyskupo rankų uždėjimu kunigo tarnystei pašventinta daugiau kaip 70 jaunų vyrų. Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius perskaitė jubiliatui skirtą apaštalinį popiežiaus Pranciškaus palaiminimą. Buvo perskaitytas ir Apaštalinio nuncijaus Lietuvoje sveikinimas.
Pabaigoje pirmasis žodį tarė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas S. Tamkevičius. Jis pasidžiaugė, kad Dievo Apvaizda leido ilgus metus dirbti kartu su vyskupu J. Žemaičiu ir matyti, kaip jis savo globėjo šventojo Juozapo pavyzdžiu buvo gerasis, uolus Bažnyčios globėjas, dovanų jubiliatui įteikė šventojo Juozapo skulptūrėlę.
Padėką ir sveikinimą pareiškė premjeras A. Butkevičius, Vilkaviškio vyskupijos kunigų vardu kalbėjęs Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Darius Vasiliauskas, savivaldybių merų vardu žodį taręs Alytaus meras Jurgis Krasnickas. Meras teigė, jog jam yra garbė kalbėti apie vyskupą, kuris, kaip kunigas, yra jį pakrikštijęs ir jau vyskupas suteikęs Sutvirtinimo sakramentą, o savo veikla įkvėpęs ir sustiprinęs tikėjimą. Tokių ir panašių liudijimų pylėsi begalės iš vėliau išsirikiavusios didžiulės sveikintojų eilės. Jubiliejaus šv. Mišių iškilmėje dalyvavę vyskupai ir kunigai bei Vilkaviškio Katedros klebonas prel. Vytautas Gustaitis prie altoriaus nusifotografavo atminčiai.
Jubiliatas vyskupas J. Žemaitis MIC dėkojo svečiams už gražias mintis, Katedros choristams už giesmes, o visiems susirinkusiems už nuoširdžias maldas. Jis nusikėlė į prisiminimus, kaip neramiai jautėsi prieš 25 metus iš kardinolo Vincento Sladkevičiaus išgirdęs žinią apie savo kandidatūrą į vyskupus. Bandęs tada įrodinėti, kad nesąs pats tinkamiausias, nesąs vertas ir to posto visai nesiekia, tačiau išgirdo kardinolo atsakymą, jog kaip vienuolis turįs būti paklusnus ir pasiaukoti. Vyskupas pasidalijo tuo, kaip teko daug keliauti po užsienį ir ieškoti lėšų atstatomoms vyskupijos bažnyčioms, pasidžiaugė, jog įpėdinis vyskupas Rimantas Norvila tęsia jo pradėtus darbus ir daug dėmesio skiria gyvosios Bažnyčios statybai. Džiugu, kad vyskupijoje yra daug uolių kunigų, su dideliu pasiaukojimu dirbančių sielovados darbą. Tačiau labai rūpi, kas tą darbą tęs, nes labai sumažėjo pašaukimų į kunigystę, į vienuolinę tarnystę. Ačiū Dievui, aš galiu melstis, tai ir darysiu per likusį savo gyvenimą. Kiek jėgos leis, ir toliau darbuosiuosi Kristaus vynuogyne. Esu laimingas, kad padėjau žmonėms atrasti tikėjimą, patirti Dievo malonę. Ir jei tai būtų tik vienas toks žmogus, sakyčiau, jog verta būti kunigu, sakė 88-uosius gyvenimo metus einantis vyskupas J. Žemaitis MIC.
Birutė Nenėnienė
© 2014 XXI amžius
|