|
Rusija veikia per verslininkus, diplomatus, jaunimą...
Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui teigiama, kad Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes lemia mūsų šalies geografinė ir geopolitinė padėtis. Ne visos regiono kaimynės gerbia kitų šalių ir tautų apsisprendimo teisę vykdyti pasirinktas vertybes įgyvendinančią politiką. Noras kontroliuoti ar daryti įtaką mūsų valstybės priimamiems sprendimams ir vykdomai politikai nulemia tikslingus ir kryptingus tų šalių veiksmus, kurie kelia grėsmę Lietuvos energetiniam, ekonominiam, socialiniam ir informaciniam saugumui. Lietuvos vidaus ir užsienio politikai paveikti užsienio valstybės naudoja įvairius tiek minkštosios, tiek kietosios galios svertus. Valstybės saugumo departamentas nustatė bandymus formuoti naujas ir palaikyti jau veikiančias įtakos grupes Lietuvoje, išnaudoti šalies politikų nesutarimus, institucijų tarpusavio sąveikos spragas, skleisti Lietuvos interesams prieštaraujančią, šalį diskredituojančią informaciją, kurstyti tautinių bendrijų nesantaiką ir mažinti jų integraciją į Lietuvos visuomenę. Tradiciškai buvo išnaudojami ekonominiai ir energetikos svertai, diskredituojami Lietuvos vykdomi energetinę nepriklausomybę suteiksiantys projektai, per užsienyje veikiančius verslo atstovus buvo siekiama paveikti Lietuvos politikų sprendimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad užsienio šalių interesų įgyvendinimui Lietuvoje buvo pasitelkiami tiek valstybiniai, tiek nevyriausybiniai dariniai, augo jų finansavimas. Į daugelį prieš Lietuvą nukreiptų veiklų buvo aktyviai įsitraukusios priešiškos saugumo ir žvalgybos tarnybos, turėjusios visokeriopą savo šalių politinių institucijų palaikymą.
Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, pasirinkdamos konkrečius taikinius, vertina ne tik jų žvalgybines galimybes, bet ir motyvus bendradarbiauti. Ieškoma asmenų, kurie gali būti pažeidžiami dėl jų asmeninių savybių ar interesų. Motyvais bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis gali būti: finansiniai interesai (skolos, noras gyventi prabangiai, pelningi verslo sandoriai Rusijoje ir pan.); nusivylimas karjera; kompromituojanti informacija (teisės pažeidimai ir kriminaliniai nusikaltimai, seksualinė orientacija, priklausomybės, problemos šeimoje); simpatijos Rusijai dėl įsitikinimų ar tautybės. Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat manipuliuoja tokiais valstybės tarnautojais, kurie bendraudami su Rusijos diplomatais ar kitais oficialiais asmenimis tikisi įgyvendinti savo asmeninius karjeros ar politinius tikslus.
Informacija apie potencialius taikinius renkama įvairiais būdais: per renginius Lietuvoje ir užsienyje, neteisėtai pasiklausant telefoninių pokalbių, prasiskverbiant į asmeninį kompiuterį. Informacijos apie valstybinių institucijų darbuotojų, dirbančių su įslaptinta informacija, asmeninio gyvenimo detales, charakterį, pomėgius ir problemas ieškoma interneto socialiniuose tinkluose. Duomenys apie potencialius informacijos šaltinius gali būti renkami ir iš juos pažįstančių ar jau užverbuotų asmenų.
Verbuodamos informacijos šaltinius Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų rezidentūros dažniausiai naudoja laipsniško įtraukimo į slaptą bendradarbiavimą metodą. Procesas nuo pirmojo žvalgybos darbuotojo ir asmens susitikimo iki to momento, kai pradedama rinkti įslaptintą ar kitą jautraus pobūdžio informaciją, gali užtrukti net kelerius metus. Prisistatydami kaip diplomatai žvalgybos darbuotojai su potencialiais taikiniais susipažįsta konferencijose, priėmimuose, kituose renginiuose arba įvairiose laisvalaikio praleidimo vietose. Vėliau Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai stengiasi su taikiniu užmegzti asmeninius pasitikėjimo ryšius. Asmens palankumo jie siekia demonstruodami išskirtinį dėmesį, vaišindami, dovanodami dovanas, siūlydami įvairias paslaugas (pavyzdžiui, greičiau išduoti vizą). Bandoma pasiekti, kad asmuo jaustųsi skolingas ir vėliau, draugui paprašius nedidelės paslaugos, negalėtų atsisakyti. Įtraukimas į šnipinėjimą vykdomas palaipsniui tam, kad verbuojamasis asmuo nesijaustų spaudžiamas ir išnaudojamas. Agresyvią žvalgybinę veiklą prieš Lietuvos valstybines institucijas vykdė Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) rezidentūros darbuotojas Valerijus Katula. Rusijos žvalgybos tarnybų rezidentūrų darbuotojus domina ne tik įslaptinta informacija. Jie siekia gauti neviešą neįslaptintą informaciją apie procesus ir įvykius Lietuvoje. Vykdydamos žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą, Rusijos tarnybos naudoja ne tik diplomatinę priedangą Lietuvoje, bet ir žvalgybos iš savo šalies teritorijos metodą. Taikant šį metodą, žvalgybinę veiklą vykdo Rusijos žvalgybos tarnybų pareigūnai ir agentai, dirbantys Rusijos Federacijos teritorijoje veikiančiose Rusijos organizacijose. Rusijos žvalgybos iš teritorijos taikiniai yra Lietuvos piliečiai, kurie dalyvauja susitikimuose su Rusijos valstybinėmis institucijomis ir organizacijomis, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vyksta į Rusijoje organizuojamas konferencijas, palaiko verslo ryšius su Rusijos subjektais. Žvalgyboje iš teritorijos Lietuvos atžvilgiu aktyviai išnaudojami įvairūs Rusijos mokslinių tyrimų centrai, siekiantys užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuvos mokslo institucijomis, politinių tyrimų centrais ir žiniasklaida, suinteresuoti dalyvauti bendrose diskusijose su Lietuvos akademinės bendruomenės nariais bei publikuoti savo straipsnius Lietuvos interneto portaluose. Taip renkami potencialūs taikiniai verbavimui.
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) stebi ir bando verbuoti šioje šalyje dirbančius mūsų diplomatus ir verslininkus, teisėsaugos ir kitų valstybinių institucijų pareigūnus, kurie darbo ar privačiais tikslais lankosi Rusijoje. Dėmesio sulaukia į Rusiją vykstantys Lietuvos politikai, žurnalistai, mokslininkai, studentai, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai. Savo šalyje FSB dažnai taiko grubius verbavimo metodus. Asmenys gali būti verčiami bendradarbiauti juos šantažuojant dėl padarytų teisės pažeidimų ar amoralių veiksmų (kontrabandos gabenimo, incidentų su vietos policija, avarijų, sukeltų esant neblaiviam). Kartais FSB mėgina sąmoningai išprovokuoti tokius Lietuvos piliečių veiksmus ar poelgius.
Prieš Lietuvą aktyviausiai dirba Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB). Ši tarnyba pagrindinį dėmesį skiria Baltarusijos opozicijos organizacijų veiklai ir ryšiams Lietuvoje. Kitas nuolatinis KGB taikinys yra Lietuvos baltarusių bendruomenė. Diplomatinę priedangą naudojantys KGB darbuotojai siekia išlaikyti bendruomenę Baltarusijos ambasados įtakoje ir kontroliuoti bei nukreipti jos veiklą Minskui reikiama linkme. KGB ieško Baltarusijos interesų rėmėjų tarp Lietuvos politikų, Baltarusijoje dirbančių Lietuvos verslininkų, Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos atstovų. Baltarusijos Gynybos ministerijos GRU renka informaciją apie Lietuvos karines pajėgas, jų parengtį ir karinės infrastruktūros objektus.
Vis dėlto didžiausią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui kelia ir kels Rusijos Federacijos saugumo ir žvalgybos tarnybos. Jų veiklos tendencijos leidžia teigti, kad artimiausiu metu Rusija tęs aktyvią prieš Lietuvos nacionalinius interesus nukreiptą žvalgybinę veiklą.
Rusijos žvalgybos tarnybos naudoja tradicinius įtakos operacijų metodus: skleidžia Lietuvą diskredituojančią informaciją viešoje erdvėje, bando formuoti Rusijai naudingą nuomonę apie Lietuvos politikų, diplomatų pokalbius, kurie yra perduodami Rusijos telekomunikacijų tinklais. 2013 metais Rusija aktyviai taikė ekonomines sankcijas Lietuvai (pieno produktams, mėsai). Tuo pačiu metu Rusijos žvalgybos tarnybos neoficialiais kanalais tikslingai skleidė informaciją, kad šias priemones išprovokavo nedraugiška Lietuvos politika.
Rusija ir toliau itin aktyviai siekia stiprinti ir plėsti savo kultūrinę ir informacinę įtaką posovietinėje erdvėje. Šiam tikslui pasiekti Maskva įgyvendina tėvynainių politiką. Rusijai tėvynainio sąvoka reiškia ne etninę priklausomybę rusų tautai, bet politinį palankumą Rusijos interesams, todėl tėvynainių politikos įgyvendinimui pasitelkiami ne tik rusų tautybės asmenys.
Vieni aktyviausių Rusijos tėvynainių Lietuvoje etniniu pagrindu formuojamų partijų atstovai, marginalūs politiniai judėjimai, kai kurie Maskvos remiamų visuomeninių, veteranų, švietimo ir kitų organizacijų atstovai, leidimą gyventi Lietuvoje turintys Rusijos piliečiai, negausūs antivakarietiškų, antiglobalistinių pažiūrų ir subkultūrų šalininkai. Atkreiptinas dėmesys, jog ženklia dalimi tėvynainių veiklą koordinuoja ir remia Rusijos ambasada Vilniuje.
Artimiausiu laikotarpiu Rusijos fondo finansuojami asmenys ir organizacijos ketina aktyviai ,,kovoti prieš tariamus tautinių bendruomenių teisių ,,pažeidimus Baltijos valstybėse ir apie juos reguliariai teikti ataskaitas tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, diskredituoti ir menkinti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, kurti teigiamą Rusijos ir joje vykstančių procesų įvaizdį. Tokiais veiksmais Rusija siekia kurstyti etninę priešpriešą Baltijos valstybėse ir kompromituoti jas tarptautinėje bendruomenėje.
Savo interesams Baltijos valstybėse įgyvendinti Rusija siekia išnaudoti ir Vilniaus krašto problematiką. Kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus. Rusijos ambasada Vilniuje išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus, bendrą ,,aktualių problemų viešinimą. Rusijos diplomatinės ir konsulinės atstovybės Lietuvoje yra aktyviai įsitraukę į minkštosios galios sklaidą ir gana agresyviai siekia dalyvauti Lietuvos vidaus politikos procesuose.
VSD atkreipia dėmesį, kad per tėvynainių politiką, Rusijai palankių asmenų vienijimą ir būrimą į grupes Rusija Lietuvoje formuoja sau palankių asmenų grupę, kuria gali būti naudojamasi siekiant sukelti socialinius neramumus, sukurti pretekstą kištis į Lietuvos vidaus politiką. Precedentas Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje suponuoja, kad tėvynainių ir Rusijos piliečių klausimu gali būti prisidengiama vykdant agresyvius veiksmus ar net karinę invaziją.
Lietuvoje vykdoma Rusijos informacinė ideologinė politika yra daugiausia nukreipta į rusakalbius ir kitų tautinių bendruomenių Lietuvos piliečius, siekiant skatinti jų nepasitikėjimą Lietuvos valstybe. Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius kelerius metus auga Maskvos dėmesys ir lietuviškai kalbančiai auditorijai, jaunimui.
Prieš Lietuvą nukreiptą Rusijos informacinę bei ideologinę politiką vykdo Rusijos Prezidento administracija, vyriausybė, valstybinės arba jos remiamos informacinės agentūros bei žiniasklaidos priemonės, akademiniai centrai, nevyriausybinės organizacijos, saugumo ir žvalgybos tarnybos, atskiri žurnalistai, politologai, istorikai, viešųjų ryšių specialistai.
Svarbiausia institucija, taikančia Rusijos minkštosios galios priemones, išlieka Rossotrudničestvo. 2013 metais itin suaktyvėjo Rusijos informacinės politikos vykdymas Lietuvos rusakalbio jaunimo atžvilgiu. Rusija siekia kuo aktyviau įtraukti Lietuvos rusakalbį jaunimą į Rusijos vykdomą politiką ir jai palankios ideologijos prasminį lauką. Jauni Lietuvos Respublikos piliečiai kviečiami į vasaros stovyklas, jaunųjų žurnalistų mokyklą, įvairius ,,kultūrinius renginius. Aktyviausiems asmenims suteikiama galimybė studijuoti Rusijos aukštosiose mokyklose, tobulintis įvairiose stažuotėse. VSD vertinimu, taip formuojama Rusijai palankių jaunų žmonių grupė, ateityje padėsianti Maskvai įgyvendinti informacinės ir ideologinės politikos gaires Lietuvoje.
Rusija konsolidavo valstybinę žiniasklaidą 2014 metais pradės veikti stambi valstybinės žiniasklaidos įmonė ,,Rossija segodnia, kurios pagrindinė funkcija informacinėmis-propagandinėmis priemonėmis remti Rusijos užsienio ir vidaus politiką, dirbtinai gerinti Rusijos įvaizdį užsienio valstybėse. Valstybinės žiniasklaidos finansavimas 2014 metams padidėjo, nepaisant Rusijos ekonomikos stagnacijos ir valstybės biudžeto lėšų taupymo. Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius buvo rusakalbės žiniasklaidos priemonės Litovskij kurjer, Obzor, Ekspress nedelia ir Pervyj Baltijskij kanal. Jose pateikiamos informacijos turinys Lietuvos užsienio politikos, istorijos, energetikos, tautinių mažumų klausimais atitiko Rusijos viešojoje erdvėje formuotas nuostatas Lietuvos atžvilgiu. Itin aktyviai buvo palaikoma Rusijos vykdoma informacinė kampanija, nukreipta prieš Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai bei Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių viršūnių susitikimą Vilniuje. Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos priemonės yra tiesiogiai veikiamos ir kontroliuojamos Rusijos informacinės politikos vykdytojų. VSD vertinimu, Lietuvos rusakalbiai savaitraščiai yra finansiškai priklausomi nuo Rusijos valstybės institucijų bei fondų.
Rusijos politines ir ideologines nuostatas Lietuvos visuomenei skleidžia ir tarptautinis žiniasklaidos klubas Format A-3, vadovaujamas Komsomolskaja pravda žurnalistės Galinos Sapožnikovos. Pernai Lietuvoje buvo surengta vienuolika renginių, kuriuose dalyvavo Rusijos informacinę politiką palaikantys politologai, ekonomistai, rašytojai ir kultūros atstovai.
Kitas Rusijai būdingas ideologinės politikos instrumentas yra istorijos politika, kuri aktyviai vykdoma ir Lietuvos atžvilgiu. Jos tikslas diskredituoti Lietuvos istoriją, neigti Lietuvos okupacijos faktą, menkinti nepriklausomybės atkūrimą ir tautos identiteto formavimui svarbias datas. Itin aktyviai Rusijos masinės informacijos priemonėse manipuliuojama Lietuvos istorijos faktais bei eskaluojamos tariamos nacizmo ir revanšizmo Baltijos šalyse grėsmės. Tiek informaciniuose portaluose, tiek spausdintuose leidiniuose VSD mato nuoseklias pastangas menkinti prieš sovietinę okupaciją kovojusių partizanų įvaizdį ir reabilituoti sovietinėse represinėse struktūrose dirbusius asmenis, kurie prisidėjo prie Lietuvos piliečių persekiojimo, trėmimo ir žudymo. Prieš Lietuvos nepriklausomybę ir savarankiškumą nusiteikę asmenys, dažniausiai Lietuvos Respublikos piliečiai, skleidė Rusijos istorijos politiką atitinkančias idėjas: formavo teigiamą žlugusios Sovietų Sąjungos įvaizdį, kaltino Lietuvą falsifikuojant istoriją ir remiant (neo)nacistines idėjas, kompromitavo Lietuvos tarptautinę iniciatyvą įvertinti sovietų padarytus nusikaltimus, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose renginiuose bei skleidė Lietuvą kompromituojančias ir Rusijos interesams palankias idėjas.
Rusijos regioninės galios sklaidai palankią istorijos koncepciją Lietuvoje propaguoja sovietinei praeičiai simpatizuojantys ir radikalias kairiąsias idėjas skleidžiantys asmenys, rusakalbė žiniasklaida, Rusijos finansuojamos karo veteranų organizacijos, su Algirdo Paleckio vadovaujamomis Socialistinio liaudies fronto partija ir asociacija ,,Lietuva be nacizmo susiję asmenys, dalis pseudomokslines idėjas skleidžiančių visuomenės veikėjų. Jų veiklą remia ir neretai koordinuoja Rusijos valdžios išlaikomi tyrimų centrai, kitos su valdžios institucijomis susijusios organizacijos. VSD vertinimu, šiemet Lietuva susidurs su dar intensyvesnėmis informacinėmis bei propagandos atakomis. Prasimanyti kaltinimai ir dezinformacija gali skambėti ne tik iš Rusijai palankių viešosios nuomonės formuotojų bei įtakos grupių, bet ir iš aukštų šios šalies politikų, pareigūnų, diplomatų. Dėl principingos Lietuvos pozicijos pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai bei paramos Ukrainai gali būti skleidžiama dezinformacija apie atskirus Lietuvos politikus ar institucijas, menkinamos šalies saugumą užtikrinančios struktūros. Dar intensyviau bus platinama prieš NATO ir Europos Sąjungą nukreipta propaganda.
Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybos bei minkštosios galios įgyvendintojai įskaitant diplomatines institucijas, aktyviai įsitraukia į Lietuvos vidaus politiką išnaudodami artėjančius Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, siekdami supriešinti Lietuvos valdžios atstovus, sukompromituoti užsienio politiką formuojančius asmenis bei institucijas.
VSD nenustatė Lietuvoje aktyviai veikiančių radikalių religinių ideologijų rėmėjų grupių. Didžioji dalis tradicinį islamą praktikuojančių Lietuvos musulmonų nepritaria radikalioms islamo interpretacijoms. Tačiau užsieniečiai musulmonai, ypatingai atvykę iš valstybių, kuriose veikia teroristinės organizacijos, ir konvertitai sudaro rizikos grupę, t. y. įsitraukę į prieštaringai vertinamų užsienio musulmonų organizacijų veiklą, jie gali būti radikalizuoti trečiose valstybėse ir motyvuojami veikti prieš Lietuvos Respubliką ar kitas valstybes. VSD vertinimu, pavienių asmenų terorizmo grėsmė išliko aktuali ir išpuoliai potencialiai galimi bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje. Šią tendenciją patvirtina su teroristinėmis organizacijomis nesusijusių, tačiau ekstremistinių ideologijų motyvuotų asmenų savarankiški išpuoliai Europoje ir JAV per 2013 metus.
© 2014 XXI amžius
|