Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Skaudi žaizda Kristaus kūne

Bažnyčia ir teisėsauga bendradarbiauja kovoje prieš prekybą žmonėmis

Mindaugas BUIKA

Popiežių Pranciškų pasitinka susitikime dalyvavę tarptautiniai ir nacionaliniai policijos vadovai. Dešinėje – renginio organizatorius Londono kardinolas Vincentas Nikolsas

Ženklus Lietuvos atstovų dalyvavimas

Laukiant Šv. Velykų, Didįjį penktadienį, kada pamaldžiai prisimenama Išganytojo kančia ir mirtis už mūsų nuodėmes ir dėl mūsų išgelbėjimo, norisi aptarti svarbų socialinį Gavėnios bruožą ir sutelkti dėmesį į dabar Bažnyčiai ypač aktualią kovos su prekybos žmonėmis problemą. Šiuo klausimu Vatikane balandžio 9–10 dienomis vyko tarptautinė konferencija, kurioje pabrėžta Bažnyčios ir teisėsaugos bendradarbiavimo svarba. Susitikimas buvo surengtas Londono (Vestminsterio) arkivyskupo kardinolo Vincento Džerardo Nikolso (Vincent Gerard Nichols) vadovaujamos Anglijos ir Velso katalikų vyskupų konferencijos, kuri sukaupė nemažą patirtį toje srityje, iniciatyva. Į konferenciją kartu su sielovadininkais, nusikaltimų aukoms padedančių humanitarinių organizacijų ir vienuolijų atstovais buvo pakviesti ir dalyvavo tarptautinės policijos – Interpolo ir Europolo – bei daugiau nei dvidešimties šalių nacionalinių policijų vadovai (kalbama apie Rumuniją, Albaniją, Tailandą, Nigeriją ir kitas šalis, kuriose prekyba žmonėmis tapusi kasdieniu reiškiniu ir yra įgavusi plačiausią mastą).

Prisikėlusysis yra tapatus Nukryžiuotajam

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai tariame žodžius: „Šįmet Velykos yra savaip kitokios“, tarsi savo pašnekovo klausiame: „Ar tu matai kokį nors šio pasikeitimo skirtumą?“ Kiekvieną mąstantįjį klastingi Rusijos smogikų veiksmai Ukrainos pietryčiuose skatina ne tik logiškai samprotauti: „Jei šio karinio konflikto ugnis tarsi giltinė įžengtų per mūsų gimtinės slenkstį, dideli mus ištiktų išbandymai“, bet Kristaus iš numirusių prisikėlimo šventės proga mūsų sąmonėje tenušvinta gilesnė mintis: „Jei būtų toks Aukščiausiojo planas, kad Jis, pasinaudodamas įsiplieskusio karo židiniu ar kitokiu netikėtos mirties faktu, nuspręstų mus „perkelti“ iš šio gyvenimo į kitą, ar tikiu, kad dėl Viešpaties Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo malonės tikrai turiu saulėtosios anapusybės dalį didžiausiame žmonijos įvykyje – Jo šlovingame šėtono, mirties ir nuodėmės nugalėjime – neprilygstančioje Atpirkimo garbėje?“ Jei mūsų atsakymas yra „taip“, teliudija tai kasdieniai mūsų tikėjimo darbai, kurie yra daromi mums nuolat judant ant tvirtesnių už plieną dieviškojo gailestingumo sijų...