2014 m. balandžio 18 d.    
Nr. 16
(2087)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kas geriausias iš tų, kurie ketina tokiais būti

Artėja Prezidento rinkimai. Į šį aukščiausią valstybės postą pretenduoja ir bolševikai, ir lenkai. Iš jų kalbų aiškėja, kas yra Lietuvos draugai, o kas – priešai. Per visą bolševikų okupaciją jie naikino Lietuvą ir norėjo jos vardą ištrinti iš pasaulio žemėlapio. Visi kolaborantai ir valstybės priešai per 24 laisvės metus neprisipažino nusikaltę ir nepadarė atgailos ir begėdiškai pretenduoja į Prezidento postą. Iš laikraščių matome ne tik, kas pretenduoja į aukščiausią postą, bet ir tuos, kurie juos užstoja, reklamuoja. Rinkti tuos žmones į Lietuvos valdžią yra Lietuvos laisvės kovotojų – politinių kalinių, tremtinių ir visų, kurie Lietuvoje kovojo prieš okupantus, – pažeminimas. Lietuvoje žuvo apie 22 tūkst. partizanų. Kiti pateko į nelaisvę ir buvo KGB sušaudyti. Tik maža dalis grįžo iš lagerių, bet be sveikatos, greitai mirė. Labiau pažeminti laisvės kovotojų neįmanoma, kaip dabar norima tai padaryti. Lietuva prarado apie trečdalį savo gyventojų. Ir siekiama užmiršti budelius ir jų aukas.


Darbo rinka autonomininkų, KPSS partinių mokyklų auklių bei kitų ekstremistų nuorodų nepripažįsta

Subiro SSRS. Tuomet įvyko ne tik valdžių, bet ir ekonominės sistemos kaita. Atsirado ne tik Lietuvos valstybė, bet ir kita naujovė – Lietuvos darbo birža. Valstybės pradžia ir gana didelė bedarbystė. Vilniaus rajono darbo biržos skyriuje vyksta bedarbių registracija. Bedarbio kortelę būtina užpildyti valstybine – lietuvių – kalba. Daugumai bedarbių tai – pirmoji problema. Jei yra paklausa, tuoj pat atsiranda pasiūla. Mokantys lietuvių kalbą pildo korteles, nemokantys moka po tris litus už vienetą. Atsiranda konkurencija tarp mėgėjų lengvai uždirbti. Tačiau jų laukia ir tolimesni barjerai: darbdavių darbo vietų pasiūloje – nuolatiniai prierašai mokėti valstybinę kalbą. Tokie pat reikalavimai – stojantiesiems į kolegijas ir universitetus. Prieš mane abiturientė, baigusi Bukiškių vidurinę. Atestato vertinimai geri: lietuvių kalba – penki (tuomet buvo penkiabalė vertinimo sistema), vokiečių kalba – penki. Kalbinu lietuviškai – nesupranta, kalbinu vokiškai – vėl ne. „Tai buvo tik kalbų imitavimas, – aiškina abiturientė ir pravirksta. – Su mumis suaugusieji žaidė savo politinius žaidimus, visai nesirūpindami mūsų darbine ateitimi. Kur man rasti lietuvių kalbos kursus? Juose išmoksiu lietuvių kalbą, tada mane pasiųsite į specialybės paruošimo kursus. Norėčiau tapti dažytoja“.


Teismas nutarė užkirsti kelią Konstitucijos garantuojamai piliečių referendumo teisei įgyvendinti

Balandžio 13-ąją Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – VAT) priėmė nutartį pagal piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (toliau – Grupė) skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymo įregistruoti referendumo iniciatyvą dėl lito išsaugojimo. VAT savo nutartyje pripažino, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai įstatymai nenustato kompetencijos vertinti, ar referendumui pateiktas sprendimo projektas atitinka Konstituciją ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, o VAT „savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas („Ultra vires“) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgaliojimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija