| Verta
Atsitiko, kaip niekad nebuvo,
iš tėvynės piliečiai
jos bėga!
Užsieniuos vis daugėja lietuvių,
o tėvynėj jie tirpsta kaip
sniegas.
Lopinėlį prie Nemuno vingių
mes branginome
tūkstančius metų.
O dabar jį paliekam gėdingai
tartum
nuorūką rūkstančią metam...
O juk miela turėt savo
žemę,
kurioje tu esi šeimininkas!
Kurk sodybą! Sodink obelėlę!
Čia
tvarkytis gali, kaip patinka!
Juk svajonė kiekvieno
lietuvio
širdžiai mielą kampelį turėti,
iš kraštų tolimiausių sugrįžus,
pasidžiaugti Tėvyne mieliausia.
Budriai saugom
žemelę gimtinės,
kurią stropiai seneliai pureno!
Neapleiskime savo Tėvynės
be jos džiūsim kaip medis be peno!
Sutramdykim
gobšuolį besotį
Ir prikelkim iš skurdo Tėvynę!
Už šalies atgimimą kovoti
verta, verta, broleli lietuvi!
2012
Povilas ŠERNAS © 2014 XXI amžius |