2014 m. balandžio 18 d.    
Nr. 16
(2087)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Švč. Marijos legiono šventė

Pavasariškai saulėtą, ypač šiltą paskutinio kovo šeštadienio rytą į Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčią skubėjo šventiškai pasipuošę maldininkai, sukviesti į metinę Švč. Marijos legiono Acies šventę, kuri kasmet švenčiama po Švč. Marijos Apreiškimo šventės. Prieš Mišias kalbamas Rožinis, bendrai skaitomos iš „Tesseros“ knygelės maldos bažnyčios skliautuose aidi lyg ir garsiau, nuoširdžiau...

Acies – kiekvieno legiono nario, kiekvieno namų maldininko metinė įvykdytų gailestingumo darbų ataskaita sau pačiam ir bendraminčiams. Prie legiono vėliavos, prie Švč. Marijos paveikslo bei simboliais parengto stalelio, laiminami legiono dvasios vado kun. Pranciškaus Bartasūno maldininkai nuoširdžiai, jautriai, iškilmingai taria: „Švenčiausioji Marija, mano Karaliene, mano Motina...“ Tai – pasižadėjimo žodžiai. Daug čia, bažnyčioje, susirinkusiųjų, daug ir namuose besimeldžiančių, dėl ligos, negalios ar kitų priežasčių negalėjusiųjų atvykti, bet pagal jėgas jie dirba apaštalinį darbą, padeda kitiems geriau pažinti tikėjimo mokslą.

Rimtį ir susikaupimą šv. Mišių metu iki graudulio suvirpina Dalios ir Virginijos giedama giesmė „Būk ramus, žinok, aš tavo Dievas...“ Dalykiški, visiems suprantami, dėmesį prikaustantys, širdį paliečiantys dvasios vado kun. Pranciškaus žodžiai pamokslo metu visus susirinkusius skatina ir toliau dirbti apaštalinį darbą, rūpintis ligoniais, propaguoti Rožinio maldą.

„Nurodyk žmonijai ramybės takus, globok mus, Marija, kaip savo vaikus...“ – darniai skamba baigiamoji šventės giesmė.

Prie dvasios vado kun. Pranciškaus eina sveikintojai, norintys padėkoti už nuoširdų ir kantrų vadovavimą legionui, už tai, kad moko branginti gyvenimą, suprasti prieš tūkstančius metų paliktas mums Evangelijų tiesas, už tai, kad aiškina Šventojo Rašto ištraukas, kad moko mylėti gyvenimą su mums duotais ir draugais, ir priešais, su meile ir kančia, „su druskos sauja ir su liepų medumi...“

Po Mišių vos telpančius į salę maldininkus šildė ne tik karšta arbata, bet ir nuoširdūs pokalbiai, draugiškas dvasios vado kun. Pranciškaus, zakristijono Antano bendravimas su maldininkais, svečių iš kitų legionų sveikinimai ir bendras laukimas tiek kai kurių legionierių asmeninių švenčių, tiek ir didžiojo Prisikėlimo šventės – Velykų...

Rita Žilinskienė

Klaipėda

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija