|
Šeimos centro sukaktis
Kovo 29 dieną Vilkaviškio vyskupijos šeimos centras visų dekanatų šeimų centrų savanorius, ypač šio darbo veteranus, pakvietė į popietę Marijampolėje, skirtą prisiminti šios organizacijos kūrimąsi, pasidžiaugti nuveiktais darbais, gražiu bendravimu.
Vadovė Lina Braukylienė parengė Šeimos centro 20-mečio kelią atspindinčių straipsnių spaudoje aplanką. Ekrane jos pademonstruotos ir pakomentuotos jau istorinės nuotraukos priminė per 20 metų daugybę suorganizuotų renginių, stovyklų, mokymų, konferencijų, švenčių, susitikimų tiek vyskupijos Šeimos centro, tiek dekanatų šeimos centrų savanorių iniciatyva.
Renginio svečias kun. Kęstutis Brilius MIC, galima sakyti, budėjo prie Šeimos centro lopšio. Jis pasidalijo įžvalgomis, kaip nuo 1989 metų rugsėjo vyskupo paskirtas Šv. arkangelo Mykolo (Prokatedros) klebonu atgimstančioje Lietuvoje ėmėsi organizuoti parapijos veiklą. Tuo metu prasidėjo labdaringa Caritas organizacijos veikla, plaukė materialiosios paramos siuntos iš užsienio, Bažnyčiai reikėjo daug talkininkų. Klebonui tuo metu į šią veiklą buvo ypač svarbu pritraukti inteligentijos atstovus, kurių širdys troško dvasinio peno, bet bažnyčioje jie jautėsi nedrąsiai, nejaukiai, o ir uolūs katalikai jiems nešykštėjo komunistų, persivertėlių ir kitokių epitetų. Kunigas jautė pareigą tokius žmones padrąsinti ir ieškoti būdų, kaip šiame epochų virsme į Bažnyčios bendruomenę pritraukti tikėjimo ištroškusias šeimas, jaunimą. Vėlesniais metais kunigas mielai įsijungė į susikūrusio Šeimos centro veiklą, rėmė ir skatino, skaitė paskaitas sužadėtiniams.
Vyskupijos Caritas nuo pat pradžios vadovavusi gydytoja Emilija Montvilienė priminė, jog šios organizacijos sudėtyje veikusiai Šeimos sekcijai netrukus pasidarė per maža erdvės, todėl natūraliai išaugo į naują organizaciją, kurios veiklai kelią prieš dvidešimt metų palaimino ir Lietuvos Vyskupų Konferencija. Tuo metu gydytoja E. Montvilienė ieškojo kuriamam vyskupijos Šeimos centrui vadovo. Bažnyčioje jau buvo atkreipusi dėmesį į jauną pamaldžią šeimą, taigi ir įsidrąsino pakviesti savanoriauti gydytoją Liną Braukylienę. Šios gydytojos širdžiai darbas šeimų labui atrodė patrauklus, o pagilinus žinias įvairiuose kursuose, yra artimas ir mielas iki šios dienos.
Apie darbo pradžią Šeimos centre, bendravimą su vaikais ir paaugliais, šeštadienines mokyklėles dalijosi Šventosios šeimos kongregacijos seselė Donata Meškauskaitė.
Pastaraisiais metais vyskupo pavedimu vyskupijos Šeimos centro veiklą kuruojantis kun. dr. Žydrūnas Kulpys pasveikino skirtingų kartų savanorius, palinkėjo stiprybės ir Dievo palaimos.
Liko daug viešai neišsakytų prisiminimų, bet jais kuo nuoširdžiausiai tarpusavyje dalijosi vyresniosios kartos atstovai, Šeimos centrų savanoriai, atvykę iš Prienų, Birštono, Vilkaviškio, Marijampolės: Stasė Belickienė, Liuda Viliūnienė, Alma Šumskienė, Konstancija Pušinaitienė ir kiti.
Susirinkusiųjų minčių neužgožė skaičių apie renginius ir sužadėtinių paruošimą virtinės, tačiau sušildė atviri žvilgsniai ir arbatos puodelis bei vaišės prie organizatorių padengto stalo.
Pabaigoje visi susitiko bažnyčioje, susikaupė bendroje maldoje, prašė Dievo palaimos ir toliau tikėjimo džiaugsmo šviesą skleisti santuokai besiruošiantiems sužadėtiniams ir visoms šeimoms.
Birutė Nenėnienė
Marijampolė
© 2014 XXI amžius
|