|
Dėl asmenvardžių rašybos
Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys pabrėžė, kad šiandien aktualu kalbėti apie valstybinės kalbos situaciją ir galimus neigiamus poveikius, kuriuos gali padaryti šiuo metu Seime įregistruotas socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės siūlymas įteisinti pavardžių rašybą tautinių mažumų lotyniškos abėcėlės pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Tai leistų lenkų tautinei mažumai savo vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti lenkiškai, o ne juos sulietuvinant.
Susidarius tokiai situacijai mes turėjome registruoti alternatyvius įstatymo projektus. Mūsų siūlomas įstatymo variantas paremtas kompromisu, galimybe asmenvardį rašyti pase kitų įrašų skyriuje tokiu pačiu principu, kaip pasielgė ir kaimynai latviai, sakė V. Stundys. Pasak jo, socialdemokratų siūlomas projektas, kuriame iš esmės siekiama įteisinti galimybę užsieniečiams ar už užsieniečių ištekėjusioms lietuvėms savo pavardes asmens dokumentuose rašyti ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, atveria galimybę ir Lietuvos piliečiams šio įstatymo nustatyta tvarka pakeisti pavardes asmens dokumentuose. Tas pavardės pakeitimas būtų susijęs ir su visos informacinės sistemos bei registrų pertvarka. Įsileisdami kitus lotyniško pagrindo rašmenis į lietuvių kalbos sistemą, sukurtume ypatingą precedentą, kai prieš šimtmečius susiformavusi lietuviška abėcėlė patirtų kitų rašmenų poveikį, kalbėjo V. Stundys.
Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas teigė, kad su lietuvių kalba turi būti elgiamasi subtiliai, ypač šiame spartėjančios skaitmenizacijos amžiuje. Jo nuomone, susidaro įspūdis, kad valdančiųjų pasiūlytu įstatymo projektu siekiama, kad ant kai kurių namų, kai kuriose teritorijose būtų rašomi gatvių pavadinimai ne lietuvių kalba. Dėl dirbtinai iškeliamų politinių problemų kenčia mūsų santykiai su kaimynais, taip pat ir lietuvių kalba, pažymi Europos Parlamento narys.
Spaudos konferencijoje dalyvavo politologas dr. Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas. Visi vieningai ir neslėpdami sutarė, kad šis klausimas dirbtinai politizuojamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tamoševskio. Tai anaiptol nestiprina gerų Lietuvos ir Lenkijos santykių. Konferencijos dalyviai taip pat pasiūlė atsiklausti visuomenės ir visų tautinių bendrijų nuomonės apie nelietuviškų raidžių rašymą asmenvardžiuose.
Kalbininkas, Vilnijos draugijos pirmininkas prof. Kazimieras Garšva teigė, kad originali tautinių mažumų pavardžių rašyba asmens dokumentuose į lietuvių kalbos abėcėlę įneš 150 naujų raidžių, kurių mes net nemokame. K. Garšva priminė esąs Lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius. Abėcėlė galutinai susiformavo prieš 130 metų. Pagal nusistovėjusią praktiką, rašome tokią raidę, kokią girdime. K. Garšvos žiniomis, kitos bendruomenės iš viso to nepageidauja, nes jiems nuo naujovės būtų tik blogiau reikėtų papildomai mokytis kitos kalbos ir rašybos, mat nei kirilicos, nei visų kitų šriftų nebus. Šnekame ne apie 3 raides, o apie 150. Ir jūs nė vienas tos raidės nemokate, 150 neperskaitysite, o tada prasidės konfliktai: pavardė bus iškraipyta, dabartiniai darbuotojai nemokės visko rašyti vien lenkiškų yra 10, latviškų 8, vokiečių, prancūzų ir susideda su opostrofais, kalbėjo K. Garšva. Jis priminė, kad pavardės originaliais rašmenimis nerašomos ir Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, kai plaukia olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, ji pristatoma kaip Ruta Meilutyte. Tokia tvarka ir JAV, ir toje pačioje Lenkijoje. K. Garšvos įsitikinimu, socialdemokratų siūlymo įteisinimas prieštarautų Konstitucijai. Kartu su bendražygiais ir dalimi konservatorių jis siūlo Lietuvoje priimti latvišką variantą: leisti asmenvardžius originalo forma rašyti atskirame paso puslapyje.
© 2014 XXI amžius
|