|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
2014-ųjų Kalbos premijos laureatai
Trečiadienį, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, vienuoliktąjį kartą surengtuose Spaudos pusryčiuose paskelbtas Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sprendimas dėl Felicijos Bortkevičienės 2014 metų Kalbos premijos laureatų. 2014 metų Kalbos premija už Lietuvos laisvės kovų dalyvių lituanistinio garso ir vaizdo archyvo sukūrimą skirta partizaninio karo metraštininkui Romui Kauniečiui; už išskirtinį dėmesį taisyklingos kalbos vartojimui žiniasklaidos pranešimuose ir savanorystės veiklą tarp neįgalių žmonių LRT Lietuvos radijo žurnalistei Janinai Mateikienei. Prieš paskelbiant šių metų laureatus renginio dalyviai tylos minute pagerbė 2004-ųjų Kalbos premijos laureato prof. Vlado Žuko atminimą. |
||
|
|
||
|
Ugniagesius per Šv. Florijono dieną Utenoje Prezidentė apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordino medaliais
Gegužės 4-ąją, sekmadienį, ugniagesiai iš visos Lietuvos Utenoje šventė Šv. Florijono ugniagesių globėjo dieną ir šio miesto ugniagesių 90 metų veiklos sukaktį. Po vidudienio valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai susirinko Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Ten buvo aukojamos šv. Mišios už ugniagesius. O prieš šventės atidarymą Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ugniagesiams ir gyventojams surengė nuotaikingą koncertą. |
||
|
|
||
Prezidentei parūpo Darbo partijos elektoratas? Povilas Urbšys, Seimo narys Gegužės 1-ąją per LRT vykusius kandidatų į prezidentus debatus prezidentė Dalia Grybauskaitė, išgirdusi Edmundo Jakilaičio klausimą, ar ji, išrinkta antrajai kadencijai, ir vėl skirtų Darbo partijos narius ministrais, bandė nuo atsakymo išsisukti ėmė kalbėti apie tai, kokius ji inicijavo įstatymus dėl teismų proceso pagreitinimo. Bet kai laidos vedėjas dar kartą sukonkretino tą patį klausimą, prezidentė su neslepiama džiugesio gaidele pareiškė, kad tai nebeaktualus klausimas: girdi, teismo sprendimas buvo dėl konkrečių asmenų, o ne dėl partijos. Toks atsakymas nuskambėjo kaip akibrokštas juk prieš pusantrų metų, iškart po Seimo rinkimų, prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo nedviprasmiškai pareiškusi: Aš kartoju, kad partija, kuri yra pati ne tik atskiri asmenys teisiamųjų suole, neturėtų dalyvauti Vyriausybės formavime. Taigi prieš pusantrų metų D. Grybauskaitė neskyrė atskirų ministrų iš Darbo partijos apskritai tiesiog teigė, kad Darbo partija neturėtų įgyti valdžios galių. Beje, šių metų kovo pradžioje ji viešai pareiškė, kad Darbo partijos vadovų negalės kviesti į Valstybės gynybos tarybos posėdžius, ir motyvavo savo apsisprendimą tuo, kad turi žinių, jog Kremlius jiems gali turėti įtakos. Ir štai dabar ji pareiškia, kad jau nebemato problemos, jog Darbo partijos atstovai, jeigu ji bus išrinkta prezidente, vėl gautų ministrų portfelius. |
||
|
|
||
|
(vėlyvojo Atvelykio mintys) Darius Vilimas Lietuvos pavasarį sudrebino įvykiai mums istoriškai ir emociškai artimoje Ukrainoje. Joje kilusi revoliucija, o po to ir drastiškas didžiosios jų kaimynės bandymas atsikąsti broliškos tautos teritorijos gabalą sukrėtė ne tik apsnūdusią Europą, bet ir visą pasaulį. Pabudo net Lietuva, dešimtmetį miegojusi euroatlantinių pažadų letarge. Šiandieninės Rusijos požiūriu Krymas ir rusenanti Rytų Ukraina patenka į rusakalbių, arba rusų, kuriuos reikia gelbėti nuo grėsmės (nesvarbu kokios, priešus galima įsivaizduoti arba sugalvoti), arealą. Tokių teritorijų yra ir daugiau. Vyresnės kartos postsovietiniam piliečiui, nostalgiškai prisimenančiam prieš beveik ketvirtį amžiaus sugriuvusią SSSR, tai yra kilnus bandymas surinkti ją iš naujo. Tiesa, nėra vieningos sovietinės tautos, bet yra rusai ar rusakalbiai, likę už motulės Rusijos ribų. Kad pati Rusija prieš 20 metų įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į atiduotą branduolinį ginklą, pamiršta. Beje, šitoks užmaršumas dažnas Rusijos istorijoje. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |