|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Alytaus dekanate Prisikėlimo tiesa: viltis, dovanota kitam
ALYTUS. Antrą Velykų dieną Šv. Angelų Sargų bažnyčioje šv. Mišias aukojo šios parapijos klebonas ir Alytaus dekanas garbės kanauninkas Arūnas Užupis kartu su Pataisos namų kapelionu, Miroslavo Švč. Trejybės parapijos klebonu, Vilkaviškio vyskupijos egzorcistu kun. Vytautu Antanu Matusevičiumi. Šv. Mišiose dalyvavo Miroslavo Šv. Vincento Pauliečio vienuolijos (SMDC) seserys Rosarija Gonzales ir Rubelinda Varela bei Šv. Benedikto gimnazijos pedagogė Nijolė Prieskienienė, Alytaus meras Jurgis Krasnickas su žmona Vilija bei kiti miesto tikinčiųjų bendruomenės nariai. Aptardamas Jėzaus Prisikėlimo įvykį, Miroslavo klebonas pamoksle atkreipė bendruomenės dėmesį į evangeliniuose tekstuose daug kartų paminėtą žodį džiaugsmas. Pasak kunigo, Dievas nori, kad mes būtume džiaugsmo žmonės. O tikrasis džiaugsmas gali būti tiktai tiesoje. Dvasininkas pastebėjo, kad pažinta ir priimta tiesa mus išlaisvina, suteikia džiaugsmą. Todėl labai svarbu, ieškant tiesos, turėti atvirą širdį ir žvelgti į žmones tikėjimo akimis. Čia pamokslininkas prisiminė apaštalo Pauliaus misijose tesalonikiečiams pasakytus žodžius: Negesinkite dvasios! Visa ištirkite ir kas gera, palaikykite! (1 Tes 5, 19, 21). Kunigo liudijimu, prisikėlusį Jėzų mes galime sutikti Šventajame Rašte, Eucharistijoje ir kiekviename žmoguje, jeigu į jį žvelgiame tikėjimo akimis. Prašykime šitos malonės, šitos atviros širdies, ragino pabaigoje kunigas, kad priimtume Jėzų, kai Jis ateina pas mus įvairiausiais būdais bei pavidalais. Po šv. Mišių vyko tradicinė konferencija, skirta Bažnyčioje paskelbtiems Šeimos metams. Jos organizatorė Dienos namų bendruomenė siekė iš arčiau pažvelgti į Alytaus didžiąją šeimą, Valstybinius vaikų globos namus, kuriuose auga daugiau kaip šimtas 418 metų jaunųjų piliečių, atskleisti valdžios institucijų, įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų vaidmenis ir bendradarbiavimo galimybes pažeistų miesto šeimų gydymo tarnyboje. Jos vedėjas, miesto teatro aktorius Eugenijus Rakauskas pakvietė tarti žodį Alytaus merą J. Krasnicką. Jis Kristaus Prisikėlimo iškilmių proga palinkėjo visiems su Dievo pagalba plačiau atverti širdis gerumui, meilei, pasitikėjimui savo artimu. Susirinkusiuosius pasveikino apskrities literatų klubo Tėkmė pirmininkė Emilija Krušinienė. Ji pasidalijo šia proga savo kūrybos eilėmis apie Viešpaties mums suteiktą gyvenimo dovaną, su meile žmones palydinčias Dievo akis, apie atgijusios Kūrinijos grožį. Netrukus po maldos namų skliautais suskambėjo chorinės muzikos studijos Lakštangėlė dainininkų, Muzikos mokyklos ugdytinių Jundos ir Jorio Slavickų bei Lauryno Padegimo balsai. Jaunieji muzikai J. ir J. Slavickai pradžiugino klausytojus ne tiktai giesmėmis, bet ir nuoširdžiai sugrotais kompozitorių M. Mier, Ž. Kosma, A. Himmer muzikos kūrinėliais: Junda skambino pianinu, Joris grojo pučiamaisiais klarnetu bei saksofonu. Uolius atlikėjus paruošė ir atlydėjo studijos Lakštangėlė vadovė, garsi muzikos pedagogė Janina Adamonytė bei koncertmeisterė ir Muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja Rita Leitanienė. Po koncertėlio teko vėl surimtėti, kai miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) atstovė, vyr. specialistė Viktorija Savickienė pradėjo dalintis skyriaus darbais ir problemomis. Pasak prelegentės, ginti vaiko teises nereiškia jam viską leisti ar pataikauti arba viską drausti. Ginti vaiko teises gerbti jį kaip asmenį ir sudaryti jam sąlygas vystytis taip, kad ateityje išmoktų gerbti save bei kitus. Alytuje, kaip paminėjo pranešėja, šiuo metu gyvena daugiau negu 10000 vaikų, skyriuje yra užregistruotos 122 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 236 vaikai. Atsakomybė dėl vaiko teisių įgyvendinimo, anot V. Savickienės, tenka ne tik šeimai, bet ir valstybei. Laikinai ar nuolatinai apribojus netinkamo elgesio tėvų teises, vaikai patenka į didžiąją miesto šeimą Vaikų globos namus (šiuo metu čia gyvena 62 vaikai, paimti iš miesto šeimų), jų ugdymu pradeda rūpintis valstybė. Baigdama išsamų, skaičiais ir faktais paremtą pranešimą, VTAS vyr. specialistė kreipėsi į susirinkusius, kviesdama įprasminti savo gyvenimą, tapti apleistų vaikų globėjais ar įtėviais. Konferencijoje dalyvavo Vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojos Jūratė Žvaliauskienė ir Anelė Adamavičienė. J. Žvaliauskienė patikslino šiuo metu didžiojoje šeimoje gyvenančių vaikų skaičių iš viso 130, visi iš Alytaus ir Lazdijų miestų bei rajonų. Lektorė praskleidė vaikų globos įstaigos kasdienybės puslapius, kalbėjo apie valstybės lėšomis sukurtą gražią ir jaukią aplinką vaikams, apie galimybes lankyti visas miesto bendrojo ugdymo įstaigas, po pamokų aktyviai įsitraukti į sporto, muzikos, dailės bei dorinio ugdymo veiklas. Pranešėja džiaugėsi, kad pavyksta suderinti ne tik vaikų meninių bei sportinių gebėjimų lavinimą, bet didelis dėmesys skiriamas ir dvasiniam ugdymui moksleiviai lanko Dienos namų įstaigoje veikiančią tęstinę Dorybių mokyklėlės programą, didžiojoje šeimoje kartu su dvasininkais kasmet švenčiamos Šv. Kalėdų bei Velykų šventės. J. Žvaliauskienė pakvietė susirinkusius parodyti didesnį dėmesį Alytaus didžiosios šeimos vaikams, dažniau apsilankyti, su jais šilčiau pabendrauti. Pabaigoje pradžiugino įdomūs Miroslavo klebono A. V. Matusevičiaus pamąstymai apie mokinystę. Pasitelkęs iliustratyvų evangelinį Jėzaus paskutinės vakarienės ir kojų mazgojimo mokiniams pavyzdį, dvasininkas aiškino, kaip svarbu yra nusižeminti, kantriai išklausyti kitą žmogų, ypač vaiką, leisti jam išsikalbėti, išlieti savo skausmus, atverti žaizdas. Tik tuomet galėsime kitam padėti, suteikti šviesesnio gyvenimo viltį. Giliu prelegento įsitikinimu, dažnai išklausyti kitą mums trukdo savo patirties primetimas, asmeniniai sužeidimai, skubotai taikomos religinės ir psichologinės žinios. Pateikęs įdomių pavyzdžių, dvasininkas pabaigoje kreipė tikinčiųjų mintis į Dievą, kvietė prašyti Jo užtarimo, kad perkeistų mūsų sugrubusias širdis, padėtų mums su gilia ištverme mylėti pačius mažiausius, silpniausius brolius bei seseris. Alytaus dekanas g. kan. A. Užupis padėkojo merui, organizatoriams, menininkams, pranešėjams ir visiems bendruomenės nariams, linkėdamas gerumu bei atlaidumu pripildyti širdis ir kiekviename sutiktame žmoguje pamatyti prisikėlusį Kristų, mūsų Išgelbėtoją.
Kristina Bondareva,
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |