|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Po gaisro Kuršių nerijoje Ugniagesius per Šv. Florijono dieną Utenoje Prezidentė apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordino medaliais
Gegužės 4-ąją, sekmadienį, ugniagesiai iš visos Lietuvos Utenoje šventė Šv. Florijono ugniagesių globėjo dieną ir šio miesto ugniagesių 90 metų veiklos sukaktį. Po vidudienio valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai susirinko Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Ten buvo aukojamos šv. Mišios už ugniagesius. O prieš šventės atidarymą Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ugniagesiams ir gyventojams surengė nuotaikingą koncertą. Ši Šv. Florijono diena ugniagesiams buvo ypatinga savo vizitu juos pagerbė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, grupė Seimo narių, vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas ir Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų vadovai bei kiti garbūs svečiai. Prezidentė pasveikino Utenos ugniagesius, mininčius garbingą jubiliejų, ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus profesinės dienos proga. Pasak Prezidentės, ugniagesiai išties turi kuo didžiuotis, o geriausias jų darbų liudijimas visuomenės pasitikėjimas. Jūs buvote pirmieji, kurie atskubėjote pagalbon į patį ugnies židinį Kuršių nerijoje ir sugebėjote sustabdyti labai pavojingą gaisrą. Jūs vėl apgynėte ir buvote ten, kur turėjote būti, sakė šalies Prezidentė, kreipdamasi į ugniagesius, gesinusius šį gaisrą. Pasak Prezidentės, ugniagesiai gelbėtojai yra tie žmonės, kurie kiekvieną akimirką yra pasiruošę padėti patekusiems į nelaimę ir rizikuoja savo gyvybėmis dėl kitų žmonių sveikatos ir gerovės. Prezidentė palinkėjo ugniagesiams ir toliau taip garbingai bei atsakingai tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Prezidentės dekretu Vyčio kryžiaus ordino medaliu už drąsą ir narsumą gesinant Kuršių nerijos nacionaliniame parke kilusį gaisrą D. Grybauskaitė apdovanojo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininką vidaus tarnybos pulkininką leitenantą Tomą Endriulaitį, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Skuodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotoją vidaus tarnybos kapitoną Evaldą Korsaką ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyresnįjį specialistą vidaus tarnybos kapitoną Mindaugą Lengviną. 2013 metais ugniagesiai išgelbėjo 150 gyventojų, iš jų 5 vaikus. Gaisrai pernai sudarė 62 proc., o gelbėjimo darbai 38 proc. išvykimų. Šv. Florijono ugniagesių globėjo diena minima kasmet gegužės 4-ąją. Gaisras Kuršių nerijoje kilo balandžio 25-osios vidurdienį. Pirmiausia degti pradėjo miškas šalia dviračių tako. Neringos savivaldybėje buvo paskelbta ekstremali padėtis. Iš viso gaisravietėje dirbo 9 ugniagesių autocisternos (40 ugniagesių), 30 kariškių ir 15 miškininkų su buldozeriais. Gaisras lokalizuotas sekmadienio vakarą, tačiau ugniagesiai tam, kad nepasikartotų tragedija, įvykio vietoje galbūt dirbs apie savaitę. Kuršių nerija po gaisro neteko apie 130 hektarų miško. Dar didesnis gaisras unikalų gamtos kampelį niokojo prieš 8 metus 2006-aisiais. Tuomet išdegė net 235 ha Smiltynės miško. Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą. Gamtininkų teigimu, Kuršių nerija gaisrams tokia jautri todėl, kad čia auga daugiausiai spygliuočių. Mišrus miškas padėtų išvengti tokių skaudžių pasekmių. Kai kurie gamtininkai įsitikinę, kad skaudžių gaisrų Kuršių nerijoje išvengsime tuomet, jei po truputį atkursime lapuočių miškus. Reikėtų po truputį šalinti kalnines pušis, nes jos yra kaip parakas degančios kelia pavojų miškams ir žmonėms. Be to, tai yra svetimžemės rūšies augalai. Įvairiose šalyse manoma, kad svetimžemių rūšių augalų neturi būti natūralioje gamtoje jie gali augti parkuose kaip dekoratyviniai želdiniai, bet natūralioje gamtoje turėtų augti mūsų natūralių rūšių augalai. Be to, daugelio keikiamų kormoranų nereikėtų laikyti kenkėjais, o juos labiau saugoti, nes būtent jie galėtų padėti atkurti lapuočių miškus, mat pirmykščiai miškai, augę Kuršių nerijoje, buvo lapuočių, daugiausia ąžuolynai. Kai senuosius ąžuolus iškirto pirkliai, tuomet prasidėjo milžiniškas smėlynų pustymas, vėjo sukelta erozija, todėl po smėliu buvo palaidoti keli kaimai. Tam sustabdyti buvo imta sodinti kalnines pušaites, nes tik jos vienintelės galėjo augti pustomose kopose. Tačiau dabar kalninės pušys nebereikalingos. Be to, netoli Juodkrantės gyvenantys kormoranai atkuria pirmykščius miškus, nes būtent jų patręštoje žemėje pradeda augti ąžuoliukai, kurie dygsta labai greitai. Būtent lapuočių miškai yra tikrieji, kurie turėtų egzistuoti Kuršių nerijoje. Kormoranams nepatręšus tų smėlynų, nieko panašaus nebūtų įmanoma atkurti. Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |