2014 m. gegužės 9 d.    
Nr. 19
(2090)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Susirūpinusio lietuvio balsas

Garbė Tau, Viešpatie, už vardą, kur nešioju,
Ir už sodybas mūs tėvų tėvų,
Už žemę, kur mana tauta sustojo,
Už sielą, gyvą tik alsavimu Tavu.

(B. Brazdžionis)

Gegužės 5 dieną Kaišiadoryse turėjo vykti keturiolikos garliaviečių teismas, kurie neva trukdė valdžios atstovams vykdyti teismo nutartį. Teismo posėdis buvo atidėtas. Vieni sakė, kad susirgo teisėjas, kiti aiškino, kad iki prezidento rinkimų valdžia nenori triukšmo. Kodėl teismas turėjo įvykti Kaišiadoryse, o ne Kaune? Pasirodo, kad ir dabar yra kaip sovietiniais laikas: „nusikaltimą“ padaro Vilniuje, o teisia Širvintose. Už ką galėjo būti teisiami šie garliaviškiai? Teismas neteisė tų, kurie, vykdydami vieno Garliavos namo užpuolimą, suplėšė vėliavą, išlaužė duris, išdaužė langus, pagrobė mergaitę. Neteisė pedofilų-žudikų. Taigi, ar garliaviškių nusikaltimas didesnis už pastarųjų? Garliaviškių kaltė buvo ta, kad jie norėjo padėti artimui.

Kažkur dingo Seimo narė Neringa Venckienė. Kol ji buvo apygardos teisėja, buvo gerbiama ir gerai atlikdavo savo pareigas, bet kai susidūrė su pedofilų byla, buvo pavadinta nusikaltėle. Argi ji galėjo kitaip pasielgti, kai buvo nužudytas brolis ir pagrobta dukterėčia? Profesorius Vytautas Landsbergis tvirtina, kad ji Aukščiausiojo Teismo ir teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus apšaukta „pūliniu“ ne tik teisinėje sistemoje, bet ir politikoje.1  Senieji laikai grįžta – juk ir mane KGB ir sovietiniai teismai apšaukė recidyvistu ir „nepataisomu“ ir ilgiau kaip 22 metus laikė koncentracijos lageriuose.

Kur dingo pedofilų byla? Vargu ar ji išdils iš tautos atminties... Gali būti, kad ji taps didele Garliavos bomba Lietuvos visuomenei. Filosofas Romualdas Ozolas mano, „kad ši problema – ne vien teisėjų ir teisėtvarkos, bet ir apskritai mūsų kultūros ir intelekto, tautos sugebėjimo suvokti, suprasti ir konstruoti gyvenimą problema“.2

Galbūt dėl artėjančių rinkimų labai dažnai matome per televiziją Prezidentę, su vaikais ir jaunimu besišypsančią. Būtų gera, kad ji nusifotografuotų su Deimante Kedyte, su kuria yra daug kuo susijusi. Gal tada baigtųsi kalbos apie likimą 9 metų mergaitės, kurią pagrobė antstolė Sonata Vaicekauskienė su dideliu būriu policininkų. Vieni sako, kad mergaitė yra išvežta į užsienį, kiti mano, kad apnuodyta vaistais ar net žuvusi. Visiems aišku, kad ši mergaitė nėra niekuo nusikaltusi nei visuomenei, nei Lietuvai. Vargu, ar yra Europoje antra valstybė, kur būtų pagrobtas nekaltas žmogus ir valdžia neieškotų. Manau, kad prieš rinkimus turėtų būti oficialiai paviešintas mergaitės likimas.

Norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną kandidatą į prezidentus – į besišypsantį Artūrą Paulauską. Ar šis šypsnis yra natūralus? Ar jis tinkamas kandidatas padėti savo vargšei Tėvynei? Juk Ukrainos įvykiai verčia ir mus susimąstyti. Ne taip jau seniai Lietuva išgyveno skaudžią bolševikų okupaciją. Neteko beveik trečdalio tautos. Sibiras nusėtas lietuvių kaulais. O juk tie žmonės mylėjo Dievą ir Tėvynę, augino kviečius ir bekonus, jaunimas žaidė Europoje krepšinį. Taigi, dauguma žuvo be teismo sprendimo. Apie tai daug kalbėti nereikia, nes yra parašyta pakankamai knygų. Dabar penktosios kolonos agentai bando šmeižti Lietuvos praeitį ir įrodinėti, kad partizanų vadai buvo žydšaudžiai. Manau, kad jiems tiktų labiau rašyti apie Staliną ar Hitlerį, apie jų aukas. Žinoma, kad vien lageriuose sovietai nužudė apie 45 mln. žmonių. Garsus rusų rašytojas A. Solženicynas tvirtina, kad Sovietų Sąjungoje nužudyta 62 mln., o visame pasaulyje – 130 mln.

Lietuvos komunistai neprisipažino nusikaltę ir nepasmerkė blogio imperijos darbų. Taigi, pasitikėjimo Lietuvoje jie nenusipelno. Nė žodžio apie bolševikų sušaudytus 17 ministrų ir apie 8 majoro Jono Bulvičiaus bendražygius. O kur dar vyskupai ir kunigai? Jie visi nepaskelbti ir tautai nepristatyti. Man atrodo, jei A. Paulauskas save bent kiek gerbia, tai turėtų pasitraukti iš politikos ir sąžiningu darbu užsidirbti duoną. Mes netrokštame kolaborantų kančios ir mirties. Lietuvoje nenukentėjo nė vienas tardytojas, teisėjas ar prokuroras. Tauta paliko visus nusikaltėlius Dievo teismui. Turbūt nėra daug panašių tautų Europoje. A. Paulauskas turi atminti, kad jis yra KGB papulkininkio sūnus. Jo tėvas tokio aukšto politinio laipsnio sąžiningu darbu neužsitarnavo, o KGB buvo ir yra nusikalstama organizacija. Laikraščiuose buvo rašoma, kad jis pats norėjo įstoti į KGB tarnybą, bet dėl šlapimo pūslės defekto nebuvo priimtas. Daug buvo rašyta neigiamų faktų apie jį, kaip apie prokurorą. Ir į nužudyto kunigo Juozo Zdebskio bylą jis neįnešė šviesos. Prokuratūra leidžia koneveikti kovotojus už Lietuvos laisvę ir negina nukentėjusių. Daug kartų kreipiausi pagalbos kunigo Zdebskio reikalu. Paskutiniu laiku A. Paulauskas susidraugavo su Viktoru Uspaskichu. Kas yra pastarasis Lietuvos gyvenime, visiems aišku. Taigi, ši nepavydėtina draugystė yra didžiausia kliūtis tapti Lietuvos Prezidentu. Manau, kad Lietuvos rinkėjai turės pakankamai proto ir sąžinės.

Taigi baigiu savo pastabas dėl Prezidento rinkimų. Su malda ir viltimi žvelgiu į Lietuvos ateitį. Dieve, padėk!

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas,
Vyčio Kryžiaus ir Šaulių Žvaigždės ordino kavalierius, Laisvės kovotojas


1 Vakarų ekspresas. Vytautas Landsbergis: Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareiškimas – baisus. 2012 04 03. http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/vytautas-landsbergis-auksciausiojo-teismo-pirmininko-pareiskimas—baisus-715450/

2 Ten pat.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija