2014 m. liepos 4 d.    
Nr. 27
(2098)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.


Kronika 

Dainų šventė – iš Kauno į Vilnių

Praėjusį šeštadienį Kaune skambiai paminėtas Dainų šventės 90-metis, kurio metu daugiatūkstantinė minia vieningai dainavo tautinės juostos motyvais papuoštame Dainų slėnyje. Dainų dienoje dalyvavo beveik 3 tūkst. dalyvių, kurie sudarė 80 chorų, atvykusių iš 27 Lietuvos miestų ir miestelių. Šventėje pasirodė 14 šokėjų kolektyvų. Buvo atliktos 35 dainos, kurioms dirigavo 34 dirigentai iš visos Lietuvos, iš kurių pusė – kauniečiai. Jiems akomponavo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“. Šventėje pasirodė ir choras „Kamer...“ iš Latvijos. Šventėje taip pat skambėjo septyni kūriniai iš pirmosios, 1924 metais surengtos Dainų dienos, o juos atliko geriausi Lietuvos chorai ir kolektyvai. Kauną šeštadienį pasiekė geriausių chorų desantas iš Suvalkijos, Radviliškio, Plungės ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių.


Etnografija

Graži ir prasminga Gegužinių pamaldų tradicija

Vlada Čirvinskienė

Maldininkės Krinčino bažnyčios šventoriuje

Gegužė – pats nuostabiausias metas, kada gražiausiais žiedais pražysta gamta, vaiskia žaluma pasipuošia laukai, sodai, miškai, miškeliai. Girdėti nepakartojama gamtos muzika, kurios harmonijai nereikalingas bet koks žmogaus įsikišimas. Viso pasaulio dirigentas yra Visagalis Viešpats. Jo pagalba Atgimimo šventė vyksta  ir žmonių sielose.

Gegužė yra skirta Švč. Mergelei Marijai. Visą mėnesį ją garbinome giedodami litaniją, į Švč. Mergelę Mariją kreipėmės pačiais gražiausiais žodžiais, skambėjo pačios gražiausios giesmės. Marijos mėnesį džiaugiamės jos išaukštinimu, jai suteiktomis malonėmis ir dėkojome Viešpačiui, kad mums davė tokią Motiną.

Gegužę Bažnyčia pakvietė visus katalikus kas vakarą rinktis į parapijų bažnyčias, prie sodybose, laukuose, pakelėse stovinčių koplytėlių, prie namuose papuoštų Švč. Mergelės Marijos altorėlių, kaimo seklyčiose, ar net savo namuose Gegužinėms pamaldoms, liaudyje dar vadinamoms Mojavomis.


Etnografija

Vienijo giesmės Marijai

Klaipėdos rajono Dovilų etninės
kultūros centro folkloro kolektyvas
su kun. dr. Sauliumi Stumbra

KLAIPĖDA. Renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“ jau penkeri metai kviečia miestelėnus gaivinti autentišką katalikišką liaudies pamaldumą, palaikant savo krikščioniškąjį tapatumą globalizicijos iššūkiuose. Gegužės 23-iosios pavakarę klaipėdiečiai ir miesto svečiai rinkosi Klaipėdos etnokultūros centre į vakarą „Tradiciniai giedojimai. Mojavos–gegužinės“.

Vakaro vedėjas ir idėjos bendraautorius kun. dr. Saulius Stumbra sveikino vakaro dalyvius ir kalbėjo apie liaudiškąjį pamaldumą, išryškindamas Švč. Mergelės Marijos kulto ypatumus. „Šv. Jonas Paulius II yra gražiausias pamaldumo Švč. Mergelei Marijai, pasivedimo jos motiniškai globai ir nuolankaus pasitikėjimo pavyzdys“, – kalbėjo kunigas.

„Pamaldumas Švč. Mergelei Marijai Lietuvoje buvo visada labai gyvas. Ypač Dievo Motinos globos ieškodavo motinos, melsdamosi už savo vaikelius, juos paaukodamos Jos globai, keliaudamos į garsias Marijos garbei skirtas šventoves“, – teigė etnologė dr. R. Račiūnaitė-Paužuolienė.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija