Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Išnašos

Kunigo pasaulėjautos kelionėje

Agnė SENDAITĖ

Kun. Kęstučio Trimako knyga „Mano pasaulėjautos kelionė“

Liepos 19-osios popietę Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko kun. prof. Kęstučio Trimako knygos „Mano pasaulėjautos kelionė“ pristatymas. Liepos 19-oji taip pat buvo ir knygos autoriaus mirties metinių diena, tad Kauno Arkikatedroje už jį buvo aukojamos šv. Mišios, kurių koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Kunigo Kęstučio Trimako knyga

Ant juodo knygos viršelio baltuoja knygos sudarytojos Marijos Remienės tekstas: „Ši kunigo Kęstučio Trimako knyga, kurią mieli skaitytojai perskaitys Lietuvoje bei išeivijoje, – jau paskutinė ir neužbaigta. Tai tik dalis to, ką autorius buvo sumanęs parašyti, bet klastinga liga jį pakirto 2013 m. liepos 19 d., net neįpusėjus knygos. Šis leidinys sudėtas iš dviejų dar neskelbtų knygų. Pirmiausia skaitytojas suras paskutiniąją, kurią kun. K. Trimakas nusprendė rašyti 2012 m. kovo viduryje jau sunkiai sirgdamas. Natūraliai prie jos prisišlieja antroji – karo pabėgelių stovykloje pokarinėje Vokietijoje ir JAV parašyti jaunuolio dienoraščiai – kelios rankraštinės užrašų knygutės, surastos po kun. K. Trimako mirties, tvarkant jo rankraštyną. Tai unikalūs jaunuolio tekstai – svarstymų, meditacijų ir maldų junginys, kuriuos jis skiria Dievo Motinai Marijai. Paskutinėje knygos dalyje skelbiami atsiminimai apie autorių – su juo bendravusių, dirbusių asmenybių įžvalgos, kuriose kaip veidrodyje atsispindi šviesaus atminimo kun. K. Trimako gyvenimas, jo kūryba, atlikti darbai – šakotas bei įvairiapusis gyvenimas išeivijoje ir Lietuvoje“.

Kronika

Nunokę poezijos vaisiai

Dr. Aldona Kačerauskienė

Šventės šeimininkai – mokytoja, „Užuovėjos“ literatų klubo vadovė Regina Grubinskienė, Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinio muziejaus vedėjas Albinas Mačiulis

KRINČINAS – nedidelis Pasvalio rajono miestelis, kuriame prasidėjo sąmoningas Eugenijaus Matuzevičiaus (1917 12 24 – 1994 06 20) gyvenimo kelias. Čia formavosi katalikiška pasaulėžiūra (buvo ateitininkas), brendo talentas, čia laukė jaukūs tėvų namai, kurie 1940 metais bolševikų buvo nacionalizuoti ir atgauti tik Lietuvai tapus nepriklausoma šalimi. „Aš noriu likti ištikimas šiam kraštui“, – rašė Eugenijus ir persikėlė gyventi į Krinčiną. Deja, neilgai teko pasidžiaugti tėviške. 1994 m. birželio 20 d. nustojo plakusi poeto širdis.

E. Matuzevičiaus globėja žurnalistė Stasė Šeštakauskaitė tuoj pat po poeto mirties kasmet Krinčine ėmė organizuoti muzikos, poezijos, dailės šventes, pavadintas „Krinčino verdenėmis“, kurios iki šiol vyksta poetų Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių sodyboje-muziejuje. Šiemet „Krinčino verdenėms“ sukako 20 metų. Vėl birželio 21-ąją, žydint jazminams, rinkomės po tėvo, motinos ir brolių atminimui pasodintais medžiais, vėl klausėmės muzikos ir poezijos, galėjome apžiūrėti dailininko Virginijaus Nudo ir mokinių tapybos parodas, išgirsti prisiminimų apie Matuzevičių šeimą.

Kronika

Poezijos konkursas „Lino žiedas“

UPYTĖ. Birželio 21 dieną čia vyko poezijos konkurso „Lino žiedas“ šventė, kurioje buvo paskelbti konkurso laureatai ir pagerbti visi dalyvavusieji. Rytas po lietingos savaitės organizatorius nudžiugino skaisčia saule – ne be reikalo vyriausia šventės dalyvė devyniasdešimt aštuonerių metų Barbora Jonušienė meldėsi, nes, anot jos, norėjo į šventę ateiti ir „drapanas pravėdinti“. Bendruomenės kapelos muzika kvieste kvietė pabūti kartu su poezijos mylėtojais. Šventė prasidėjo Upytės jaunimo šokiu „Baltas lino gyvenimas“. Renginio vedėja Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Vida Ramoškienė Kristijono Donelaičio žodžiais skambiai pasveikino visus susirinkusiuosius. Ji priminė, kad birželio 21-ąją prasideda Saulėgrįža, o žolynais išpinti vartai skirti dvasiniam apsivalymui – kas pro juos praeina, pagerbia gamtą ir Saulę, ilgam pasikrauna gyvenimo energijos. 7 klasės mokiniai parodė literatūrinę kompoziciją pagal Henriko Nagio eilėraščių ciklą „Medžiai vėjuose“. Sveikino gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininkas Audrius Zalatoris, Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius, Panevėžio bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis, Berčiūnų kaimo bendruomenės atstovė Marija Povilonienė, kun. Gediminas Jankūnas. Iš 33 poetų, atsiuntusių savo kūrybos eilėraščius poezijos konkursui „Lino žiedas“, atvyko 21 paskaityti savo eilių. Susirinkusieji ne tik klausėsi, bet galėjo apžiūrėti Upytės bandymų stoties linų veislių ekspoziciją, dailininko Ričardo Ničajaus tapybos darbų parodą, pasilinksminti kartu su modernaus folkloro muzikos grupe „Aisva“, aplankyti amatų kiemelį, įsigyti eilėraščių rinktinę ir šviežios naminės duonos. Pristačius vertinimo komisiją, poetai pakilo į sceną, bendruomenės pirmininkas Audrius Zalatoris paskelbė konkurso nugalėtojus. Laureatais tapo Elvyra Gruzdevienė, Irena Mackevičiūtė ir Zenonas Kavaliauskas, kurie apdovanoti knygomis „Baltas lino žydėjimas“, Upytės „auksu“ – linų sėmenimis – Ričardo Ničajaus tapytais paveikslais, eilėraščių rinktine „Lino žiedas 2014“ ir lauko gėlių puokštėmis. Įteikti padėką Zenonui Kavaliauskui nuvykome į Šv. Juozapo globos namus Panevėžyje, kur kartu su jų direktoriumi Patriku Skrudupiu džiaugėmės pasidalinę maloniomis akimirkomis su senoliu. Bendra daina „Žemėj Lietuvos“ sujungė muzikos garsais ir leido pajusti artumą, kuris šildo. Šventės vedėja, padėkojusi prisidėjusiems prie poezijos konkurso ir renginio organizavimo, pakvietė pasivaišinti kepama kiaušiniene ir karšta arbata.

Kronika

Žemaičiui šventa Venta

UŽVENTIS. Šventė „Venta, Venta, Venta, tu žemaičiui šventa“ prasidėjo liepos 18 dieną susitikimu su Lietuvos ir teatro akademijos docentu, baleto mokytoju, kraštiečiu Petru Skirmantu. Vakaras, skirtas jo knygai „Neprarastas laikas. Laiškai“ pristatyti, vyko šiltai ir artimai bendraujant su autoriumi, kuriam buvo malonu pirmą kartą knygą pristatyti gimtinėje.

Liepos 19 dieną renginys persikėlė į vaizdingą Ventos slėnį, kuriame iš ryto rinkosi sportinių varžytuvių dalyviai, kūrėsi seniūnijų bendruomenių amatininkų ir maisto paveldo kiemeliai: Užvenčio seniūnijos, Junkilų kaimo „Kruteklio“, Minupių kaimo ir Beržėnų kaimo „Berželio“ bendruomenių. Dalyvavo Kelmės rajono Valpainių bendruomenė. Ji atvežė skanių kaimiškų sūrių. Vėliau vyko sportinių žirgų varžybos. Šventė atidaryta 14 val. Skambant Užvenčio miestelio himnui, pakelta seniūnijos vėliava. Vedėjai Jadvyga Gaupšienė ir Algirdas Steponkevičius skelbė koncerto „Čia mano namai“ pradžią – skambėjo respublikinės Dainų šventės, neseniai vykusios Vilniuje, atgarsiai. Koncerte dalyvavo iš Dainų šventės parvykę kolektyvai: liaudiškų šokių grupės ir kapelos iš Kelmės, Panevėžio, Telšių, Raseinių rajonų, Šiaulių miesto ir Latvijos Respublikos Skrundos miesto. Sveikinimo žodį tarė Seimo narė Alma Monkauskaitė ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė. Ji įteikė Padėkos raštą Užvenčio kultūros centrui.

Kronika

Neeilinis pašnekesys

Lazdijai. Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimo proga Krašto muziejuje surengtas susitikimas su kanauninku, profesoriumi ir teologijos daktaru, VDU Teologijos fakulteto dėstytoju Kęstučiu Žemaičiu. Gerbiamas svečias labai džiaugėsi lankydamasis Lazdijuose. Čia prieš daug metų teko ir pačiam gyventi bei dirbti. Nors laikas, praleistas Lazdijuose, buvo gana trumpas – vos pusantrų metų, – tačiau kanauninkas K. Žemaitis sako dar atsimenantis kai kurių lazdijiečių veidus. „Lazdijus prisimenu kaip gražų ir šviesų laikotarpį savo gyvenime“, – kalbėjo svečias. Ir nors trumpa stotelė gyvenime tebuvo Lazdijai, tačiau kun. K. Žemaičio indėlio čia, Lazdijuose, būta ne menko. Kun. K. Žemaitis buvo Šaulių sąjungos Dainavos rinktinės kapelionas, 1992 metais prisidėjo Lazdijuose įkuriant tuometinę Krikščionių demokratų partiją. Svečias susirinkusiems pristatė pranešimą apie Lietuvos valstybės raidą, valstybės ir Bažnyčios santykį. Teologijos daktaras vaizdingais ir paprastais žodžiais nupiešė krikščionybės atėjimo į Lietuvą kelią.