|
Prezidento gimtadienis paminėtas sodelyje
Kaune, Istorinės Lietuvos Prezidentūros sodelyje, kur puikuojasi trijų prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus skulptūros, vyko tradicinis pirmojo ir paskutiniojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gimimo metinių minėjimas.
Jame dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, jo pavaduotojas Vasilijus Popovas, rašytojas Gediminas Jankus, parašęs dramą apie A. Smetoną Kybartų aktai, savivaldybės administracijos atstovai, Seimo narys Arimantas Dumčius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus, Šaulių sąjungos, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai.
Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas valstybės himnas, prie paminklo padėta gėlių. A. Smetonos biografijos faktus perskaitė renginio vedėjas Vilius Kaminskas. Jis akcentavo, kad būsimasis prezidentas augo gausioje ir neturtingoje šeimoje. Tėvai vaikus pratino prie darbo, visus stengėsi išmokslinti. Vaikystėje būsimasis prezidentas pasireiškė įvairiais gabumais, mėgo piešti, lipdyti iš molio, bandė groti. Vėliau išryškėjo gabumai matematikai, kalbai. Jis mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Peterburgo universitete studijavo teisę. Iš gimnazijos buvo pašalintas už atsisakymą melstis rusų kalba, o iš universiteto už lietuvybės skleidimą. A. Smetona platino uždraustą lietuvišką spaudą, redagavo įvairius spaudos leidinius, įsijungė į politinę veiklą, tapo Vasario 16-osios akto signataru, o 1919 metais Prezidentu. Antrą kartą Prezidentu tapo 1926 metais ir valstybei vadovavo iki 1940-ųjų. A. Smetona 1940 metais savo įgaliojimų niekam neperdavė, todėl 1990 metais atkuriant Nepriklausomybę šis faktas labai pravertė. Minėjimo metu kalbėjo istorikas Romas Batūra, Seimo narys Arimantas Dumčius ir Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas. R. Batūra akcentavo, kad A. Smetona XX amžiaus pradžioje buvo ryškus politinis veikėjas, rūpinęsis, kad Lietuva būtų atkurta etninių žemių ribose, o Vilnius būtų valstybės centras. A. Dumčius pabrėžė, kad A. Smetona buvo autokratinės, stiprios valdžios šalininkas, kad jo laikais Lietuvos kultūra, politika ir ekonomika buvo nukreipta į Vakarus. R. Kaminskas pažymėjo, kad A. Smetonos atminimas Kaune įamžintas, tačiau dar yra vietų, kurias dar reikia pažymėti. Tai yra vietos, kur Prezidentas ir jo šeimos nariai gyveno, įstaigos, kurių atidaryme jis dalyvavo. Beje, meras A. Kupčinskas teigė, kad turime pasirūpinti, jog prezidento A. Smetonos palaikai būtų parvežti į Lietuvą ir palaidoti Prisikėlimo bažnyčios panteone.
Minėjimo metu A. Smetonos pamėgtas liaudies dainas atliko VDU Muzikos akademijos studentas Osvaldas Petraška, eiles deklamavo A. Smetonos gimnazijos mokinys Vėjas Marčenkovas. A. Smetonos 140-ųjų gimimo metinių minėjimai vyko Kauno bibliotekose ir kultūros įstaigose.
Danutė MARCINKEVIČIENĖ
Redakcijos prierašas. Kaip pranešė žiniasklaida, A. Smetonos giminaičiai nesutinka, kad jo palaikai būtų palaidoti Lietuvoje, nes esą būtų sutrikdyta jo amžinojo poilsio ramybė, nes dar daug žmonių Lietuvoje prezidento A. Smetonos asmenybės nevertina.
© 2014 XXI amžius
|