Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Prie Baltijos kelio – nauji laiko ir atminimo ženklai

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas kelyje Vilnius–Panevėžys atidengus Baltijos kelio atminimą simbolizuojantį informacinį stendą Ilonos ŠILENKOVOS (LRS) nuotrauka

Baltijos kelio 25-mečio proga rugpjūčio 22-ąją, penktadienį, automagistralės Vilnius–Panevėžys 38,5 km esančioje automobilių vairuotojų poilsio aikštelėje Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Skirmantas Skrinskas atidengė šio istorinio kelio atminimą simbolizuojantį informacinį stendą. Dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius.

„Šiuo informaciniu kelio ženklu patvirtiname ilgametę trijų Baltijos šalių kelininkų vienybę, jų bendrus darbus ir siekius. Prasminga, kad Baltijos šalių kelininkų asociacija, vienijanti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kelininkų organizacijas, įrengė jų ne vieną. Šiandien tokie stendai iškilmingai atidengti ir Latvijoje, Estijoje. Linkiu, kad pro šalį keliaujantiems žmonėms jie visada primintų, kaip svarbu drauge, ranka rankon, siekti užsibrėžtų tikslų ir juos sėkmingai įgyvendinti“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Paminėjo Ukrainos nepriklausomybės metines

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Ukrainos nepriklausomybės dienos proga padėtos gėlės prie Taraso Ševčenkos paminklo Vilniuje

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje, neseniai paminėjusioje 500 metų jubiliejų, šv. Mišiomis, kurias aukojo t. Vinkentijus Janickis OSBM ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius, pradėti rugpjūčio 24 dienos renginiai, skirti Ukrainos nepriklausomybės 23-iosioms metinėms paminėti. Bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimecas OSBM vadovavo rytmetinėms maldoms ir meldėsi kartu su visais tikinčiaisiais.

Kun. t. V. Janickis perskaitė Ukrainos Rytų (Graikų) apeigų katalikų (unitų) aukščiausio arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko laišką tikintiesiems, kuriame apžvelgiama ir dabartinė padėtis Ukrainoje bei visiems dėkojama už maldas, prašant Dievą taikos.

Po šv. Mišių pagerbti žuvusieji už laisvę – atlikta itin melodinga panichida (ukrainiečių giesmė už mirusius). Po jos garsiai skambėjo ir kun. K. Smilgevičiaus vadovaujamos maldos lietuvių kalba – jos liudijo lietuvių gausą Švč. Trejybės bažnyčioje.

Prezidento gimtadienis paminėtas sodelyje

Kaune, Istorinės Lietuvos Prezidentūros sodelyje, kur puikuojasi trijų prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus – skulptūros, vyko tradicinis pirmojo ir paskutiniojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gimimo metinių minėjimas.

Jame dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, jo pavaduotojas Vasilijus Popovas, rašytojas Gediminas Jankus, parašęs dramą apie A. Smetoną „Kybartų aktai“, savivaldybės administracijos atstovai, Seimo narys Arimantas Dumčius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus, Šaulių sąjungos, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai.

Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas valstybės himnas, prie paminklo padėta gėlių. A. Smetonos biografijos faktus perskaitė renginio vedėjas Vilius Kaminskas. Jis akcentavo, kad būsimasis prezidentas augo gausioje ir neturtingoje šeimoje. Tėvai vaikus pratino prie darbo, visus stengėsi išmokslinti. Vaikystėje būsimasis prezidentas pasireiškė įvairiais gabumais, mėgo piešti, lipdyti iš molio, bandė groti. Vėliau išryškėjo gabumai matematikai, kalbai. Jis mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Peterburgo universitete studijavo teisę. Iš gimnazijos buvo pašalintas už atsisakymą melstis rusų kalba, o iš universiteto – už lietuvybės skleidimą. A. Smetona platino uždraustą lietuvišką spaudą, redagavo įvairius spaudos leidinius, įsijungė į politinę veiklą, tapo Vasario 16-osios akto signataru, o 1919 metais – Prezidentu. Antrą kartą Prezidentu tapo 1926 metais ir valstybei vadovavo iki 1940-ųjų. A. Smetona 1940 metais savo įgaliojimų niekam neperdavė, todėl 1990 metais atkuriant Nepriklausomybę šis faktas labai pravertė. Minėjimo metu kalbėjo istorikas Romas Batūra, Seimo narys Arimantas Dumčius ir Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas. R. Batūra akcentavo, kad A. Smetona XX amžiaus pradžioje buvo ryškus politinis veikėjas, rūpinęsis, kad Lietuva būtų atkurta etninių žemių ribose, o Vilnius būtų valstybės centras. A. Dumčius pabrėžė, kad A. Smetona buvo autokratinės, stiprios valdžios šalininkas, kad jo laikais Lietuvos kultūra, politika ir ekonomika buvo nukreipta į Vakarus. R. Kaminskas pažymėjo, kad A. Smetonos atminimas Kaune įamžintas, tačiau dar yra vietų, kurias dar reikia pažymėti. Tai yra vietos, kur Prezidentas ir jo šeimos nariai gyveno, įstaigos, kurių atidaryme jis dalyvavo. Beje, meras A. Kupčinskas teigė, kad turime pasirūpinti, jog prezidento A. Smetonos palaikai būtų parvežti į Lietuvą ir palaidoti Prisikėlimo bažnyčios panteone.