|
Popiežiškoji širdies dialogo doktrina
Šventojo Tėvo pastabos Azijos vyskupams apie tapatumą ir pagarbą kitiems
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Pranciškus sveikinasi su
Korėjoje veikiančių religijų vadovais
|
Didžiojo žemyno įvairovė Popiežiaus Pranciškaus apaštalinė kelionė į Pietų Korėją buvo istoriškai reikšminga visai Azijai, kadangi tai buvo pirmasis Katalikų Bažnyčios vadovo apsilankymas šiame didžiausiame pasaulio žemyne per beveik du pastaruosius dešimtmečius. Popiežius emeritas Benediktas XVI per savo septynerius metus trukusį pontifikatą į Aziją nebuvo nuvykęs (išskyrus Europai artimą Turkiją ir Šventąją Žemę), o šventasis popiežius Jonas Paulius II paskutiniais pontifikato metais dėl silpstančios sveikatos keliavo mažiau ir didesnį dėmesį skyrė Europai bei Amerikai. Kad Katalikų Bažnyčia turi labiau susitelkti į naująjį Azijos evangelizavimą, pasaulio kardinolai pabrėžtinai nurodė ir jų debatuose, vykusiuose prieš 2013 metų konklavą, kurioje apaštalo šv. Petro įpėdiniu buvo išrinktas dabartinis popiežius Pranciškus. Juk daugiau nei 60 proc. planetos žmonių gyvena Azijoje (aštuonis kartus daugiau nei Europoje!), o krikščionių dalis tarp vietos gyventojų (išskyrus Filipinus, Korėją ir Vietnamą) yra labai menka (12 proc. ar dar mažiau). Pavyzdžiui, Korėjai kaimyninėje Japonijoje, nepaisant senųjų, viduramžius siekiančių ir vėlesnių misionierių (ypač jėzuitų) pastangų, dabar tik 0,35 proc. iš 130 mln. tos šalies gyventojų yra krikščionys, o daugiau nei pusė neišpažįsta jokios religijos, taigi, erdvė evangelizacijai yra plati. Azijoje aktualus tarpreliginis dialogas, nes tarp didžiųjų šio kontinento religijų islamo (270 mln. gyventojų turinti Indonezija yra musulmonų valstybė) ir induizmo (1,2 mlrd. gyventojų turinti Indija) plinta fundamentalistinės ir aiškiai antikrikščioniškos tendencijos. Kai kuriose Azijos šalyse, ypač tose, kurias tebevaldo ateistine ideologija besivadovaujantys komunistai (Kinija, Šiaurės Korėja, Vietnamas, Laosas), vyksta sunki kova už religijos laisvę, o tos valstybės net neturi diplomatinių santykių su Vatikanu.
|
|
Mąstyti Jo mintimis
Kun. Vytenis Vaškelis
Vienas didžiausių žmogaus turtų yra loginis mąstymas. Kai tikintys tėvai nuo mažens savo vaikui skiepija meilę Dievui, jų atžala yra nuosekliai ugdoma daryti tokius kasdienius sprendimus, kurie vis labiau atitiktų šio sekmadienio Evangelijoje skelbiamą žinią mąstyti Dievo mintimis (plg. Mt 16, 23). Nors dėl suprantamų priežasčių vaikai dažnai spyriojasi ir verčiau renkasi pramogas, o ne pamokų ruošą namie, tačiau jei supratingi tėvai geba kantriai juos kaip jauną medelį lenkti prie gerų dalykų, ir jie, matydami nuoširdžias savo gimdytojų pastangas jiems padėti mokytis ir gyventi, galop suvokia, kad pirmiausia jiems patiems yra naudingiau mažiau atsikalbinėti, nervintis, pykti ir tinginiauti, o geriau viską daryti savo laiku melstis, drauge su tėvais dalyvauti šventadienio pamaldose, mokytis ir lankyti tikybos pamokas, sportuoti, kartais žaismingai paišdykauti. Tada tikrai išauš didžio dėkingumo tėvams diena, kai sūnūs ir dukros visa esybe atsidūsės ir tars: Iš tiesų gyvenimo mokslo šaknys yra savaip karčios, bet kokie saldūs prinokę jo vaisiai! Ačiū jums, mama ir tėti, kad mus vedėte siauru tiesos taku net ir tuomet, kai mes juo nenorėjome eiti.
|
|
|