Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Mąstyti Jo mintimis

Kun. Vytenis Vaškelis

Vienas didžiausių žmogaus turtų yra loginis mąstymas. Kai tikintys tėvai nuo mažens savo vaikui skiepija meilę Dievui, jų atžala yra nuosekliai ugdoma daryti tokius kasdienius sprendimus, kurie vis labiau atitiktų šio sekmadienio Evangelijoje skelbiamą žinią – mąstyti Dievo mintimis (plg. Mt 16, 23).

Nors dėl suprantamų priežasčių vaikai dažnai spyriojasi ir verčiau renkasi pramogas, o ne pamokų ruošą namie, tačiau jei supratingi tėvai geba kantriai juos kaip jauną medelį lenkti prie gerų dalykų, ir jie, matydami nuoširdžias savo gimdytojų pastangas jiems padėti mokytis ir gyventi, galop suvokia, kad pirmiausia jiems patiems yra naudingiau mažiau atsikalbinėti, nervintis, pykti ir tinginiauti, o geriau viską daryti savo laiku – melstis, drauge su tėvais dalyvauti šventadienio pamaldose, mokytis ir lankyti tikybos pamokas, sportuoti, kartais žaismingai paišdykauti. Tada tikrai išauš didžio dėkingumo tėvams diena, kai sūnūs ir dukros visa esybe atsidūsės ir tars: „Iš tiesų gyvenimo mokslo šaknys yra savaip karčios, bet kokie saldūs prinokę jo vaisiai! Ačiū jums, mama ir tėti, kad mus vedėte siauru tiesos taku net ir tuomet, kai mes juo nenorėjome eiti“.

Vis dėlto matome kai kuriuos tikinčiuosius, kurie nenori priimti tų neišvengiamų išbandymų, kuriuos įžvalgiausiu numatymu leidžia Aukščiausiasis. Darydami kompromisus su savo sąžine, jie tolsta nuo savosios paskirties bei tikrosios tapatybės ir drauge su dar dvasiškai neatbudusiu apaštalu Petru maištauja: „Kur matyta, taip juk neturi atsitikti!“ (plg. Mt 16, 22). Jie (beje, neretai dėl nesupratingumo ir mes patys), neadekvačiai vertina iškilusią problemą ir daro skubotą bei klaidingą sprendimą, kurio šaknys slypi dažnai prisimintinoje pranašo Ozėjo įžvalgoje: „Dėl pažinimo stokos žūsta manoji tauta“ (plg. Oz 4, 6).

Ne tik iškiliausių visų laikų filosofų ir teologų pastebėjimai, bet ir mūsų pačių asmeninė patirtis byloja, kad, kai asmuo komforto malonumus, patogumus ir pramogas laiko svarbiausiu tikslu, išlempa ir ilgainiui tampa bevalis, tingus, nesveikai dirglus ir nebepajėgus tinkamai pakelti netikėtai jį užgriuvusius gyvenimo sunkumus. Bet tik įvairių išbandymų priėmimas, jų įveikimas arba pakėlimas ugdo kilnią žmogaus širdį bei dorybingą charakterį, be kurio būsimojo gyvenimo rytas gali išaušti pernelyg rūškanas...

Jėzus mus radikaliai moko visur ir visada paskui Jį eiti vardan Jo „užmirštant“ save (plg. Mt 16, 24). Ši Geroji Naujiena mums tampa apsamanojusia seniena, jei iškart ir iš anksto kratomės šio kvietimo įgyvendinimo, manydami, kad bus pernelyg pažeistos mūsų asmeninės teisės, kad besąlygiškas sekimas Juo – išrinktų šventųjų privilegija. Tai – samprotavimas, kuris yra apnuodytas rafinuotu melu.

Kartą į rašytojo C. B. Krugerio kabinetą įėjo jauna motina, nešina pluoštu informacinių biuletenių. Su ašaromis akyse trenkė juos jam ant stalo ir tarė: „Skaičiau šiuos biuletenius, gautus iš misionierių visame pasaulyje. Visi jie sukasi įvykių sūkuryje ir daro nuostabius Dievo darbus. Ir staiga supratau, koks bevertis mano gyvenimas. Dėl Dievo meilės, per dieną išskalbiu tris krūvas skalbinių, tvarkau ruošiant maistą sujauktą virtuvę. Tarp įvairių darbų dar mėginu sugaudyti vaikus, kad būtų apsirengę ir niekur nevėluotų, rasti šiek tiek laiko vyrui. Dienos pabaigoje jaučiuosi tokia išvargusi, kad nepajėgiu net Šventojo Rašto paskaityti. Tai ką aš galiu pasiūlyti Dievui?“

C. B. Krugeris šitaip jai paaiškino: (...) „Tu pabudai su Jėzaus meile ir Jo džiaugsmingai ieškojai visą rytą. Tu atsidavusi dirbai Jo darbus ir tau patiko kiekviena minutė. Jo džiaugsmas pripildė tavo širdį. Norėjosi dainuoti. Bet tu nežinai, kas esi, ir nematai, kas vyksta tavo gyvenime. Tai – ne tavo rūpestis ir džiaugsmas, bet Jo, ir nėra garbingesnio dalyko pasaulyje, kaip ruošti maistą šeimai. Nes tai – ne kas kita, kaip tik pats Tėvas per Sūnų bei Dvasią dalijasi karališkos puotos patiekalais su savo mylimaisiais. Tavo gyvenime vyksta daug daugiau, nei kada drįsai svajoti. Jei to nesuprasi, tai naujienų biuleteniai tave žudys gėdos jausmu, gyvenimas bus nesibaigiantis nusivylimas, o tu taip ir nepažinsi džiaugsmo būti savimi“.

Sekimas Kristumi – prasmės įžvelgimas mažuose dalykuose. Jis mums pirmiausia patiki lengvesnius užsiėmimus, ir jei juos atlikdami stengiamės maldingai susitikti su Juo ir neužmirštame Jam padėkoti už Jo planus, kurie skirti mums, neabejotinai mes tampame tokiais Dievo indais, per kuriuos daugiau ar mažiau srūva aplinkinių gyvenimus po truputį perkeičiančios malonės.

Tada iš tikrųjų, net darydami mažus darbus, džiaugiamės ne tik Jėzaus buvimu, bet ir savąja orumo verte bei būsimuoju išaukštinimu (plg. Mt 16, 27), nes tinkamas savęs Viešpatyje suvokimas yra geriausias mūsų puikybės sumažinimas.

© 2014 „XXI amžius“