|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Palangos valdžia nepanoro minėti prezidento A. Smetonos gimtadienio...
Šiais metais daug kas Lietuvoje minėjo pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 95-ąsias išrinkimo Prezidentu ir 70-ąsias jo mirties metines. Kaune, Prezidento gimtinėje ir kitose vietose buvo įvairiais renginiais prisimintas ir jo 140-asis gimtadienis. Tikėtasi, kad šį Prezidento Antano Smetonos gimtadienį tinkamai pagerbs ir Palangos valdžia. Su Palanga yra susiję jo mokykliniai metai, nacionalinio sąmoningumo branda. Besimokydamas Palangos progimnazijoje jis reguliariai skaitė draudžiamą to meto lietuvišką spaudą, jį sužavėjo Maironis, Adomas Mickevičius ir kiti romantinės krypties rašytojai. Jis pajūryje įsitraukė ir į knygnešystės draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo ir gabenimo veiklą. Visa tai, kaip pažymi profesorius Alfonsas Eidintas, nulėmė A. Smetonos galutinį tautinį apsisprendimą jis tapo sąmoningu lietuviu, jo tikrai nedraskė vidiniai svarstymai, kas jis lietuvis ar lenkas. Jis lietuvis. Jo dvasios gyvenimas ėjo tiesiai. Nuo mažens auginamas lietuviškai, per mokyklas perėjo jausdamasis lietuvis. Motinos, talentingos pasakotojos, žadinamas, išmoko jausti gimtojo žodžio grožį... Prezidento Antano Smetonos ryšį su Palanga mena Birutės alėjoje išlikusi vadinama Baltoji vila, kurioje Prezidentas su savo šeima vasarą atostogaudavo. Tuomet vilą valdė grafaitė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams okupavus Lietuvą, enkavedistų buvo suimta ir ištremta. Ten ir mirė. Jos kapas nežinomas. Marijos vardą tik mini Palangos kapinėse antkapinis paminklas. Prezidentas į Palangą vykdavo iš laikinosios sostinės traukiniu iki Kretingos. Geležinkelio stotis būdavo išpuošta vėliavomis ir žalumynais. Kelias į Palangą irgi būdavo papuoštas vėliavomis, vainikais, gėlėmis, žalumynais. Palangoje Lietuvos Prezidentą iškilmingai pasitikdavo jos burmistras aušrininkas Jonas Šliūpas, veikiančių organizacijų atstovai, vietos gyventojai ir poilsiautojai. Prezidentas atsakydamas į sveikinimus, pabrėždavo, kad Palanga jam esanti visada brangi, brangus jos kiekvienas kampelis, menantis jo jaunystės mokslo metus. Dabartinė vilos šeimininkė Marija Robačevskienė atvykusiems atostogautojams pasididžiuodama primena čia išlikusią gyvybingą Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvasią, jo žingsnių aidą. Mūsų Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko Raimundo Kaminsko ir jo pavaduotojo, šių eilučių autoriaus, iniciatyva prieš keletą metų buvo įrengta prie šio namo sienos memorialinė lenta, žyminti istorinę šios vilos svarbą. Prezidento Antano Smetonos žingsnius Palangoje mini ir Birutės kalno papėdėje 1934 metais pasodintas ąžuolas, Prezidento 60-ojo gimtadienio proga ir pavadintas Tautos vado ąžuolu. Pasakojama, kad sovietmečiu šį ąžuolą norėta sunaikinti, bet patriotiškai nusiteikę miškininkai saugumiečius suklaidino, nurodydami visai kitą ąžuolą. Jis buvo nukirsdintas, o tikrasis, gražiai išaugęs. išliko iki mūsų laikų. Dabar jis aptvertas puošnia tvorele. Tik gaila, kad nėra jokios lentelės, pažyminčios šio ąžuolo vardą ir jo pasodinimo istoriją. Prieškariu Nepriklausomoje Lietuvoje prie ąžuolo gražiai sutvarkytame trikampiame žemės plote buvo užrašas Sveikiname tautos vadą. Deja, šį kartą Palangos valdžia nepanoro pasveikinti žmogaus, kuris mylėjo šį mūsų pajūrio kampelį, rūpinosi jo gyvavimu, nepanoro pasveikinti pirmojo šalies Prezidento Antano Smetonos net jubiliejinio gimtadienio proga. Rugpjūčio pradžioje keletą kartų priminėme vietos savivaldybei apie artėjantį Prezidento jubiliejų, priminėme jo buvusį ryšį su Palanga, prašėme, kad jo gimimo data būtų paminėta nors prie jo garbei pasodinto ąžuolo Birutės parke. Su meru niekaip nepavyko susisiekti, net jo paties nustatytą priėmimo dieną. Pagaliau mero pavaduotojas Saulius Simė į mūsų priminimą atšovė, kad tai kultūros skyriaus reikalas. Priminėme jam, kad rugpjūčio 10 dieną 12 val. prie Prezidento ąžuolo A. Smetonos gimtadienį pagerbs iš Kauno atvykę Lietuvos Sąjūdžio atstovai, kvietėme pagaliau nors prisidėti prie šio renginio. Žadėjo po valandos informuoti. Tačiau jo skambučio taip ir nesulaukėme. Paskambinus dar kartą merui, vėl atsiliepė jo sekretorė ir paaiškino, kad meras užsiėmęs ir vėl neturintis laiko kalbėti... Dar pasakė, kad Smetonos minėti kultūros skyrius nenumatęs... Ir vis dėlto Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 140 metų gimimo sukaktį paminėjome savo iniciatyva prie to paties Tautos vado ąžuolo, minėdami Prezidento Antano Smetonos nuopelnus atkuriant bei stiprinant mūsų valstybę, jo daugiašakę veiklą. Pagiedojome ir Lietuvos himną. Minėjime dalyvavo tik nedidelis būrelis žmonių Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai su savo vėliava, Baltosios vilos savininkė Marija Robačevskienė (ji minėjimo dalyvius pavaišino skania arbata ir sumuštiniais), Lietuvai pagražinti draugijos Palangos skyriaus atstovės Regina Ivanovienė ir Nijolė Steponavičiūtė, Lietuvos kariuomenės Karių savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus atstovas Zigfridas Jankauskas bei vilnietė Danguolė Vilčinskienė. Skaudžiausia, kad minėjime nedalyvavo nė vienas atstovas iš Palangos savivaldybės... Matyt, tikrai miesto politikams materialinės vertybės yra svarbiau už miesto istorinę tiesą ir tautinę garbę. Tai liudija jau gana apkerpėjęs miesto centre stovintis Lietuvos partizanų vado, ketvirtojo konstitucinio Lietuvos Prezidento generolo Jono Žemaičio simbolinis paminklas, Lietuvos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus gatvėje iš visų pusių sklindančios rusiškos dainuškos, užgožiančios kur ne kur prasiveržusios lietuviškos dainos blyksnius.
Zigmas Tamakauskas,
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |