|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Istoriniai, kraujo ir dvasiniai ryšiai
Vilkaviškio ir Telšių vyskupų piligrimystė kairiąja Nemuno pakrante Valerija Vilčinskienė
Liepos 18 dieną, penktadienį, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius bei Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ keliavo po Vilkaviškio vyskupijos panemunės parapijas pristatydami Žemaičių krikšto jubiliejų. Dvasininkai pirmiausia apsilankė Kaimelio Šv. arkang. Mykolo parapijoje. Juos pasitiko klebonas kun. Zenonas Stepanauskas, Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Donatas Rolskis, svečias diakonas Donatas Liutika ir gausus būrys parapijiečių. Vėliau, Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos klebonas kun. Kęstutis Sprangauskas, parapijos atstovai ir svečiai prie bažnyčios durų pasitiko ganytojus su juodos duonos kepalu. Susitikimo metu aplankytas Gelgaudiškio dvaras. Sustojus Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijoje susitikta su klebonu kun. Vytautu Sakavičiumi ir parapijiečiais. Keliaujant toliau, stabtelėta Kretkampio Šv. diak. Stepono ir Lekėčių Šv. Kazimiero parapijose. Čia atvykusius vyskupus R. Norvilą ir J. Borutą SJ pasitiko klebonas kun. Audrius Kurapka. Vakare, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo parapijoje aukotos šv. Mišios, skirtos Žemaičių krikšto paminėjimui. Jų metu jaunuoliams suteiktas Sutvirtinimo sakramentas. Šįkart išsamesnis pasakojimas apie vyskupų viešnagę Gelgaudiškyje. Gelgaudiškio parapijos tikintieji gausiai rinkosi į savo parapijos Švento Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią susitikti su Telšių vyskupu Jonu Boruta SJ ir Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila. Tai buvo neeilinis, nepaprastas susitikimas. Minint Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejų vyskupai stengėsi priminti, giliau padėti suprasti istorinę mūsų tikėjimo raidą, jos vyksmą, sąlygojamą žmonių, istorinių aplinkybių, situacijų amžių tėkmėje. Darbo dienos popietę parapijiečiai bažnyčios prieangyje sutiko svečius. Vyskupus nudžiugino tikinčiųjų gausa, zanavykiškos duonutės kepalą su nuoširdumu jiems įteikė Palaimintojo J. Matulaičio draugijos pirmininkė Janina Bakševičienė ir Marijos legiono pirmininkė Vidmanta Venciuvienė. Vilkaviškio vyskupas R. Norvila visus pakvietė nusifotografuoti. Paskui Gelgaudiškio klebonas kun. Kęstutis Sprangauskas svečius ir dalyvius pakvietė bažnyčion. Vilkaviškio vyskupas R. Norvila pristatė svečią Telšių vyskupą J. Borutą SJ ir jo viešnagės Gelgaudiškio bažnyčioje esmę. O ji kalba apie Žemaičių tikėjimo likimą, sąlygojamą istorijos, tam tikrų aplinkybių ir žmonių poelgių. Žemaičiai Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Jogailos buvo padovanoti Kryžiuočių ordinui už vokiečių pagalbą jam kovoje prieš dėdę Kęstutį ir pusbrolį Vytautą. Jogailos poelgį net tris kartus pakartojo jo pusbrolis Vytautas. Kryžiuočiai žemaičius iš tiesų valdė nuo 1399 iki 1410 metų. Tačiau jie, kaip skrajutėje Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus kalba jos autorius vyskupas J. Boruta SJ, nieko nenuveikė Žemaičių evangelizacijai ir christianizacijai. Konstancos bažnytiniame Susirinkime žemaičiai kaltino Ordiną: Jie atidėliojo mus pakviesti krikštytis. Jie nepastatė nė vienos bažnyčios, neatsiuntė nė vieno kunigo. Tik 1410 metais po triuškinančios lietuvių ir lenkų pergalės prieš Kryžiuočių Ordino riterius, Lietuvos valdovai Jogaila ir Vytautas ėmėsi žemaičių krikštijimo akcijos. Ir todėl tada, kai buvo krikštijama likusi Lietuvos dalis, Žemaitija Lietuvai nepriklausė ir kartu su ja negalėjo priimti krikšto. Tuo metu nuo apaštalų laikų dar buvo išlikusios gilios ir tvirtos tradicijos niekas nekrikštijo nepasiruošusių ir neapsisprendusių. Pasiruošimui buvo skirta daugiau negu metai. Šis laikotarpis vadinosi katekizacija arba katechumenatas. Pirmasis Lietuvoje buvo pakrikštytas Lietuvos valdovas, būsimasis Lenkijos karalius Jogaila. Tik tapęs krikščionimi, jis galėjo toliau vadovauti visos tautos pasiruošimui krikštytis. Prieš išvykdamas į Krokuvą krikštui, Vilniuje, toje vietoje, kur jis pats ir pagonys lietuviai garbindavo savo dievaičius, pastatė kryžių ir pradėjo Vilniaus katalikų vyskupo Katedros statybą. 1386 metais į Lietuvą atvyko lenkų ir čekų kunigų ir vienuolių, kurie kartu su lietuviškai kalbančiais nuo Gedimino laikų Lietuvoje veikusiais vienuoliais katekizavo Vilniaus ir jo apylinkių gyventojus. Katekizaciją dar labiau suaktyvino į Lietuvos sostinę atvykęs Jogaila. Pagal krikšto apeigas pakrikštytajam įteikiamas baltas rūbas. O 1387 metais pakrikštytųjų buvo apie 30 tūkstančių. Tokiai daugybei pasiūti šiuos baltus apsiaustus reikėjo daug laiko. P. Rabikausko nuomone, lietuvių krikštijimas prasidėjo 1387 metų Didįjį Šeštadienį prieš Šv. Velykas. Šių apeigų pagal Vatikano II Bažnyčios Susirinkimą teko laikytis ir žemaičių krikšto metu. Iš Jogailos dvaro, esančio Krokuvoje, į Lietuvą 14111413 metais buvo pakviestas ir tarp žemaičių pamokslavo, juos ruošė krikštui premonstratiečių vienuolis Jeronimas Prahiškis. Jis naikino šventas senojo pagonių tikėjimo vietas, šventenybes, kol žemaičiai nuvyko pas Didįjį kunigaikštį Vytautą ir prašė to nedaryti. Tada buvo atšauktas vienuolis iš Žemaičių žemės, jo vieton išvyko Vytautas su karaliumi Jogaila. Jie patys aiškino krikščioniškąsias tiesas, kvietė Žemaitijoje likusius kunigus ir krištijo apsisprendusius žemaičius. Šia žemaičių krikšto akcija norėta pabrėžti, jog patys žemaičiai, vadovaujami savo valdovų, laisva valia atsivėrė krikščionybei. Kai Konstancoje buvo atidarytas Visuotinis Bažnyčios Susirinkimas, Vytautas ir Jogaila suprato, kad dabar yra puiki gaimybė visai krikščionijai pristatyti kryžiuočių konflikto su Lenkija ir Lietuva esmę. Jurgio Gedgaudo ir Jurgio Galmino vadovaujama 60 Lietuvos didikų delegacija 1415 m. vasario 4 d. iškilmingai buvo priimta Konstancos katedroje. Čia plenariniame posėdyje buvo perskaitytas žemaičių skundas dėl patirtų skriaudų ir kliudymų priimti krikštą. Ši misija atskleidė tikrąją priežastį, kodėl Žemaitija buvo tarsi pagonybės sala krikščionybę jau priėmusioje aplinkoje. Iš to paaiškėjo, kad Kryžiuočių Ordinas nėra vienintelis krikščionybės nešėjas, bet kartais ir trukdytojas. Visuotinis Bažnyčios Susirinkimas nelaukė, kol bus išrinktas naujas Popiežius, savo autoritetu pasinaudodamas vienintelį kartą Bažnyčios istorijoje įsteigė vyskupiją. Į Žemaitiją du vyskupus atlydėjo Vytauto bajorai ir kariai. Žemaičiai, bijodami likti nepakrikštyti, bėgo prie kelių, kuriais važiavo vyskupai legatai. Taip buvo pakrikštyta trečdalis žemaičių. Išvykdami jie Medininkuose (dabar Varniai) įsteigė vyskupijos centrą ir įšventino pirmąjį vyskupą Motiejų Vilnietį iš Trakų, mokėjusį žemaičių kalbą. 1417 m. spalio 24 d., sekmadienį, jis buvo konsekruotas Trakuose. Telšių vyskupas J. Boruta SJ, baigdamas pranešimą, iškėlė retorinį klausimą, jog tikėjimo galios sustiprinti žemaičiai ir aukštaičiai atlaikė įvairius politinius, ekonominius sunkmečius, tik ar pasiseks praeities kartų pavyzdžiu atlaikyi šiuos iššūkius? Į šį klausimą jis palieka atsakyti mums patiems, ragindamas būti budriems, apie tai mąstyti, tuo gyventi, to neapleisti, kas praeities kartų puoselėta, branginta, auginta. Jis primena, jog žemaičius ir zanavykus sieja istoriniai, kraujo ir dvasiniai ryšiai. Jis prisimena vyskupą Justiną Staugaitį, kilusį iš Zanavykijos. Be to, jo teigimu, esame kaimynai, skiriami Nemuno. Konferencijoje dalyvavusieji gavo dovanų po turiningą, pilną puikios informacijos žemaičių krikšto tema skrajutę, paruoštą paties vyskupo J. Borutos SJ. Vyskupas R. Norvila pakvietė vieningai sukalbėti Tikėjimo Išpažinimą, sugiedoti Marija Marija, pats giesmę ir užvedė. Vyskupas J. Boruta SJ pakvietė aplankyti įsimintinas, tikėjimo istoriją menančias žymias Žemaitijos vietas, nusakydamas jų istorinę esmę, nurodydamas galimybę, kaip tas vietoves surasti. Vyskupui dėkojo iš Gelgaudiškio parapijos kilęs, jau kunigo šventimus priėmęs Arnas Budrys už jam suteiktą puikią galimybę studijuoti Telšių kunigų seminarijoje. Čia pat Audronė ir Artūras Varankevičiai didžiuliu zanavykišku sūriu ir medaus ąsočiu nešini dėkojo svečiams už nuoširdų, malonų bendravimą, prisilietimą prie mūsų tikėjimo šaknų ir ištakų, mums leidusį giliau pažinti mūsų pačių tikėjimo raidos kelią.
Gelgaudiškis
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |