2014 m. rugpjūčio 29 d.    
Nr. 32
(2103)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Žolinė Pivašiūnuose

Mons. Algirdas Jurevičius

Žolinės atlaidai pagrindinėje Kaišiadorių vyskupijos šventovėje – Pivašiūnuose – vėl tapo prasmingų susitikimų, bendravimo, atsinaujinimo ir maldos įvykiu. Pastaraisiais metais buvo pastebėta, kad tarp atlaidų dalyvių vyrauja vyresnio amžiaus žmonės, todėl šiemet, Šeimos metais, didžiulis dėmesys buvo skiriamas sąmoningam jaunimo dalyvavimui Žolinės atlaiduose.

Rugpjūčio 9–12 dienomis Varkalėse prasidėjo jaunimo stovykla, kurioje jaunuoliai klausėsi mokymų, katechezių, mokėsi giesmių ir dalyvavimo liturgijoje. Katalikiškų stovyklų ir piligrimysčių patirties turintys jaunuoliai dalijosi ja su pirmą kartą į tokius renginius atvykusiais jaunuoliais. Katechezėms buvo parinktos jaunimui pritaikytos temos apie maldą kelyje, apie patyčias dėl tikėjimo, apie draugystę iki santuokos ir kitos. Jaunimas organizavo eucharistinę procesiją kaimelio gatvėmis, į kurią įsijungė ir vietiniai žmonės.

Stovyklos dalyviai rugpjūčio 12–14 dienomis patraukė pėsčiomis į Pivašiūnus. Piligrimai ėjo per Aukštadvarį, Onuškį ir Dusmenis liudydami pakeliui sutiktiems žmonėms jaunystės veržlumą ir tikėjimo džiaugsmą. Stovyklos ir piligriminio žygio metu buvo galimybė anonimiškai raštu pateikti klausimus ir įmesti į dėžutę su užrašu „Klausk kunigo“. Žygio pabaigoje kunigai atsakė jaunimui į juos dominančius klausimus. Žolinės atlaidų išvakarėse jaunuosius piligrimus Pivašiūnuose pasitiko Kaišiadorių vyskupas ir tarė sveikinimo žodį. Džiugu, kad jaunimas atėjo į atlaidus ne kaip svečias, bet buvo puikiai pasiruošęs savanoriauti pagrindinę atlaidų dieną. Prie šių piligrimų prisijungė ir iš Alytaus pėsčiomis į atlaidus atvykę piligrimai.

Pagrindinę atlaidų dieną iškilmingoms šv. Mišioms Pivašiūnuose vadovavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Kartu koncelebravo vysk. Juozas Matulaitis, vysk. Juozas Žemaitis MIC ir vysk. Linas Vodopjanovas OFM, svečiai iš Magdeburgo vyskupijos – kun. Bernhardas Šolcas (Bernhard Scholz) ir kun. Gerhardas Nachtvajus (Gerhard Nachtwei) bei kiti kunigai. Pamaldose dalyvavo gausi Maltos ordino pagalbos narių grupė iš Drenštainfurto (Drensteinfurt) miesto (Vokietija). Pamoksle vysk. J. Ivanauskas atskleidė Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventės prasmę, peržvelgdamas istorinį bei teologinį lygmenį, kvietė įvairiopai remti šeimas. Šv. Mišiose giedojo jungtinis Kaišiadorių vyskupijos parapijų choras, grojo karinis pučiamųjų instrumentų orkestras iš Alytaus. Po pamaldų svečiai buvo pakviesti į suremontuotą Piligrimų centro pastatą, kuriame vysk. J. Ivanauskas apdovanojo labiausiai nusipelniusius Pivašiūnams asmenis ir palaimino agapės stalą.

Jaunimo diena į Pivašiūnus sukvietė daug jaunimo iš įvairių parapijų. Nuostabu, kad atvyko ir tarptautinės stovyklos dalyviai, tarp kurių buvo jaunuolių iš Kaišiadorių vyskupijos, Magdeburgo vyskupijos (Vokietija) ir Kartachenos vyskupijos (Ispanija). Įdomu tai, kad nuo 2011 metų Pasaulio jaunimo dienų Madride išliko draugystė ir kasmetiniai susitikimai su ispanų jaunimu. Jaunuoliai klausėsi kun. Mozės Mitkevičiaus katechezės apie apaštalo Pauliaus Himną meilei ir dalyvavo šv. Mišiose, kurioms vadovavo ir homiliją sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Atrodytų beveik neįtikėtina, tačiau jaunimas panoro organizuoti eucharistinę procesiją aplink bažnyčią. Vyskupas tam džiugiai pritarė. Tai rodo, jog jaunimui svarbu gyvai išgyventi tradicinį pamaldumą. Betarpiškas ganytojų bendravimas su jaunimu tęsėsi ir po šv. Mišių.

„Caritas“ diena Pivašiūnuose pasižymėjo gausiu karitiečių dalyvavimu. Prieš pagrindines pamaldas „Caritas“ savanoriai ir pagalbininkai rinkosi katechezei, kurią vedė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius mons. Žydrūnas Vabuolas. Jis pristatė „Caritas“ istoriją, apžvelgdamas Šventojo Rašto mokymą, Bažnyčios tėvų ir teologų įžvalgas. Istorinis-teologinis požiūris peraugo į pamąstymus, kokio šiandien reikia „Caritas“ Lietuvos Bažnyčiai. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo ir homilijos žodžiu į susirinkusius prabilo vysk. J. Matulaitis. Po pamaldų karitiečiai, kasmet garsėjantys svetingumu, pakvietė prie bendro agapės stalo. Visus linksmino Kaišiadorių aklųjų ir silpnaregių draugijos kolektyvas „Volungėlė“.

Pedagogams skirtą dieną Kaišiadorių vyskupijos katechetikos centras pakvietė tikybos mokytojus bei katechetus išklausyti viešnios Daivos Špinkuvienės liudijimą. Ji su šeima yra įsikūrusi prie Tiberiados bendruomenės ir praktikuoja tai bendruomenei būdingą dvasingumą. D. Špinkuvienė liudijo apie savo šeimos dvasinį gyvenimą kasdienybėje, apie Šventojo Rašto vietą šeimoje bei pristatė kasdienybės iššūkius šeimai. Po pagrindinių šv. Mišių Kaišiadorių vyskupas susitiko su tikybos mokytojais, įteikė jiems kanoninius siuntimus, padėkojo už nuoširdų dalyvavimą katechetinėje Bažnyčios tarnystėje ir pakvietė nenuleisti rankų ir toliau darbuotis iš anksto ruošiant jaunimą dalyvauti 2015 metais Lietuvos jaunimo dienose Alytuje ir 2016 metais Pasaulio jaunimo dienose Krokuvoje.

Ligonių, slaugytojų ir medicinos darbuotojų dieną buvo prisiminti kenčiantys ligas bei visas medicinos personalas. Jiezno parapijos klebonas kun. Rolandas Bičkauskas pamoksle atskleidė krikščionišką kančios ir ligos prasmę, nes visuomenėje vis pasigirsta balsų, siekiančių įteisinti eutanaziją. Būti kartu su ligoniu ir jį įvairiopai stiprinti reikalauja daug artimo meilės ir pasišventimo, todėl Dievo Motinos Marijos, kuri Pivašiūnuose garbinama kaip Nuliūdusiųjų Paguoda, užtarimas čia labai praverčia.

Rugpjūčio 20-oji Kaišiadorių vyskupijoje yra tarp labiausiai atmintinų dienų, nes 1962 m. rugpjūčio 20 d. savo žemiškąją kelionę baigė Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis. Pivašiūnuose tą dieną buvo meldžiamasi už dvasinius pašaukimus, gilinamasi į arkivyskupo Teofiliaus gyvenimo auką. Per pastaruosius metus Romoje į priekį pasistūmėjo Dievo tarno beatifikacijos byla, Kaišiadorių parapijoje įsikūrė Teofiliaus Matulionio maldos grupelė. Jos veikla pradeda plisti ir į kitas parapijas. Tikimasi, kad Viešpats greitai leis sulaukti Teofiliaus beatifikacijos, bet kol kas turime patys tam ruoštis – gilintis į jo gyvenimą ir ta intencija melstis.

Nors Dzūkija negarsėja žemdirbyste, tačiau rugpjūtis įpareigoja melstis už duonos augintojus – žemdirbius, kurie tą mėnesį mažiausiai turi laiko maldai ir dalyvavimui atlaiduose. Žemdirbių diena Pivašiūnuose jungiama su bendruomenių diena. Pamokslo metu Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius atskleidė Dievo Motiną kaip bendruomenės Moterį, kuri kartu su apaštalais meldėsi aukštutiniame kambaryje laukdama Šventosios Dvasios.

Žolinės atlaidus Pivašiūnuose vainikavo rugpjūčio 22 dieną liturginiame Bažnyčios kalendoriuje minima Švč. Mergelės Marijos Karalienės šventė. Tą dieną Pivašiūnus užplūdo Gyvojo Rožinio draugijos ir kitų įvairių maldos grupių nariai. Rožinio mylėtojai, atvykę įvairiu transportu, pasiryžo bent keletą kilometrų eiti pėsčiomis kalbėdami Rožinį, kad galėtų labiau išgyventi piligrimystės džiaugsmą. Kaišiadorių vyskupas dėkojo maldos grupėms už maldą, kuri įvykdo tai, kas neįmanoma. Ypač stebina Gyvojo Rožinio draugija, prieš keletą metų vyskupijoje atkurta, ji šiuo metu tapo pačia gausiausia maldos grupe, turinčia savo būrelių beveik kiekvienoje parapijoje.

Paskutiniąją atlaidų dieną dėkota Dievui už per Marijos užtarimą patirtas malones, nes Žolinės atlaidai Pivašiūnuose ugdo bendruomeniškumą tarp vienkiemiuose ir mažuose bažnytkaimiuose išsisklaidžiųsių tikinčių žmonių, neleidžia pasijusti vienišiems ir motyvuoja naujai veiklai savo parapijose.

Alytaus rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija