2014 m. rugsėjo 19 d.    
Nr. 35
(2106)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kauno arkivyskupijoje

Jonavos dekanate

Pašventinti nauji koplyčios vargonai

Klebonas kun. Giedrius Maskolaitis

Jonava. Šv. apaštalo Jono koplyčioje šv. Mišios paskutinįjį vasaros sekmadienį prasidėjo lotyniška malda. Parapijos tikintieji sulaukė vargonų skambesio. Lotyniškos maldos žodžiais ir švęsto vandens pagalba tarnystę parapijoje pradėjo nauji vargonai. Jonaviečiai, besilankantys koplyčioje, su nekantrumu laukė, kada išgirs pirmąjį melodijos garsą. Tądien pirmąjį kartą suskambo koplyčios skliautai nuo drąsios giesmės, virš kasdienybės pakylėjo švelnūs garsai, išgaunami jauno vargonininko rankų.

Kad koplyčia, Aukščiausiajam laiminant, turi vargonus, didžiausias indėlis yra tam lėšas aukojusių parapijiečių, daugybės įvairaus amžiaus žmonių geranoriškumas. Skubėjome ir daug ką nematėme. Todėl išgirskime šlovinimo garsus, nes: „Kas gieda – dvigubai meldžiasi“, – yra pasakęs šv. Augustinas. Iš širdies giedodami giesmes, apvalome savo širdis, ir tik būdami švarūs savo vidumi galime priimti teisingus sprendimus. Žinia, bažnyčia be vargonų – lyg ne visiškai užpildyta, tarsi apytuštė, bedvasė. „Muzika ir giesmė nėra vien pamaldų puošmena. Jos priklauso liturgijai. Beje, jos pačios taip pat yra liturgija“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI 2006 metais Bavarijoje. Viešpatie, padėk mums išgirsti tai, kas yra tikrai svarbu, atsirinkti, kas yra vertybė, nepraeiti pro šalį, būti reikalingais... Pašventinti vargonai sujungė bendruomenę giesmei – pradžioje dar nedrąsiai, vėliau darniai susirinkusieji šlovino Viešpatį.

Parapijos klebonas kun. Giedrius Maskolaitis homilijoje prabilo Šventojo Rašto žodžiais: „Aš, kaip žmogus, nepajėgiu suvaldyti noro skelbti Tavo žodį“. Esame bendruomenė, bet negi visi išgirstame Dievo šauksmą?.. Galbūt neišgirstame, kai žmogui reikia pagalbos. Šio pasaulio šurmulyje apkurstu ir neatskiriu, kas yra iš Dievo, kas ne. Kelkime aukštyn kartelę, mąstykime ne kaip eiliniai žmonės, mąstykime tyrai ir skaidriai. Šv. Paulius kalba apie žmogų kaip apie šventovę, taigi nesuterškite savęs pasaulio triukšmu. Sveikas protas sako: „Tai neįmanoma, pasaulis tave atstums“. Bet argi Jėzus nesakė, kad du stos prieš vieną, kad dėl jo vardo bus paniekinti žmonės?.. Ir jeigu kas paklaus, ar tai yra ta laimė, kurios troško, Viešpats atsakys: „Taip“, nes tai yra tyros širdies mintys. Daug laiko praleidžime adoracijoje, maldoje, susimąstymų vienatvėje. Būname vienumoje, nes bijome būti atstumti, bijome būti Dievo vaikais. Argi ne taip?.. Bijome paklausti, gal žmogui reikia ne tik labos dienos, bet gal labiau nuoširdaus pokalbio?.. Bijome nuoširdumo, bijome būti atviri. Dažnai žmonės būna geri, besišypsantys, bet dar dažniau už šypsenos slypi begalinis noras, kad kažkas prieitų ir paklaustų. „Nebijokime klausti! Nebijokime gauti atsakymą! – drąsino susirinkusiuosius klebonas Giedrius. – Būkime Dievo vaikai, būkime arti vienas kito“. Šv. Mišių pabaigoje kun. G. Maskolaitis nuoširdžiai padėkojo, kad parapijiečiai įsiklausė į kvietimą prisidėti prie vargonų įsigijimo ir paskelbė informaciją apie aukotojų šeimą, kuri nuvykusi nupirko monstranciją. Ji pašventinama pirmąjį rudens sekmadienį. Klebonas pasidžiaugė, kad greitai į koplyčią bus atvežti suolai, ir tai bus kol kas paskutinis pirkinys šiai parapijai.

Pabaigos žodis – kvietimas rimtiems parapijiečiams jungtis į parapijos pastoracinę tarnybą patariamajam balsui: „Bendrai kurkime, bendrai darykime – šiandien aš glaudžiuosi prie Jūsų tam, kad kartu lyg šeima darniai eitume į priekį!“ – nuoširdžiai kvietė klebonas Giedrius.

Jūratė TC

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija