Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Beprasmių žudynių apraudojimas

Popiežius pagerbė Pirmojo pasaulinio karo aukas

Mindaugas BUIKA

Popiežiui Pranciškui Italijos karinių pajėgų generalinio štabo viršininkas admirolas Luidžis Binelis įteikia dokumentą, patvirtinantį, kad jo senelis Džiovanis Karlas Bergoljas dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare

Kankinimas – sunki nuodėmė

Popiežius Pranciškus pastaruoju metu daug kalba apie taikos stiprinimo poreikį, perspėja dėl naujo, dalimis išskaidyto (Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje ir kitur), Trečiojo pasaulinio karo grėsmės. Štai rugpjūčio 18 dieną grįždamas iš apaštalinio vizito Pietų Korėjoje, lėktuve surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad tarptautinė bendruomenė kol ne vėlu, turi sustabdyti agresorius, kad tai yra žmonijos teisė. Dėl išpuolių atneštų kančių šiauriniame Irake jis pats yra pasirengęs vykti į kovų zoną, susitikti ir paguosti Kurdistano regione ir kitur susikaupusią gausybę pabėgėlių. „Šiandien mes esame atsidūrę karo pasaulyje ir tai jaučiame visur“, – sakė Šventasis Tėvas, pritardamas mintims apie išskaidytą Trečiąjį pasaulinį karą. Nors kariaujama ne atominiais, bet konvenciniais ginklais, tačiau pasekmės siaubingos dėl daugybės nekaltų žmonių aukų. Kitas jam nerimą keliantis bruožas yra išsiplėtoję pagrobtų žmonių kankinimas, susidorojimas, dažnai pasireiškiantis smurtas prieš įtariamuosius slaptųjų tarnybų tardymuose, įvairiuose juridiniuose procesuose. Popiežius Pranciškus griežtai perspėjo, kad tikintiesiems katalikams bet koks dalyvavimas ar prisidėjimas prie kankinimo procedūrų yra sunki asmeninė nuodėmė, o visiems kitiems kankintojams – nusikaltimas prieš žmogiškumą.

Vidinis dėmesingumas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kodėl šio sekmadienio Evangelijoje minimi darbininkai, kuriuos vynuogyno šeimininkas buvo pasamdęs anksti rytą, o atėjus vakarui, užuot jam padėkoję už gautą teisingą suderėtą užmokestį – denarą, į jį žvelgė iš padilbų ir su piktu nepatiklumu priekaištavo, esą jis juos nuskriaudė, nes tiems, kurie trumpiau dirbo, davė irgi denarą? Šis šeimininkas ir pasamdyti darbininkai yra savita Dangaus Karalystės iliustracija (plg. Mt 20, 1), liudijanti visuotinį Dievo gailestingumą, kuris susprogdina visus riboto žmonių mąstymo langų rėmus ir stato naujus dieviškos malonės namus, kuriuos lygiomis teisėmis yra kviečiama paveldėti visa Kristaus krauju atpirktoji žmonija.

Mūsų neįkainojamos vertės denaras yra pats Išganytojas, ir kas Jį pirmiausia stengiasi pažinti (plg. Jn 17, 3), jau vieną koją tvirtai pastatė ant Dievo pamato (plg. 2 Tim 2, 19), o kitą kelia ten, kur stovintieji su Viešpaties arfomis gieda Avinėlio giesmę (plg. Apr 15, 2–3).