Kaip Pajiesio ūkininkai žydus gelbėjo
Dr. Povilas Jakučionis
Kad Lietuvos žydams gresia pavojus būti sunaikintiems (apie genocidą tada dar nebuvo kalbama), Pajiesio kaimo gyventojai suvokė jau pirmomis karo tarp Vokietijos ir SSRS savaitėmis. Tada apie galimą Lietuvos valstybės nepriklausomybės (nors ir dalinės) atstatymą viltys dar nebuvo visai išblėsusios. Žmonių nuotaikos buvo pakilios, optimistiškos. Bet vienas po kito sekantys sukrečiantys įvykiai vertė susimąstyti. Antrą karo dieną vokiečių žvalgų būrys sušaudė 4 sukilėlius, palaikęs juos bolševikais. Prasidėjo žydų persekiojimai ir žudynės. Nepaisydami vokiečių įspėjimų ir grasinimų, dori žmonės padėjo žydams slapstytis. Jakučionis Juozas, s. Juozo, paslėpė žydus. Praėjus 23 savaitėms nuo karo pradžios, vienos dienos pavakare į mano tėviškės kaimyno Jakučionio Juozo (pravardžiuojamo amerikonu) sodybą, stovinčią ant Jiesios kranto, pajiesiais atėjo 78 žydų (vyrų ir moterų) grupė. Sakėsi einantys nuo Marijampolės, bėgantys nuo vokiečių persekiojimo, norintys patekti į Vilniaus krašto miškus. Jie prašė pavalgyti ir leisti kur nors pernakvoti. Sakė turintys pinigų užmokėti. Šeimininkas sutiko duoti pavalgyti, bet nuo užmokesčio atsisakė. Jiems bekalbant į gryčią įbėgo vaikai, šaukdami, kad nuo Karkazų sodybos pusės atjoja būrys vokiečių. Aišku, kad jie sekė žydams iš paskos. Reikia žydams skubiai iš sodybos bėgti arba čia pat slėptis. Šeimininkas akimirksniu susivokė, atidarė grindų landos dangtį ir pasiūlė žydams pasislėpti po grindimis. Ten buvo pakankamo aukščio erdvė. Žydai nieko nelaukdami sulindo po grindimis, šeimininkas greitai uždarė dangtį, užtiesė jį takeliu, pastatė ant jo kėdę ir pasodino ant jos senelę su maldaknyge.
|