Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Šiluvoje baigėsi Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai

Šiluvoje visas atlaidų dienas aikštėje prie Bazilikos buvo daug maldininkų

Malda prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros Šiluvoje Ričardo Šaknio nuotraukos

XII tarptautinio piligriminio žygio iš Kryžių kalno į Šiluvą dalyviai Livijos Šiugždienės nuotrauka

Pirmadienį, rugsėjo 15-ąją, Šiluvoje baigėsi Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinių) atlaidai. Apžvelgiame paskutiniąsias šių atlaidų dienas.

Rugsėjo 10-ąją Šiluvoje buvo švenčiama Kunigų diena. Piligrimams kasdien tarnaujantys kunigai (tą dieną – daugiausia iš Jurbarko dekanato) iš visos Lietuvos susirinko į Šiluvą kartu dėkoti Dievui už Kunigystės sakramento dovaną, melstis už jiems pavestas bendruomenes, o maldininkai – melstis už Lietuvos kunigus, juos išauginusius tėvus, prašyti Viešpatį naujų pašaukimų į kunigystę.

Šv. Mišiose nuo pat ryto Apsireiškimo koplyčioje ir Bazilikoje buvo meldžiamasi už atšalusius nuo tikėjimo dėl kunigų kaltės žmones, už kunigus, kurie išgyvena pašaukimo krizes ir tarnystės sunkumus.

Prieš pagrindinę iškilmių Eucharistiją Šiluvos aikštėje priešais Baziliką kunigų tėvus, motinas, seseris, brolius arčiau prie altoriaus pakvietęs kun. Artūras Kazlauskas katechezėje iškėlė kunigystę kaip Jėzaus kunigystės ženklą. Nėra didesnės aukos, kaip atiduoti Dievui savo gyvenimą. Kunigas yra aukos žmogus, tos aukos dvasios – gyventi ne sau, tarnauti kitiems – jis moko visą Dievo tautą. Kun. A. Kazlauskas paragino melstis, kad kunigai pajėgtų savo gyvenimu rodyti Jėzaus veidą, o tikintieji – priimti kunigų pamokymus kaip paties Jėzaus.

„Paveskime Švč. Mergelės Marijos globai visus Lietuvos kunigus, ir jaunus, ir jau tarnaujančius daugybę metų, kad Viešpats laimintų jų tarnystę, o Dievo Motina juos globotų“, – sakė pradėdamas pagrindinę Eucharistiją Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ganytojas sveikino su didžiule procesija atėjusius šv. Mišias koncelebruosiančius dvasininkus (per 110 kunigų), arkivyskupijos augziliarą vyskupą Kęstutį Kėvalą, LVK delegatą užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundą Putrimą, Lietuvos vyskupijų brolius kunigus bei kunigus, atvykusius iš Europos, JAV ir tarnaujančius šių šalių lietuvių bendruomenėms, seminaristus (ypač liturgijoje asistavusius Telšių Vysk. Vincento Borisevičiaus seminarijos klierikus), besirengiančiuosius nuolatinio diakonato tarnystei pasauliečius, į iškilmes pakviestus kunigų tėvelius ir visus gausius atlaidų piligrimus.

Vėliau homiliją sakęs arkivyskupas Mariją, Šeimų karalienę, pavadino ir visų kunigų Motina, kurią po savo kančios kryžiumi Jėzus paskyrė būti visų savo mokinių Motina. Ir kunigų misija panaši į Marijos – parodyti žmonėms pasaulio Gelbėtoją, vesti pas Jį. Kunigų misija, jų tarnystės horizontai labai platūs, jie tarnauja pačioms įvairiausioms bendruomenės. Jų misija reikalauja pasišventimo dalyti save kitiems, ir kaip sakė ganytojas, yra sunki ne dėl celibato, kaip kartais įrodinėjama.

Arkivyskupas ir iškėlė uolaus, sovietų valdžios tris kartus kalinto kun. Antano Šeškevičiaus SJ pavyzdį, pabrėžė, jog ir laisvės sąlygomis kunigystė turi savų sunkumų, kai tenka rūpintis labai plačiais žmonių bendruomenių reikalais, jų šeimų gyvenimu, tikėjimo praktika. Piktasis dažnai griauna kunigų planus, jie patiria ir gundymų, ir skaudžių išgyvenimų, kai mato žmonių abejingumą, kad jų tarnystė neneša laukiamų vaisių, kai kunigų klaidos išpučiamos, jie kaltinami ir nepadarytais dalykais. Tai – kryžius, sakė ganytojas, kurį Viešpats kviečia kunigus imti ir nešti.

Arkivyskupas padėkojo visiems, kurie meldžiasi už kunigus, pabrėžė, kaip svarbu tikinčiųjų ir kunigų solidarumas, palaikymas ir tų kunigų, kuriems nesiseka. Ganytojas padėkos žodį tarė sūnums pašaukimą išmeldusioms motinoms, juos palaikantiems tėvams.

Ganytojas padėkojo tądien pagrindinėse iškilmėse giedojusiam (specialiai joms suburtam) kunigų chorui ir jo vadovei Vitai Liaudanskaitei-Vaitkevičienei. Rugsėjo 10-ąją atlaiduose dar giedojo Šiluvos, Jurbarko, Šiaulių Šv. Jurgio parapijų chorai.

Vakaro šv. Mišiose melstasi už jaunuolius, kad jie išgirstų Dievo kvietimą į kunigystę ir į jį atsilieptų. Giedojo Nemakščių Švč. Trejybės ir Adakavo Šv. Jono Krikštytojo parapijų jaunimo chorai.

Rugsėjo 11-ąją Šiluvoje švęsta Katalikiškų bendruomenių diena. Atlaiduose apsilankė įvairiausių katalikiškų bendruomenių nariai iš visos Bažnyčios Lietuvoje, įvairių vyskupijų bei parapijų: Gyvojo Rožinio (ypač Panevėžio vyskupijos), Marijos legiono, Švč. Mergelės Marijos draugijos, bažnytinių institucijų, organizacijų, evangelizacinių bendruomenių, maldos grupių, katalikiškų mokyklų, gimnazijų, draugijų nariai, bendruomenių kapelionai ar kitu būdu joms tarnaujantys kunigai.

Šiluvos aikštėje susirinkusias katalikiškas bendruomenes katechezėje pasveikinęs kun. A. Kazlauskas priminė krikščionių pareigą įsitraukti į kurios nors bendruomenės veiklą. Eucharistijai vadovavo ir homiliją pasakė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas K. Kėvalas, grupė kunigų. Sveikindamas tikėjimo bendrystės jungiamus krikščioniškų bendruomenių narius, Vilkaviškio vyskupas R. Norvila homilijoje sakė, kad bendruomenė padeda išgyventi džiaugsmą Dievu. Ganytojas paminėjo, jog Bažnyčia džiaugiasi ne taip ir mažai joje veikiančių bendruomenių reikšme savo bei visos visuomenės, atskirų tikinčiųjų gyvenime, meldžiasi už jas. Bažnyčia susideda iš bendruomenių, kaip daugybės mažesnių gyvybingų organizmų. Jos skatina ir palaiko Bažnyčios gyvybingumą ir sykiu savo narių tikėjimą, stiprina dvasiškai. Dėl vienybės su Kristumi žmogiški ryšiai tampa draugiškesni.

Iškilmėse giedojo jungtinis Kauno „Vyturio“ katalikiškos gimnazijos, Kauno I muzikos mokyklos bei Kybartų parapijos jaunimo choras, grojo kanklių ansamblis.

Vakaro šv. Mišiose dėkota Dievui už „Marijos radijo“ įsikūrimą Lietuvoje, už jo įkūrėjus prieš dešimtmetį, visus dirbusius žmones ar dirbančius dabar, savanorius (taip pat ir kunigus), geradarius, rėmėjus, klausytojus. Eucharistijai vadovavo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius. Homiliją pasakė vysk. K. Kėvalas. Ganytojas drąsino būti karštais krikščionimis, dalytis savo įtikėjimo džiaugsmu su kitais. „Marijos radijas“, pasak vyskupo Kęstučio, dalijasi tikėjimo džiaugsmu, kuris, popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, „yra aiškiausias tikėjimo ženklas“. Piligrimams sielovadinius patarnavimus teikė Raseinių dekanato kunigai. Šią dieną Šiluvoje giedojo Kėdainių Šv. Juozapo, Raseinių parapijų bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos chorai.

Rugsėjo 12-ąją Šiluvos Dievo Motinos užtarimui buvo pavesti ligoniai, neįgalieji, jų artimieji, ligonių sielovadai tarnaujantys kunigai, medicinos darbuotojai. Gausią piligrimų minią Šiluvos aikštėje į bendrą maldą prieš pagrindines pamaldas sujungė Rožinis, kuriam vadovavo Raseinių parapijos Marijos legionas. Katechezėje kun. A. Kazlauskas priminė, kokią pagalbą Bažnyčia teikia ligoje Ligonių patepimo sakramentu. Tai – pagalba, kad sergantis, kenčiantis krikščionis būtų toks pat tvirtas kaip Jėzus savo kančioje. Bažnyčia taip primena kenčiančiam žmogui, kad jis – ne vienas, drauge su juo yra ir už jį meldžiasi Bažnyčia. Katechezėje priminta pareiga nė vieno ligonio nepalikti be sekmadienio Šv. Komunijos (kunigams kai kur jau talkina specialiai parengti ekstraordinariniai Komunijos dalytojai pasauliečiai).

Iškilmingai Eucharistijai vidudienį vadovavo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ, koncelebravo vyskupai J. Boruta SJ, K. Kėvalas, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras Arūnas Poniškaitis, Jėzaus Draugijos Lietuvoje ir Latvijoje provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ, kiti kunigai, tarp jų ir tarnaujantys ligoninių kapelionais. Giedojo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos choras. Pamaldose dalyvavo sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir patarėjas Arvydas Skorupskas, Prezidentės patarėja Aira Mečėjienė, Maldos ordino Lietuvoje prezidiumo nariai bei 170 maltiečių, Kauno klinikų, Kauno klinikinės ligoninės, Marijampolės, kitų Lietuvos miestų ir miestelių ligoninių, senelių namų vadovai, gydytojai, slaugytojai, Neįgaliųjų draugijos, Piligrimystės labdaros-paramos fondo nariai ir kiti.

Homiliją sakęs vyskupas A. Poniškaitis atkreipė dėmesį, jog kančia, liga, skausmas yra kiekvieno žmogaus pažįstami iš savo patirties, tad ši patirtis yra ir visus vienijanti. Homilijoje vysk. A. Poniškaitis ragino nebijoti padovanoti savo gyvenimą kitam santuokoje, mylėti neatšaukiama meile šeimoje, kai reikia matyti žmogų negimusioje gyvybėje ar pasiligojusiame, – tuomet geriau suprantame, kad turime lengvinti kančią, o ne žudyti. Šiais žodžiais esame drąsinami nebijoti silpnumo. Kai su Jėzaus meile gydome kitų žaizdas, tai ir patys esame gydomi. Pagalba mažutėliams, kaip sakė ganytojas, tai – reali galimybė sutikti Dievą kasdienybėje, kitame žmoguje.

Šios liturgijos pabaigoje vyskupai ir kunigai teikė asmenišką ligonių palaiminimą.

15 val. Šiluvos kultūros namuose sveikimo istorijomis dalijosi AA (anoniminių alkoholikų) nariai.

Vakaro šv. Mišiose buvo prašoma Viešpaties pagalbos siekiantiems vaduotis iš priklausomybių ligų, meldžiama, kad Jis paguostų ir sustiprintų tokių asmenų šeimas. Homiliją sakęs kun. Kęstutis Dvareckas pastebėjo, jog gyvename realybėje, iš kurios kartais norisi emigruoti, ragino atpažinti ir priimti savo gyvenimo realybę, leistis, kad Dievas į ją ateitų, tikėti, kad Jis, padaręs nepaprastų dalykų Švč. Mergelės Marijos, šv. Juozapo gyvenime, jų padarys ir mūsų gyvenime, tik reikia Jam tarti „taip“.

Piligrimams rugsėjo 12-ąją Šiluvoje patarnavo Kauno II dekanato kunigai, giedojo Šiluvos, Babtų jaunimo bei Raudondvario parapijų, „Rasos“ muzikos mokyklos chorai.

Rugsėjo 13 dieną, šeštadienį, Šiluvoje paminėtas „Caritas“ atsikūrimo Lietuvoje bei gyvavimo 25-metis. Tądien melstasi ir už švietimo, kultūros, žiniasklaidos darbuotojus. Į iškilmes atvyko nemažai Seimo narių, ministrų, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, rajonų merai, Kauno, Vilniaus ir kitų miestų katalikiškų mokyklų bei gimnazijų, vidurinių mokyklų vadovai ir jų bendruomenės, mokytojai net su pačiais jauniausiais mokinukais, kelių Kauno universitetų vadovai, studentai, Lietuvos ir vyskupijų Katechetikos centrų, vyskupijų „Caritas“ vadovai. Į pagrindines pamaldas Šiluvoje Lietuvos ir vyskupijų „Caritas“ vadovai, darbuotojai, savanoriai (tarp jų buvo nemažai jaunų žmonių) atėjo pėsčiomis, dalyvaudami 25-mečio proga iš pat ryto nuo Katauskių gyvenvietės prasidėjusiame piligriminiame žygyje. Su Rožinio malda keliavę pėsčiomis, dėkodami už malonę dirbti labai svarbioje artimo meilės tarnystėje, melsdamiesi už vargstančius, pasipuošę savo atributika, džiugiai nusiteikę „Caritas“ darbuotojai kartu su drauge keliavusiais vyskupu K. Kėvalu, Kauno arkivyskupijos „Caritas“ direktoriumi kun. Virginijumi Birjotu, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi mons. Žydrūnu Vabuolu prieš pagrindines iškilmes jau sveikino Šiluvos Dievo Motiną jos šventovėje Šiluvoje. Vėliau vyko bendra Rožinio malda aikštėje.

Iškilmingos Eucharistijos pradžioje visus piligrimus iš įvairiausių Lietuvos kampelių (buvo atvykę ir iš Punsko) bei ypač Lietuvos bei vyskupijų, dekanatų „Caritas“ vadovus, darbuotojus, savanorius sveikindamass Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ perskaitė Vatikano Valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolin pasirašytą laišką, kuriuo švenčiantiems Šiluvos Marijos šventovėje „Caritas“ atkūrimo 25-ąsias metines popiežius Pranciškus patvirtino savo artumą bei perdavė vyskupams, jų bendruomenėms ir visiems dalyvaujantiems šventėje apaštališkąjį palaiminimą. Vėliau Eucharistijos šventimui vadovavo Kauno arkivyskupas, koncelebravo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, vyskupas K. Kėvalas, kunigai, tarp jų – vadovaujantys vyskupijų „Caritas“, dirbantys švietimo, kultūros bendruomenių sielovadoje. Giedojo Kauno Arkikatedros bei Kretingos Šv. Antano parapijos chorai (vadovai – V. Liaudanskaitė-Vaitkevičienė ir Aloyzas Žilys). Homilijoje vysk. K. Kėvalas pabrėžė, kad švenčiame „Caritas“ 25 gailestingosios meilės metus, kurie pralenkė Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį, tuo paliudydami, jog meilė visada turi žengti priekyje. „Caritas“ Lietuvoje nuo pat pradžių liudijo, kas yra krikščioniškas tikėjimas ir ką reiškia artimo meilės darbai. Matyti kitus kaip brolius ir seseris, padėti įveikti didžiausią skurdą, vienatvę, išgyventi vienybę, kaip pabrėžė ganytojas, – visų, tarnaujančių visuomenės gėriui, ir visų žmonių pareiga.

Bendruomeninėje maldoje prašyta, kad visi kultūros ir švietimo, žiniasklaidos darbuotojai skleistų tiesą ir viltį. Eucharistijos pabaigoje arkivyskupas S. Tamkevičius pasidžiaugė, kad daugėja politikų, kurie gina šeimą, gyvybę, kad švietimo, kultūros darbuotojai panašiai kaip „Caritas“ irgi gali daug gero padaryti Lietuvai. Pasibaigus šv. Mišioms, Šiluvos mokyklos stadione „Caritas“ darbuotojai dalyvavo bendroje agapėje, vaišinosi jubiliejiniu tortu, jiems smagią muzikos valandėlę dovanojo Vilniaus folkloro ansamblis „Laukis“.

Už politikus, valdininkus, kultūros, mokslo, žiniasklaidos darbuotojus, verslininkus ir žemdirbius, kad jie savo darbais skatintų žmones ieškoti tiesos, gėrio ir Dievo, buvo meldžiamasi vakaro šv. Mišiose. Joms vadovavęs arkivyskupas S. Tamkevičius homilijoje pabrėžė, jog politika nėra, kaip daugelis sako, nešvarus reikalas – tai tarnavimo menas (visą homiliją spausdiname priede „Pro vita“).

Šeštadienį Šiluvos bazilikoje bei Apsireiškimo koplyčioje buvo meldžiama tikėjimo malonės nutolusiems nuo Dievo, dėkojama už šeimą ginančius politikus, prašoma atsakomybės kurti ir saugoti Dievo dovanotą pasaulį. Tądien giedojo Kurtuvėnų, Kauno Vilijampolės, Kelmės parapijų chorai, Kauno Jėzuitų rektorato choras, Vadžgirio sakralinis ansamblis.

Rugsėjo 14-ąją, sekmadienį, Šiluvoje buvo švenčiama Šilinių atlaidų kulminacija – Šeimų diena. Šiluvos Dievo Motinos užtarimui buvo pavestos šeimos, melstasi už jų atvirumą gyvybei, globojamiems, įvaikinamiems vaikams, prašyta Viešpatį duoti drąsos poroms priimti Santuokos sakramentą, sustiprinti šeimas jų sunkumuose. Vidudienį iškilmingoje Eucharistijoje buvo meldžiamasi už visas Lietuvos šeimas bei jų dvasinį atsinaujinimą.

Giedodama Loreto Dievo Motinos litaniją ištisa piligrimų jūra pilnutėlėje Šiluvos aikštėje pasitiko prie altoriaus atėjusią dvasininkų procesiją. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ pranešė, kad į iškilmes atvyko apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), Vilniaus arkivyskupas emeritas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas J. Boruta SJ, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas A. Poniškaitis, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas K. Kėvalas, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje atstovas kun. Nikolajus Murašovas, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Kauno ir Raseinių merai. Arkivyskupas sveikino tiesioginę transliaciją iš Šiluvos rengusią Lietuvos televiziją bei LRT vadovus, visus piligrimus, kurie tą dieną dalyvavo su savo šeimomis. Dievo Motinos Gimimą švenčiančią bendruomenę pasveikino ir apaštališkasis nuncijus arkivyskupas P. L. Kvintana, išreikšdamas džiaugsmą, kad gali kaip Šventojo Sosto atstovas aukoti šv. Mišių auką Šiluvoje. Kreipdamasis į šeimas, jis sakė: „Jūsų pašaukimas, nes taip turėtų būti gyvenama santuokoje, yra pašaukimas gyvybei. Gyventi šiame pašaukime nėra lengva, ypač šiandien, tačiau toji meilės realybė yra nuostabi, tai yra vienintelė jėga, kuri iš tikrųjų gali perkeisti pasaulį. Yra daugybė šeimų, kurios liudija ir nurodo kelią, kaip augti meilėje: išlaikyti nuolatinį ryšį su Dievu ir dalyvauti bažnytiniame gyvenime, vystyti abipusį dialogą, gerbti vienas kito požiūrį, būti pasiruošus patarnauti kitam, būti kantriais kito trūkumų atžvilgiu, mokėti atleisti ir prašyti atleidimo, mokėti išgyventi konfliktus nuolankiai ir išmintingai, sutarti auklėjimo klausimais, būti atvirais kitoms šeimoms, dėmesingais vargšams, atsakingais visuomenės gyvenime“.

Eucharistijos liturgijai vadovavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Šeimos reikalų tarybos pirmininkas kardinolas A. J. Bačkis, koncelebravo apaštališkasis nuncijus, Kauno arkivyskupas ir minėtieji vyskupai. Kauno valstybinis choras (vadovas – prof. Petras Bingelis) giedojo kompozitoriaus Juozo Naujalio parašytas „Mišias“. Homilijoje kardinolas A. J. Bačkis sakė, kad Marijos gyvenimas Šeimos metus švenčiant ragina šeimas atrasti džiaugsmą. Tačiau kaip jį atrasti, kai šeimos blaškomos kaip valtis šėlstančioje jūroje, kai iš šeimos siekiama atimti jos grožį, stiprybę, kai norima net įstatymais ardyti ir griauti, užuot ją stiprinus? Ar įmanoma, kad džiaugsmui nieko netrūktų? Juk džiaugsmo šaltinis šeimai – Dievo buvimas ir šeimos malda jos kasdienybėje. „Santuokos sakramento metu jaunavedžiai sutinka į savo šeimą priimti Kristų. Šio sakramento prasmė nėra tik gražūs žodžiai, tik gražios apeigos. Tai – tikrovė, kuri tampa šeimos gyvybingumo ir išlikimo garantu“, – kalbėjo kardinolas A. J. Bačkis, paragindamas sutuoktinius nepamiršti duotos priesaikos prie altoriaus. Ganytojas sakė: „Jėzus ateina pas jus, kad padėtų ištesėti šią priesaiką. Nepalikite Jo bažnyčiose, kur tik švenčių dienomis apsilankote. Jis nori dalyvauti jūsų kasdienybėje. Jis nori padėti priimti naują gyvybę ir auklėti jūsų vaikus; jis nori suteikti jėgų jūsų darbe; jis nori drauge su jumis džiaugtis šventėse ir guosti jus sunkią valandą. Priimkite Jėzų į savo šeimas. Melskitės po vieną ir drauge, kad jumyse būtų Jėzaus džiaugsmas ir Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (plg. Jn 15, 1). Ganytojas patikino, jog šeima, gyvenanti tikėjimo džiaugsmu, yra ir visuomenės raugas. Šeima yra ir Bažnyčios širdyje. Šeimų, sužadėtinių artumą Bažnyčiai vėliau paliudijo jų pakvietimas šioje Eucharistijoje skaityti skaitinius, bendruomeninius maldavimus, giedoti psalmę, nešti atnašas. Aikštėje bei klausantys Mišių transliacijų sutuoktiniai visoje Lietuvoje buvo pakviesti susikabinti už rankų, padėkoti Dievui už savo vyrus ir žmonas ir taip atnaujinti Santuokos sakramento metu duotus pasižadėjimus.

Iškilmių pabaigoje šeimos, sutuoktiniai iš aikštės į dangų, netikėtai vaiskiai nušvitusį vasaros saule, paleido įvairiaspalvius balionus kaip dar vieną linksmą ir džiugią švenčiančios Bažnyčios dovaną Viešpačiui. Vėliau Kauno arkivyskupijos Šeimos centras surengė šeimų agapę.

Rugsėjo 14 dieną sielovadoje talkino Kauno I dekanato kunigai, giedojo Kauno Pal. J. Matulaičio, Gargždų, Vilniaus Šv. Juozapo parapijų chorai.

Kauno arkivyskupo vadovaujamose vakaro šv. Mišiose buvo užtartos šeimos jų patiriamuose sunkumuose. Homilijoje vysk. K. Kėvalas kvietė neužleisti šeimų sunkumų, kol jie dar nebūna tapę problemomis, ragino budėti saugant bendrystę šeimoje – prie altoriaus, prie šeimos stalo – ir tarpusavio švelnumą, intymumą, į kurį braunasi šiandienos brutalumai.

Kai kalbame apie šeimas jų sunkumuose, pasak ganytojo, turime kalbėti apie malonę. Tačiau ką daryti, kad ji aplankytų? Malonę patirti, sakė ganytojas, – apiplėšti savo teisumą, įeiti į Kristaus kryžiaus slėpinį, žengti žingsnį į atleidimą. Vyskupas Kęstutis dėkojo šeimoms, kurios saugo ištikimybę, kurios tiki, jog Kryžiaus kančia baigiasi Prisikėlimo rytu.

Baigiamąją atlaidų dieną, rugsėjo 15-ąją, atlaiduose melstasi už pašvęstojo gyvenimo brolius ir seseris Lietuvoje. Šia intencija buvo švenčiama pagrindinė Vienuolių dienos Eucharistija.

Aikštėje visus sujungė bendra Rožinio malda. Jai vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas K. Kėvalas. Apmąstant Kančios slėpinius, melstasi ir už vienuolius, kurie išgirdo ir atsiliepė į Dievo pakvietimą ir pašventė Jam savo gyvenimą, sykiu paskirdami jį savo tikėjimo brolių ir seserų išganymui; maldoje buvo prašoma pašvęstiesiems stiprybės ir tos malonės, kurios pats Viešpats buvo pilnas, nešdamas savo kryžių dėl pasaulio išganymo. Eucharistijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius SJ, koncelebravo Telšių vyskupai J. Boruta SJ, K. Kėvalas, 50 kunigų, tarp jų ir kelių vyrų kongregacijų – marijonų, jėzuitų, pranciškonų, Tiberiados ir kitų bendruomenių – broliai kunigai. Ganytojas sveikino jungtinį seserų ir brolių vienuolių chorą, vadovaujamą ses. Liucijos Grybaitės FMA, į Šiluvą atvykusias daugiau kaip 15 moterų kongregacijų seseris vienuoles iš visos Lietuvos. Šv. Mišių homiliją pasakė Jėzaus Draugijos Lietuvoje ir Latvijoje provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ, kuris atkreipė dėmesį, jog Dievas pačius įvairiausius žmones kviečia būti savo pjūties darbininkais įvairiais būdais. Šiandien pasaulyje yra apie 1 mln. vienuolių, gyvuoja įvairios pašvęstojo gyvenimo formos (apaštalavimo, kontempliavimo ir daugybė kitų). Tačiau, pasak Jėzaus Draugijos provincijolo, visi pašvęstieji per įžadus kviečiami radikaliai sekti Kristų. Jie siekia giliau pažinti Kristų, kad galėtų su Juo vis labiau supanašėti, leisti Jam veikti jų gyvenime, kad jį perkeistų – sukilnintų, pašventintų.

Šios šv. Mišios buvo paskutinės Šilinių atlaiduose, rengtos aikštėje. Atlaidai užbaigti Švenčiausiojo Sakramento – Jėzaus, į kurį rodė Šiluvos žemėje apsireiškusi Švč. Mergelė Marija, Eucharistijoje – pagarbinimu bei iškilminga Eucharistine procesija į Apsireiškimo koplyčią.

Rugsėjo 15-ąją sielovadoje patarnavo Kėdainių dekanato kunigai. Vakaro šv. Mišiose Bazilikoje buvo dėkojama Dievui už malones, gautas per Šiluvos Dievo Motinos užtarimą. Savo homilijoje arkivyskupas S. Tamkevičius atkreipė dėmesį į Marijos gyvenimą. Nuo pat Jėzaus gimimo iki Sūnaus kryžiaus papėdės jis buvo pilnas motiniškos meilės, sykiu ir kančios. Marija tvirtai laikė savo kūdikį, bėgdama į Egiptą, su nerimu žvelgė į Sūnui spendžiamas pinkles, išgyveno Jo kančią bei mirtį. Jėzus nepanaikino kančios Marijos gyvenime, Jis leido visu ryškumu suspindėti Motinos meilei.

Per visas aštuonias atlaidų dienas, kaip liudijo ganytojas, Šiluvoje matė daugybę piligrimų – nuo vaikų, jaunuolių iki neįgaliųjų vežimėliuose. Gausiausia jų buvo Ligonių dieną. „Šiluvos Dievo Motina, padovanok mums stebuklą, kad sugebėtume išsižadėti perdėtos savęs meilės ir nesibaidyti kryžiaus savo gyvenime, kuris kuriuo nors pavidalu iškils mūsų gyvenimo padangėje. Marija, padėk suprasti, kas Tave išaukštino iki dangaus ir žemės Karalienės“, – sakė ganytojas, užbaigdamas homiliją.

Pagal Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešimus

© 2014 „XXI amžius“