|
Europos lietuvių dvasininkų suvažiavimas
Rugsėjo 810 dienomis Lietuvoje vyko Europos lietuvių dvasininkų suvažiavimas. Į jį sukvietė LVK delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai prel. Edmundas Putrimas. Suvažiavimas pradėtas šv. Misiomis Dievo Gailestingumo šventovėje su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.
Antrają dieną suvažiavimo dalyviai rinkosi posėdžiauti į Lietuvos Vyskupų Konferencijos būstinę Vilniuje. Atvyko gausus būrys kunigų, besidarbuojančių Europos lietuvių sielovadoje: kun. Egidijus Arnašius iš Airijos, kun. Viktoras Bilotas iš Novosibirsko, kun. Petras Gucevičius iš Seinų, kun. Valdemaras Lisovskis ir kun. Oskaras Volskis iš Norvegijos, kun. Marius Talutis iš Punsko, kun. Petras Tverijonas iš Jungtinės Karalystės. Kartu dalyvavo ir br. kun. Gediminas Numgaudis OFM, vykdantis misijas Švedijoje, mons. Žydrūnas Vabuolas, lankantis Olandijos lietuvius, LVK generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius. Po pietų prisijungė kun. dr. Rimantas Gudelis, besirūpinantis Rusijoje, t.y. Sankt Peterburge, Murmanske, Karelijoje, Petrozavodske, Pskove ir kitur šiaurinėje ir centrinėje šios šalies dalyje gyvenančiais lietuviais.
Suvažiavimas pradėtas bendra Valandų liturgijos Rytmetine malda. Po jos pirmiausia buvo prisimintas prieš dvejus su puse metų vykęs paskutinis Europos lietuvių dvasininkų suvažiavimas Vokietijoje, Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje, buvusio susitikimo dalyviai, programa, diskusijų temos.
Prel. E. Putrimas pasidomėjo, kaip pirmą kartą savo sielovados šalyse pavyko paminėti Maldos už lietuvius pasaulyje dieną, Lietuvos vyskupų nutartą švęsti pirmąjį kovo sekmadienį. Kai kurie dvasininkai pastebėjo, kad šią dieną gana nelengva švęsti, kadangi dėl populiarėjančios Kaziuko mugės bei iš jos besirandančių net ne krikščioniškos dvasios tradicijų tą sekmadienį į bažnyčią susirenka gana mažai katalikų. Atrodo, kad pramogos ir šventės linksmybės užgožia ne tik Šv. Kazimiero šventę, bet ir solidarumą su kitais katalikais. Prelatas dar kartą pakvietė minėti vyskupų pasiūlytą maldos dieną, paaiškindamas, jog vis dėlto tai yra ne tas pats, kas Pasaulio lietuvių vienybės diena, švenčiama liepos 17-ąją, paminint Dariaus ir Girėno žūties dieną. Katalikų švietimui reikėtų daugiau naudotis Lietuvoje jau sukurtų interneto svetainių medžiaga. Buvo iškelta idėja užsienio sielovados puslapiuose patalpinti medžiagą, biografijas lietuvių misionierių ir sielovadininkų, dirbusių užsienio parapijose, misijose. Tai padėtų labiau įprasminti ir švęsti Misijų sekmadienį.
Trečioji suvažiavimo tema buvo malda už užsienio lietuvius atlaidų metu svarbiausiose Lietuvos šventovėse. Pasidžiaugta, jog jau tradicija tampa tokią intenciją turėti Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos, Šiluvos Švč. Mergelės Gimimo atlaiduose.
Paskui buvo ieškoma sprendimų, kaip optimaliausiai būtų galima padėti Danijos lietuviams, kokios yra patirtys bendraujant su vietos lietuvių bendruomenėmis. Aštrios diskusijos kilo sprendžiant Krikšto ir Santuokos sakramentų pažymų suvienodinimo standartus ir reikalavimus. Pasirodo, labai daug nesusipratimų kyla, kai kuri nors suinteresuota šalis (užsienyje ar Lietuvoje) iki galo neužpildo reikiamų dokumentų, neįrašo į tam skirtas knygas. Nors tai grynai žmogiškas faktorius, tačiau labai apsunkina dokumentų išdavimą jų prašantiems. Apskritai užsienio sielovadoje kai kurie reikalavimai gerokai skiriasi nuo Lietuvoje priimtų dėl tam tikrų istorinių ir kultūrinių priežasčių, tad ir pasauliečiams, ir kunigams pravartu būti atidiems ir teisingai suprasti šiuos reikalavimus ir juos vykdyti.
Prelatas pakvietė dvasininkus jau organizuoti jaunimą į Pasaulio Jaunimo dienas Krokuvoje. Užsienio jaunimas kviečiamas pirmiausia aplankyti etnines lietuvių žemes Punską ir Seinus; paskui iš čia organizuotai vykti į Pasaulio jaunimo dienas.
Suvažiavimo metu nepamirštas ilgametis užsienio lietuvių vyskupas Paulius Baltakis, švenčiantis savo amžiaus 90-metį ir vyskupystės 30-metį. Solidarumo vardan dvasininkai pasiuntė jam sveikinimą. Pirmasis suvažiavimo pusdienis buvo užbaigtas Valandų liturgijos Dienine malda.
Prie pietų stalo dvasininkai susitiko su Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktore Ginte Damušyte, pasikeitė mintimis apie bendruomenių politiką ir idėjas.
Po pietų vyko sielovados kraštų pristatymai. Kiekvienas suvažiavimo dalyvis papasakojo apie savo sielovados apimtis, lietuvių skaičius, veiklą, privalumus ir trūkumus, sėkmes ir nesėkmes.
Pokalbiai buvo tokie įdomūs ir prasmingi, jog išsamesniems klausimams pritrūko net laiko už durų jau laukė Bernardinai.lt ir Mažosios studijos žurnalistės, irgi norėjusios daug ką sužinoti iš skirtingų šalių vienon vieton suvažiavusių dvasininkų. Diena buvo užbaigta Eucharistijos liturgija Šv. Teresės bažnyčioje, kur homiliją sakė kun. Marius Talutis.
Kitą rytą dvasininkai išvyko į Šiluvą ir aikštėje prieš Baziliką dalyvavo arkivyskupo S. Tamkevičiaus SJ aukotose vidudienio šv. Mišiose. Šią dieną Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaiduose ypač buvo meldžiamasi už kunigus.
Po pietų dvasininkai išvyko į Žvingių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapiją (Šilalės r.) pagerbti iš čia kilusio ilgamečio Belgijos ir Paryžiaus lietuvių kapeliono prelato Jono Petrošiaus (192119512009). Šia proga bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, po kurių atidengta prelatui skirta atminimo lenta. Prelatas buvo nepaprastai aktyvus žmogus. Paryžiuje jis buvo aktyviai įsitraukęs į Prancūzijos lietuvių bendruomenės veiklą. Kiekvieną vasarą savo lengvu motociklu aplankydavo visoje Prancūzijoje gyvenančius lietuvius vienišus ir gyvenančius šeimose. Buvo ilgametis bendruomenės valdybos ir jos tarybos pirmininkas. Surinkęs žinias apie Prancūzijos vienuolynuose išsibarsčiusias lietuves seseles vienuoles, prelatas jas lankė, vesdavo joms rekolekcijas, dviejų savaičių trukmės susitikimus. Nuo 1955 metų rudens iki 1969 metų prel. J. Petrošius Paryžiaus jėzuitų koplyčioje organizavo lietuviškas pamaldas, o sumažėjus tautiečių skaičiui, jis melstis lietuviškai kviesdavo pirmaisiais mėnesio sekmadieniais. Nuo 1966 metų prelatas du dešimtmečius redagavo biuletenį Prancūzijos lietuvių žinios, o 1958 metais, minint šv. Kazimiero 500 metų gimimo sukaktį, jis garsiajame Paryžiaus Katalikų institute suorganizavo atmintiną Lietuvos šventojo minėjimą.
Prelato pagerbimo iškilmėse Žvingiuose dalyvavo ir garbingi svečiai: iš Vilniaus atvykęs buvęs Prancūzijos ambasadorius Ričardas Bačkis su žmona, Šilalės rajono meras bei kiti savivaldybės nariai, dekanas kun. dr. Algis Genutis, būrys kunigų. Šis renginys kartu su Europos lietuvių dvasininkų suvažiavimu pasibaigė Šilalės rajono savivaldybės suorganizuota iškilminga vakariene.
Ses. Pranciška Neringa Bubelytė FDCJ,
Užsienio lietuvių sielovados referentė
© 2014 XXI amžius
|