|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Susitikimai Dainavos krašte Kristina Bondareva, VšĮ Dienos namai direktorė
Vasarai baigiantis, vieną ramų rugpjūčio rytą, į tradicinę pažintinę kelionę Alytaus valstybinių vaikų globos namų ugdytinius pakvietė tęstinio neformalaus vaikų švietimo projekto Dorybių mokyklėlė bendradarbiai Alytaus dekanas ir Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas garbės kanauninkas Arūnas Užupis ir viešosios įstaigos Dienos namai direktorė, šių eilučių autorė. Pakeliauti po Varėnos rajoną susiruošė per dvidešimt Alytaus valstybinių vaikų globos namų ugdytinių, lydimų muzikos vadovės Irinos Levendauskienės bei socialinių pedagogių Liudmilos Prokofjevos ir Jolitos Majauskienės. Kelionės gidu sutiko pabūti aktyvus dzūkų krašto istorijos mylėtojas, Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Juravičius. Alytaus dekano dvasiškai sustiprinti ir pakiliai nusiteikę netrukus pasiekėme garsiąją Merkinės kryžkelę, tolumoje pasirodė nedideli balti miestelio namai, įstaigų pastatai, sutvisko bažnyčios bokštai, visur dvelkė tvarka ir švara. Merkinė svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės strateginis punktas Centrinėje Merkinės aikštėje mus pasitikęs dalykiškas seniūnas Gintautas Tebėra pastebėjo, kad miestelis turi ne tik padavimais apipintą turtingą istorinę praeitį, bet ir šiandien pasidžiaugti gali daug kuo: rugpjūčio viduryje buvo paminėta 655 metų Merkinės vardo paminėjimo senovės metraščiuose sukaktis, atidarytas atnaujintas už ES lėšas Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus. Pasak seniūno, pastarajam priklauso ir modernus mūsų laikų istorinės atminties ženklas Kryžių kalnelis su mūrine partizanų koplyčia. Šis didžiausias Lietuvoje laisvės kovų ir kančių memorialas, į kurį netrukus nuvedė seniūnas, unikalus tuo, kad įrengtas gyventojų asmeninėmis bei verslo įmonių lėšomis buvusiame mokyklos stadione. Susipažinę su garbingais Lietuvos laisvės kovų puslapiais, pasukome link kito svarbaus istorinio objekto mūrinės gotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, statytos XVII amžiuje. Šventoriuje mus pasitiko Merkinės dekanas ir klebonas kun. dr. Robertas Rumšas ir tuojau svetingai atvėrė šventovės duris. Viduje išvydome net penkis vertingais paveikslais papuoštus barokinius altorius, meniškai išdekoruotus lubų skliautus, sienas, nukabinėtas šventųjų paveikslais bei Kristaus kančios kelio stotis. Rugpjūčio viduryje parapija šventė Šv. Roko atlaidus. Ta proga klebonas pakvietė visus pasimelsti prie šio šventojo altoriaus, išgirdome įdomią šv. Roko (gyveno XIIIXIV amžiais Prancūzijoje), ligonių globėjo, istoriją. Pasak dvasininko, jaunas netekęs tėvų Rokas pasuko vienuolinio gyvenimo keliu, buvo pamaldus, vėliau Dievo apdovanotas stebuklinga gydymo galia, savo gyvenimą paskyrė ligonių, sergančių maru, slaugymui. Atsisveikinę su nuoširdžiu klebonu kun. dr. R. Rumšu, netrukus jau skubėjome link Merkinės piliakalnio. Čia vieni su kitais lenktyniaudami moksleiviai kilo į viršų, o kažkuris priskaičiavo net 200 pakopų. Užkopę į 30 metrų aukščio kalną, stūksantį miestelio pakraštyje, netoli Nemuno ir Merkio santakos, moksleiviai nustebę žvalgėsi po nuostabaus grožio Dainavos krašto apylinkes, atidžiai klausėsi kelionės gido Jono Juravičiaus pasakojimo. Aplankę piliakalnį, vėl grįžome į centrinę Merkinės aikštę, kur prie atnaujinto Kraštotyros ir genocido muziejaus mus pasitiko energingas muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas. Pasak muziejininko, 1387 metais karalius Jogaila Merkinėje suteikė Magdeburgo teises Vilniaus miestui. Antroje XV amžiaus pusėje Merkinė buvo svarbus LDK amatų bei prekybos centras, šio krašto giriose mėgo medžioti karaliai, kunigaikščiai. 1707 ir 1708 metais Merkinėje lankėsi caras Petras I. Palikę garsiąją Merkinę, pasukome link Subartonių, aplankėme Lietuvos Totorių buities muziejų. Čia mus svetingai pasitiko muziejaus, įkurto privačioje sodyboje, savininkė Liusia Gaidukevičienė. Pamatėme įrengtas kelias ekspozicijas: viena skirta karybai, kita tradiciniams namų apyvokos daiktams, totorių amatų įrankiams, drabužiams, trečia islamo religijos atributams. Muziejaus šeimininkė ne tik nuoširdžiai bendravo su jaunaisiais keliautojais, klausinėjo juos įvairių dalykų, bet ir svetingai pasiūlė savo lauko baldus bei sodybos kiemą mūsų turistiniams pietums, lankytojams padovanojo pačios išleistą knygelę su totoriškų patiekalų receptais. Atsisveikinę su totorių kultūros puoselėtoja L. Gaidukevičiene, nuskubėjome kito įdomaus Varėnos rajono miestelio Perlojos link. Čia mus pasitikusi muziejininkė Regina Kupčinskienė supažindino su Perlojos miestelio įžymybėmis: Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio šventove, unikaliu, 1931 metais miestelio centre pastatytu Vytauto Didžiojo paminklu, aprodė Kraštotyros muziejaus eksponatus, atvertė įdomius Perlojos istorijos puslapius. Varėna pietų Lietuvos grybų sostinė Diena jau krypo vakarop, kai autobuso priešakyje pradėjo mirgėti rajono centro Varėnos, garsėjančios Lietuvoje kasmet rugsėjį organizuojamomis grybų šventėmis, statinių siluetai. Dabartinėse Varėnos apylinkėse, gido J. Juravičiaus teigimu, pagrindinė gyvenvietė nuo viduramžių buvo Senoji Varėna. Tačiau 1862 metais nutiesus Sankt PeterburgoVaršuvos geležinkelį, geležinkelio stotis įkurta į pietus nuo Senosios Varėnos kaip Varėna II. Geležinkelis lėmė spartų naujosios gyvenvietės augimą. Per II pasaulinį karą Varėna II buvo stipriai sugriauta. Nuo 1946 m. balandžio 24 d. Varėnos II miestelis gavo miesto teises, 1950 metais tapo rajono centru. Sovietmečiu čia pastatyta daig pramonės įmonių. Atsisveikinę su Varėna, pasukome link Alytaus, kelionėje prisisėmę naujų įspūdžių, pagarbaus bendravimo, nuoširdaus bendravimo patirties. Jaunieji keliauninkai džiaugėsi ne tik gamtos grožiu bei žmogaus rankų sukurtais architektūros ir meno kūriniais giliausius pėdsakus širdyse paliko sutikti tą dieną Dainavos krašto žmonės, dovanoję mums dalelę savęs, pasidalinę savo išmintimi. Alytus Merkinė Varėna Jolitos Majauskienės ir Kristinos Bondarevos nuotraukos
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |