Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kronika

Iškiliausiems kūrėjams – garbingi apdovanojimai ir įspūdingas koncertas

Rūta Averkienė

Grupė renginio svečių Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Su gėlėmis – „Sidabrinės bitės“ laureatai – operos solistas prof. Virgilijus Noreika ir Dubičių bibliotekininkė, Dubičių krašto bendruomenės pirmininkė Regina Lukoševičienė Autorės nuotrauka

Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje rugsėjo 21-ąją, sekmadienį, paminėtos 139-osios Senojoje Varėnoje gimusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinės ir aštuonioliktą kartą įteikti garbingi „Sidabrinės bitės“ apdovanojimai. Ženklai įsegti ir Savivaldybės kultūros premija apdovanoti šių metų „Sidabrinės bitės“ laureatai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, operos solistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir kitų valstybinių apdovanojimų laureatas Virgilijus Noreika ir Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dubičių filialo bibliotekininkė, Dubičių krašto bendruomenės pirmininkė Regina Lukoševičienė.

Paminėtos M. K. Čiurlionio gimimo metinės

Iškilmingas renginys tradiciškai prasidėjo šv. Mišiomis, kurias už iškiliausią lietuvių tautos menininką, Senojoje Varėnoje gimusį M. K. Čiurlionį bei visus Varėnos krašto kūrėjus aukojo šio renginio globėjas, Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kun. Pranciškus Čivilis. Šv. Mišių metu įspūdingą koncertą iškilmingo renginio dalyviams padovanojo solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas), violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė ir vargonininkas Gediminas Kviklys. Šis koncertas – sakralinės muzikos valanda, pagerbiant M. K. Čiurlionį ir jo tėvą Konstantiną Čiurlionį, – vienas iš paskutiniųjų XII menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ renginių, jau kelintus metus vykstančių Varėnos krašte.

Paveldas

Veliuonos bažnyčioje – restauratoriai

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Vido Venslovaičio nuotrauka

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje prasideda tvarkybos darbai. Jų metu bus tvarkomi maldos namų pamatai ir fasadai, kurie dėl drėgmės yra itin  prastos būklės: tinkas sudrėkęs ir sutrūkinėjęs, vietomis netgi atšokęs, plytos išdūlėjusios.

Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, kelerius metus truksiantys bažnyčios tvarkybos darbai pradėti nuo archeologinių tyrimų – jie atliekami žemės kasimo vietose aplink bažnyčią. Vėliau bus restauruotas cokolinės fasadų dalies mūras, dedamas sanuojantis tinkas. Siekiant pamatus apsaugoti nuo vandens drėgmės, bus įrengta paviršinio vandens drenažo sistema. Vėliau specialistų dėmesio susilauks ir likę fasadai – bus įvertinta bendra fasadų tinko būklė ir pradėtas vykdyti jo restauravimas. Galiausiai bus restauruoti bažnyčios langai. Darbų projekto vadovė – Daina Vanagaitė-Garbanovienė.

Paveldas

Sutarta dėl paramos Rudaminos bažnyčiai

Rugsėjo 9-ąją Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio  kabinete buvo sutarta dėl itin svarbaus sprendimo Rudaminos miestelio bendruomenei. Susitikime dalyvavę meras A. Margelis, administracijos direktorius Gintautas Salatka, Rudaminos parapijos klebonas kun. Alfredas Nėnius, Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinio departamento vedėjas Alius Baranauskas, visuomenininkas Nerijus Narauskas bei Lietuvos elektros sistemų perdavimo operatorių AB „Litgrid“ atstovai, Komunikacijos skyriaus vadovė Vilija Railaitė, Komunikacijos skyriaus projektų vadovė Laura Šebekienė ir Strateginės infrastruktūros departamento projektų vadovas Audrius Tamolis, atsakingas už elektros jungties „Lit Pol Link“ projektą, sutarė dėl paramos Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios remontui. Kaip teigė dalį paramos bažnyčios remontui skyrę AB „Litgrid“ atstovai, planuojama atlikti ne tik vadinamąjį kosmetinį bažnyčios remontą, bet ir atstatyti istorinį bažnyčios vaizdą.

Atmintis

Nepalūžęs dėl likimo negandų

Paminklas Lietuvos kariuomenės kūrėjui ir aklųjų švietimo pradininkui

Paminklą Pranui Dauniui šventina Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Kaunas. Šalia Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro rūmų atidengtas paminklas Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui, Lietuvos aklųjų sąjungos ir Kauno aklųjų instituto įkūrėjui Pranui Dauniui. Aklųjų ir kurčiųjų švietimo pradininko, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojo P. Daunio atminimas įamžintas bronzine natūralaus dydžio skulptūra. Paminklo pastatymu rūpinosi 1992 metais įkurtas Katalikiškasis Prano Daunio fondas, vadovaujamas mons. Juozapo Antanavičiaus. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Prano Daunio provaikaitis Gediminas Daunys, anūkas – Arvydas Daunys, krašto apsaugos viceministras Marijus Velička.

Paminklą pašventino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, o atidengimo iškilmėse dalyvavę Vyriausybės, Seimo, Kauno miesto tarybos, Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro atstovai ir darbuotojai, Lietuvos Šaulių sąjungos šauliai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės ir Karinių oro pajėgų štabo kariai gėlėmis ir eilėmis pagerbė P. Daunio atminimą.

Atmintis

Paminėjo kleboną ir poetą

VADAKTAI. Čia vyko šventė, skirta iškilaus kraštiečio, poeto, ilgamečio klebono kun. Antano Valantino (1916 11 14–1940 06 16–2004 09 01) 10-osioms mirties metinėms paminėti. Šv. Mišias aukojo Vadaktų Šv. Agotos parapijos klebonas kun. Remigijus Jurevičius. Po šv. Mišių aplankytas kunigo kapas, plevenant žvakelių liepsnai, liejosi šviesios atminties kunigo Antano poezijos posmai.

Vadaktų pramogų ir šokių salėje vyko prisiminimų vakaras, skirtas kun. A. Valantino 10-osioms mirties metinėms paminėti. Prisiminimais apie kunigą ir poetą dalijosi seniūnas Vidmantas Blužas, Beinoravos kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Vilčiauskas, Dauburaičių kaimo gyventoja Audronė Beresnevičienė. Koncertavo visų trijų bendruomenių saviveiklininkai, gitara skambino ir dainavo vadaktiškis Antanas Damaševičius.

Retro

Pedagogas, kūręs meilės romanus

Rašytojo Vlado Baleišio 45-osioms mirties metinėms

Vytautas BAGDONAS

Tuometinės Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus (dabar Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos) Bajorų kaime 1907 metų kovo 16-ąją gimė pedagogas ir rašytojas Vladas Baleišis.

Nors per daugiau kaip šešias dešimtis pragyventų metų jis nuėjo ženklų pedagoginio darbo ir kūrybinės veiklos kelią, informacijos apie V. Baleišį dar trūksta. Šiek tiek duomenų galima surasti lietuviškoje enciklopedijoje, „Lietuvių rašytojų sąvade“, „Literatūros enciklopedijoje“. Apie pedagogą ir rašytoją V. Baleišį buvo skelbta almanachuose „Anykščiai“, „Pasaulio anykštėnas“, Pasaulio anykštėnų bendrijos interneto svetainėje. Atidžiau paieškojus, daugiau ar mažiau duomenų galima surasti įvairiuose interneto puslapiuose. Nepamirštas šis kūrėjas ir gimtinėje – jam yra skirta vietos Kunigiškių kaime veikiančiame Svėdasų krašto muziejuje.