Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus ašaros kančių liudijimo akivaizdoje

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Pranciškaus vizito proga Albanijos sostinės Tiranos gatvėse buvo iškabinti komunistų nukankintų katalikų kunigų portretai

Tamsaus laikotarpio prisiminimas

Verta dar kartą išsamiau aptarti pirmąjį popiežiaus Pranciškaus europinį vizitą, kadangi tai buvo iš komunizmo diktatūros išsivadavusios šalies aplankymas, pabrėžiant prasmingo to laikotarpio pamokų minėjimo ugdomąją svarbą Visuotinės Bažnyčios dabarčiai ir ateičiai, nes tai yra susiję ir su istorine Lietuvos Bažnyčios patirtimi, kuriai dabar neretai rodomas abejingumas ar sąmoningai bandoma ją sumenkinti, nutildyti daug kam „nepatogią“ Bažnyčią. Bendrojoje rugsėjo 24 dienos audiencijoje prisimindamas minėtą savo apaštalinę kelionę į Albaniją, Šventasis Tėvas patvirtino, kad vienas pagrindinių to vizito tikslų buvo pagerbti 1944–1991 metais tą Balkanų šalį valdžiusio nežmoniško ateistinio režimo aukas ir padėkoti vietinei Bažnyčiai už ištikimybės pavyzdį didžiulių kančių sąskaita. „Važiuodamas autostrada iš sostinės Tiranos oro uosto į centrinę aikštę, aš galėjau matyti iškeltus atvaizdus keturiasdešimties komunistų diktatūros nužudytų kunigų, kuriems dabar vedamos beatifikacijos bylos“, – kalbėjo popiežius Pranciškus audiencijos dalyviams. Nurodydamas daugybę nužudytų, kankintų, įkalintų, ištremtų Bažnyčios žmonių, kai 1961 metais komunistai Albaniją buvo paskelbę pirmąja pasaulio ateistine valstybe, jis pripažino, kad „tai buvo tamsus laikotarpis, kai ne tik religijos laisvė buvo iš pagrindų ištrinta, bet uždraustas net pats tikėjimas į Dievą“.

Buvo sugriauta šimtai maldos namų ir šventovių arba paversta marksistinę ideologiją propagavusių „kultūrinių“ institucijų pastatais, sporto ir šokių salėmis, sandėliais, sudeginta daugybė religinių knygų. Šeimų tėvams uždraudus savo vaikams suteikti tradicinius šventųjų vardus, komunistinėje Albanijoje buvo išleistas specialus pasaulietinių vardų žodynas, atitinkamai buvo pakeisti ir miestų pavadinimai, kuriuose buvo juntamas koks nors religinis bruožas. Liturginiais laikotarpiais (krikščioniškoje Gavėnioje, islamiškame Ramadane), kai tikintieji raginami susilaikyti nuo mėsos ir kito perteklinio maisto, komunistai mokyklose ir gamyklose dalindavo maisto produktus, rengdavo vaišes, ir jeigu kas nuo jų susilaikydavo, buvo įtariami kaip išdavikai. Prasmingas tų dramatiškų tikėjimą naikinusių įvykių minėjimas yra esminis tautos išlikimui ir klestėjimui. „Kankinių rezistencijos atmintis yra Albanijos būties garantija, užtikrinant, kad jų kraujas nebuvo pralietas veltui, kad kankinystės sėkla neša taikaus sambūvio ir broliško bendradarbiavimo vaisių, – aiškino Šventasis Tėvas. – Kankiniai nebuvo nugalėti, jie yra tikri laimėtojai savo herojišku Dievo visagalybės liudijimu, kuris visada paguodžia ir sustiprina savo žmones, jiems nušviečia ir atveria naujus kelius bei vilties horizontus“.

Kristus – nesuskaldomas akmuo

Kun. Vytenis Vaškelis

Spalvinga metaforų kalba Senasis Testamentas byloja apie Dievo ir Jo išrinktosios tautos artumą: „Viešpaties mylimasis turėjo vynuogyną derlingos kalvos atšlaitėse. (...) Dievas pagrįstai tikėjosi, kad bus auginamos vynuogės, bet išaugo rūgštuogės. (...) Galybių viešpaties vynuogynas yra Izraelio namai (...). Jis laukė teisingumo, ir štai kraujo liejimas! Jis laukė teisumo, ir štai klyksmas!“ (žr. Iz 5, 1–7).

Kai Jėzus šio sekmadienio Evangelijos palyginimu prabyla apie žmogžudžius vynininkus, šį tekstą pritaikome ne tik anuometiniam Izraeliui, kurį simbolizuoja įveistas vynuogynas (plg. Mt 21, 33), bet ir savo gyvenimui. Šeimininko vynuogynas – pasaulis, tarnai – visų laikų žmonija, sūnus – Išganytojas, o vaisių metas – lemtingas dieviško teismo sprendimas. Žiaurus vynininkų elgesys su šeimininko įpėdiniu atskleidžia nuodėmingų rūgštaugių nevaisingumą – nebus gero vaisiaus iš blogio šaknies... Deja, juos apsėdo vienintelė mintis: „Užmušime tą įpėdinį ir turėsime palikimą“ (plg. Mt 21, 38).

Memorandumas dėl bandymo įteisinti medikamentinį abortą

Mes, Lietuvos tradicinių religinių bendrijų atstovai, esame ne kartą išreiškę savo pasiryžimą saugoti ir ginti prasidėjusią kiekvieno žmogaus gyvybę. Krikščionybė vertina ir brangina žmogaus gyvybę nuo jos prasidėjimo momento.

Sunerimome sužinoję apie Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl nėštumo nutraukimo tvarkos aprašo patvirtinimo” projektą. Šiame projekte ne tik išlieka dar nuo tarybinių laikų egzistavusi abortų atlikimo tvarka. Jame atsiranda ir naujos, dar didesnį susirūpinimą keliančios nuostatos, kurių pagalba Lietuvoje siekiama įteisinti medikamentinį abortą. Atkreipiame dėmesį, kad siekiant pastarojo tikslo, 2013 m. liepos 11 d. Lietuvoje slapta nuo visuomenės buvo įregistruotas medikamentiniam abortui atlikti skirtas preparatas mifepristonas. Primename ir tai, kad dar 2002 m. pirmą kartą bandant įregistruoti medikamentiniam abortui atlikti skirtą preparatą, vyko viešos diskusijos; sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta autoritetinga ekspertų komisija, išnagrinėjusi medicininius, socialinius bei etinius minėto preparato vartojimo aspektus, absoliučia balsų dauguma registracijai nepritarė.

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Pašventinta Šv. Jono Pauliaus II parapijos koplyčia

Marijampolės Šv. Jono Pauliaus II parapijos koplyčia

MOKOLAI. Rugsėjo 21 dieną, sekmadienį, šioje naujoje, prieš ketverius metus įsteigtoje trečiojoje Marijampolės mieste parapijoje 10.30 val. prasidėjo iškilmingos pamaldos, kurių metu pašventinta Šv. Jono Pauliaus II parapijos koplyčia. Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo Marijampolės dekanato dekanas prel. Juozas Pečiukonis, parapijos klebonas kun. Marius Rudzinskas, Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC, Aleksoto dekanato dekanas, Aukštosios Panemunės klebonas kan. Deimantas Brogys. Kartu meldėsi labai gausus tikinčiųjų būrys.

Pirmiausia buvo pašventintos ir šventintu vandeniu pašlakstytos koplyčios sienos. Po to pašventinta sakykla, nuo kurios bus skelbiamas Dievo Žodis. Vysk. R. Norvila pamoksle išsakė tris linkėjimus: džiaugtis, kad parapija jau turi koplyčią, priimti patį Viešpatį ir tai daryti su dėkingumu. Pašventinus altorių, uždegus žvakes ir įjungus šviesas, išsirikiavo atnašų procesija. Atnašas nešė parapijos mokyklų atstovai, „Caritas“ skyriaus atstovai ir Brusokų šeima, dovanojusi koplyčiai liturginius indus. Po Šventosios Komunijos buvo pašventintas tabernakulis.

90 metų sulaukęs kun. Petras Tavoraitis kasdien aukoja šv. Mišias

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Kun. Petras Tavoraitis prie Švč. Trejybės bažnyčios altoriaus

Rugsėjo 21-ąją į Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčią 11 valandos šv. Mišioms rinkosi daugiau nei įprasta žmonių. Tą dieną, dėkodamas Dievui už sulauktą 90 metų gyvenimo jubiliejų, šv. Mišias aukojo parapijos altaristas kunigas Petras Tavoraitis, kuris prieš beveik 66 metus buvo įšventintas kunigu. Kai kurie parapijiečiai ir atvykę svečiai rankose laikė gėlių puokštes, skirtas garbingą jubiliejų švenčiančiam kunigui. Kaip visada kunigas pamokslą sakė be jokio lapelio, pasiremdamas skaityta Evangelija. Po sukaktuvių šv. Mišių kun. Petrą Tavoraitį sveikino parapijiečiai, visuomenės atstovai. 90-metį kunigą dauguma minėjo kaip mokantį ligonius paguosti ir prieš operaciją, ir po operacijos, mokantį jautriai išklausyti žmonių išpažintis, patarti, kaip būti doriems. Jubiliatui parapijiečiai užrišo sukaktuvių tautinę juostą, choras sugiedojo specialiai jubiliatui giesmę „Kristaus ant kranto stovėjo“, jis buvo apdovanotas Auksiniu Santarvės medaliu ,,Pro augenda Concordia“ (Už Santarvės puoselėjimą) – tą dovaną įteikė Lietuvos Santarvės fondo steigėjas Julius Kazėnas. Šis fondas Auksinį medalį per metus skiria trims pasirinktiems asmenims, skiriami du Santarvės ordinai, kartais net užsienio visuomenės veikėjams. Nors kun. P. Tavoraitis nelabai mėgsta nešioti įvairius ženklus, tačiau medalį žada kartais įsisegti į kunigiškus drabužius. Vis dar energingą ir veiklų kunigą sveikino ir „XXI amžiaus“ redakcijos atstovai. Po sveikinimų jubiliatas atsidėkodamas pakvietė į parapijos namus vaišėms – parapijiečiai, choristai ir svečiai gražiai pabendravo.

Panevėžio vyskupijoje

Rokiškio dekanate

Dviguba sakralinė šventė

Kiekvienoje stotelėje slėpinį vaizdingai inscenizavo vaikai ir jaunimas

SALOS. Kasmet ši parapija atgyja per Šv. Kryžiaus atlaidus rugsėjo antrąjį sekmadienį. Šiemet šventė buvo dviguba: tituliniai atlaidai ir Rokiškio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos narių susitikimas. Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventės išvakarėse Rokiškyje Gyvojo Rožinio draugijos maldininkai tradiciškai su Rožinio malda ir giesmėmis aplankė bei pagerbė net trylika įvairiose vietose esančių kryžių. Tai buvo įžanga į įspūdingą šventę, kuri vyko Salų Šv. Kryžiaus bažnyčioje rugsėjo 14-ąją, švenčiant Šv. Kryžiaus atlaidus Salų parapijoje. Į šventę rinkosi ir Gyvojo Rožinio draugijos nariai iš visos Panevėžio vyskupijos.

Salų parapijos sielovados grupė su Stanislava Čerškute, Salų kaimo bendruomenė (vadovė – Irina Kalnietienė), Salų dvaro sodybos turizmo ir laisvalaikio organizatorė Inga Stočkutė-Tervydienė, Salų parapijos administratorius kun. Andrius Šukys titulinių atlaidų proga surengė Rokiškio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos šventę. Kasmet susitikimas vyksta vis kitoje dekanato parapijoje. Į Salose vykusią šventę atvyko draugijos nariai iš Panevėžio, Kupiškio, Pandėlio, Krekenavos, Anykščių, Svėdasų, Rokiškio ir kitur. Per 200 svečių priėmė išpuošta, šviesi, tviskanti Salų bažnyčia. Šventė prasidėjo Gyvojo Rožinio draugijos himnu „Su galinga Rožinio malda“. Garbės slėpinius maldininkai meldėsi eidami procesiją aplink bažnyčią. Kiekvienoje stotelėje slėpinį vaizdingai inscenizavo vaikai ir jaunimas, laikydami rankose Kristaus, Marijos bei kitų biblinių personažų figūrėles. Šv. Dvasios atsiuntimas parodytas laikant raudonus kaspinus lyg spindulius, sklindančius į visas pasaulio puses. Subtilų ir įspūdingą slėpinių perteikimą parengė Kamajų A. Strazdo gimnazijos tikybos mokytoja metodininkė Vilma Steputaitienė bei Kamajų ir Salų parapijų jaunimas, svečiai iš svetur.

Kronika

Iškiliausiems kūrėjams – garbingi apdovanojimai ir įspūdingas koncertas

Rūta Averkienė

Grupė renginio svečių Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Su gėlėmis – „Sidabrinės bitės“ laureatai – operos solistas prof. Virgilijus Noreika ir Dubičių bibliotekininkė, Dubičių krašto bendruomenės pirmininkė Regina Lukoševičienė Autorės nuotrauka

Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje rugsėjo 21-ąją, sekmadienį, paminėtos 139-osios Senojoje Varėnoje gimusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinės ir aštuonioliktą kartą įteikti garbingi „Sidabrinės bitės“ apdovanojimai. Ženklai įsegti ir Savivaldybės kultūros premija apdovanoti šių metų „Sidabrinės bitės“ laureatai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, operos solistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir kitų valstybinių apdovanojimų laureatas Virgilijus Noreika ir Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dubičių filialo bibliotekininkė, Dubičių krašto bendruomenės pirmininkė Regina Lukoševičienė.

Paminėtos M. K. Čiurlionio gimimo metinės

Iškilmingas renginys tradiciškai prasidėjo šv. Mišiomis, kurias už iškiliausią lietuvių tautos menininką, Senojoje Varėnoje gimusį M. K. Čiurlionį bei visus Varėnos krašto kūrėjus aukojo šio renginio globėjas, Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kun. Pranciškus Čivilis. Šv. Mišių metu įspūdingą koncertą iškilmingo renginio dalyviams padovanojo solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas), violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė ir vargonininkas Gediminas Kviklys. Šis koncertas – sakralinės muzikos valanda, pagerbiant M. K. Čiurlionį ir jo tėvą Konstantiną Čiurlionį, – vienas iš paskutiniųjų XII menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ renginių, jau kelintus metus vykstančių Varėnos krašte.

Bendruomenėse

Atstatytas ir pašventintas Lurdas

Pranciškus Žukauskas

Prieš pradedant Lurdo šventinimą. Priekyje – vyskupai: ordinaras Jonas Boruta SJ, augziliaras Linas Vodopjanovas OFM ir klebonas kan. dr. Algis Genutis

ŠILALĖ. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas netruko pasiekti ir tuometinį nedidelį Šilalės miestelį. Birželio 29-osios sekmadienį Šilalėje dirbęs kunigas Jonas Kučinskas (tuo laiku Šilalėje buvo trys kunigai: klebonas Mykolas Juodokas, Viskantas ir Jonas Kučinskas) bažnyčioje iš sakyklos pasakė: „Tą siaubingą karo naktį mes, visi trys Šilalėje dirbę kunigai, slėpėmės rūsyje, melsdamiesi į Švč. Dievo Motiną Mariją, kad nesugriautų mūsų bažnyčios, pažadėdami pastatyti Šilalėje Švč. Marijos garbei Lurdo koplyčią“. Ir toji koplyčia jau tais pačiais metais buvo iš akmenų sumūryta. Daugiau kaip dešimtmetį Lurdo šventykla stovėjo ir joje buvo nuolat meldžiamasi. Pokario metais ši koplyčia buvo nugriauta. Tame Lurde stovėjusi Marijos statula buvo atnešta ir patalpinta vienoje iš Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje esančių navų. Daugelis dabartinės šilališkių kartos atstovų net nežino, kad toji graži ir nuostabiai išraiškinga statula yra atnešta iš kadaise lauke, netoli Šilalės bažnyčios, stovėjusios Šv. Lurdo koplyčios. Šiandien apie tai liudija garbaus amžiaus sulaukę Šilalės parapijos tikintieji: Jadvyga Pudževelienė, Teresė Ūksienė, Stanislava Maziliauskienė ir daugelis kitų, maždaug 30 žmonių.

Lietuvos karo akademijoje apdovanoti Lietuvos šviesuoliai

„Lietuvos šviesuolis 2014“, Lietuvos karo akademijos doc. dr. Romas Batūra

Rugsėjo 25 dieną Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija kartu su M. K. Čiurlionio fondu surengė iškilmingą renginį „Lietuvos šviesuoliai 2014“, kurio metu buvo pagerbtos iškilios asmenybės, gyvenimo darbus paskyrusios krašto apsaugai, istorijai ir kultūrai.

Apdovanojimai šventėje buvo skirti buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui atsargos generolui majorui Jonui Algirdui Kronkaičiui, Lietuvos karo akademijos docentui dr. Romui Batūrai ir choro „Kariūnas“ koncertmeisteriui Vytautui Abariui. Gen. mjr. J. Kronkaičio vardu apdovanojimą priėmė buvęs adjutantas, atsargos majoras Robertas Jurgelaitis.

Renginyje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Eugenijus Vosylius, M. K. Čiurlionio fondo vardu sveikinimo žodį tarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Šventėje koncertavo dainininkė Ilona Pliavgo ir Lietuvos kariuomenės orkestras.

Apie „liesus“ tankus ir neįveikiamą partijų norą surengti Kalėdas

Valdas Kilpys

Kiekvieną kartą prieš pradedant rašyti praėjusios savaitės apžvalgą galvos neapleidžia viena mintis: kiek šį kartą bus karinių, gynybos ir panašių dalykų? Ši tema apžvalgas daro panašias į raportus iš karo zonos. Nesinorėtų, kad gynybos temos taptų nuolatinėmis, nes žmogaus noras gyventi taikoje yra toks pat amžinas kaip biurokrato noras nieko neveikti. Tad pirmiausia – apie dviejų naujų biurokratų paskyrimus, kurie (sunku patikėti) yra itin pozityvūs ir džiaugsmingi. Pradėkime nuo rokiruočių Krašto apsaugos ministerijoje (KAM): Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas paskyrė savo padėjėją Darių Užkuraitį naujuoju Pajėgumų ir ginkluotės direktoriumi. Jis pakeitė iki šiol šias pareigas ėjusį brg. gen. Gintautą Zenkevičių. Postas itin atsakingas: ilgalaikis karinių pajėgumų, ginkluotės ir krašto apsaugos sistemos planavimas, karinės technikos ir įrangos plėtra, karybos srities standartizavimas. Kalbant paprasčiau, šis žmogus Lietuvos kariuomenei „perka“ ginkluotę. Lietuvos istorijoje turime pirmąjį precedentą, kai galimai neskaidriai lenkų gamybos kovines pėstininkų mašinas kariuomenei įbrukti norėjęs generolas yra tyliai išsiunčiamas į Briuselį „atstovauti Lietuvai“, kad ši istorija pritiltų. Tačiau esmė šiuo atveju ta, kad šiuos žingsnius KAM privertė daryti nepriklausomi ekspertai, socialinių tinklų „vilkai“, kurie pasitelkę aiškius faktus įrodė, kad lenkiški šarvuočiai nėra geriausias pirkinys mūsų kariuomenei. Toks piliečių aktyvumas gana specifinėje srityje yra labiau nei džiuginantis. Žmonės nori ir privalo žinoti, kuri Lietuvai perkama karinė technika yra naudingiausia ir reikalingiausia, nes tai – mūsų visų pinigai.