2014 m. spalio 3 d.    
Nr. 37
(2108)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


XXI Amžius


Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Bendruomenėse“,
„Istorija ir dabartis“, „Naujakuriai“, „Pažintis“, „Susitikimai“,
„Tarp lietuvių“, „Tėviškės lobiai“, „Žvilgsnis“.


Bendruomenėse

Šeimos šventė prie Nikajos

Petras IVANOVAS

Seniūnijoje pagarbos nusipelnė
menininkų Ramunės Sladkevičiūtės-
Dainienės ir Žydrūno Dainio
šeima, auginanti penkis vaikus

ZARASAI. Seniūnijos bendruomenėse gimė gražus sumanymas surengti šeimų šventę, jos metu pagerbti tėvus, senelius, gerai auginančius ir auklėjančius vaikus. Šios šventės tikslas – į seniūnijos bendruomenės gyvenimą įjungti jau nuo pat mažens jaunuosius krašto gyventojus. Pirmosios šventės organizatoriai žadėjo, kad šventė bus įdomi, spalvinga, kupina pramogų, žaidimų, nuotykių... Ir savo pažadą tikrai ištesėjo. Į ją iš įvairių atokiausių kaimų ir kaimelių gausiai susirinko seniūnijos gyventojai, visi į ją atsivedė ir savo atžalas. Šventei džiugesio suteikė ir puikus oras, ir tai, kad dalyvių gausa pranoko organizatorių lūkesčius.

Zarasų seniūnijos seniūnas Valdas Utka pabrėžė, kad visų akys krypsta į vaikus. Kuo daugiau bus vaikų seniūnijoje, tuo gražesnę ateitį turi ir seniūnijos gyvenvietės. Džiugu, kad čia kasmet daugėja krikštynų. Tai byloja, kad drąsiai žvelgiame į ateitį. Už visa tai turime dėkoti šeimoms, mamoms, tėvams ir visiems artimiesiems, palietusiems mažuosius seniūnijos gyventojus savo meile. Tik šeimoje atsiranda ir sutvirtėja pagarbos, pasitikėjimo jausmas, atsakomybė už vaikų norą ir gebėjimą pažinti, mylėti, kurti, tapti brandžiu žmogumi. Todėl ir gimė idėja surengti tokią šventę. Juk būtina padėkoti šeimoms, pasidžiaugti, prisiminti, nusišypsoti artimiems žmonėms.


Bendruomenėse

Memorialinė lenta Lietuvos laisvės gynėjui atminti

Griškabūdžio klebonas kun. Vytautas
Mazirskas kalba gimnazistams
ir jų mokytojams Kristaus
Atsimainymo bažnyčioje

GRIŠKABŪDIS. Rugsėjo 1-oji  – įsimintina diena ne tik Griškabūdžio gimnazistams, bet ir miestelio gyventojams. Prie buvusios mokyklos pastato vyko memorialinės lentos, skirtos Lietuvos laisvės gynėjui Apolinarui Juozui Povilaičiui, žuvusiam prie televizijos bokšto, atidengimo ceremonija. Joje dalyvavo ir gausus žuvusio kraštiečio šeimos, giminaičių ir buvusių bendraklasių būrys, rajono savivaldybės ir administracijos darbuotojai.

A. J. Povilaitis – pats vyriausias iš žuvusių prie televizijos bokšto kraupią sausio 13-osios naktį. Jam buvo tik 54-eri. Šis geraširdiškas ir besišypsantis žmogus paveldėjo taikų, bet tvirtą Kudirkų, kuriai priklausė ir Lietuvos prisikėlimo šauklys Vincas Kudirka, būdą. A. J. Povilaičio senelė buvo A. Kudirkaitė.


Bendruomenėse

Samylų įlankoje atgijo nuskendusių kaimų dvasia

Samylai. Rugpjūčio 30-ąją, šeštadienį, Kultūros centras ir Kauno marių regioninio parko direkcija pakvietė į renginį „Pėdos marių dugne“, skirtą Kauno marių užlietų kaimų 55-mečiui.

Talkinant Kauno rajono viešajai bibliotekai, Vietos veiklos grupei, Samylų seniūnijai, Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai ir kitiems partneriams buvo pastatytas šiaudų kaimelis, primenantis šio krašto praeitį.

Jame apsigyveno šiaudinės karvės, arkliai, paukščiai, o svečius su duona ir druska pasitiko tautiniais drabužiais pasipuošę saviveiklininkai. Vaizdingoje įlankoje įkurdintas šiaudų kaimelis su gyvulėliais ypač patiko vaikams. Tuo metu vyresnieji traukė dainas ir trypė šokius.

Renginyje pristatyti senųjų kaimų amatai ir papročiai, koncertavo folkloro kolektyvai: „Viešia“, „Sedula“, „Senolės“, „Vėrupė“, „Griežlė“, „Sadūnai“ ir kiti. Į šventę prisiminti skaudžios istorijos atvyko Kaišiadorių ir Prienų rajonų atstovai.


Bendruomenėse

Atstatytas ir pašventintas Lurdas

Pranciškus Žukauskas

Prieš pradedant Lurdo šventinimą.
Priekyje – vyskupai: ordinaras
Jonas Boruta SJ, augziliaras
Linas Vodopjanovas OFM ir
klebonas kan. dr. Algis Genutis

ŠILALĖ. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas netruko pasiekti ir tuometinį nedidelį Šilalės miestelį. Birželio 29-osios sekmadienį Šilalėje dirbęs kunigas Jonas Kučinskas (tuo laiku Šilalėje buvo trys kunigai: klebonas Mykolas Juodokas, Viskantas ir Jonas Kučinskas) bažnyčioje iš sakyklos pasakė: „Tą siaubingą karo naktį mes, visi trys Šilalėje dirbę kunigai, slėpėmės rūsyje, melsdamiesi į Švč. Dievo Motiną Mariją, kad nesugriautų mūsų bažnyčios, pažadėdami pastatyti Šilalėje Švč. Marijos garbei Lurdo koplyčią“. Ir toji koplyčia jau tais pačiais metais buvo iš akmenų sumūryta. Daugiau kaip dešimtmetį Lurdo šventykla stovėjo ir joje buvo nuolat meldžiamasi. Pokario metais ši koplyčia buvo nugriauta. Tame Lurde stovėjusi Marijos statula buvo atnešta ir patalpinta vienoje iš Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje esančių navų. Daugelis dabartinės šilališkių kartos atstovų net nežino, kad toji graži ir nuostabiai išraiškinga statula yra atnešta iš kadaise lauke, netoli Šilalės bažnyčios, stovėjusios Šv. Lurdo koplyčios. Šiandien apie tai liudija garbaus amžiaus sulaukę Šilalės parapijos tikintieji: Jadvyga Pudževelienė, Teresė Ūksienė, Stanislava Maziliauskienė ir daugelis kitų, maždaug 30 žmonių.


Bendruomenėse

Miestelio ir parapijos šventė

KUŽIAI. 2013 metai Kužių miesteliui ir Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai buvo jubiliejiniai. Planuojant jubiliejinių metų darbus ir renginius, buvo nutarta rengti projektą „Būk pasveikintas, mielas miesteli“ ir į miestelį pritraukti mažą dalelę Europos fondų lėšų. Projekto vykdymui pritarė Šiaulių rajono savivaldybė ir papildomai skyrė paramą iš savo biudžeto.

Šiemet, tradicinių Šilinių atlaidų metu, seniūnija pristatė projekto vykdymo metu įsigytus leidinius, stendus. Šventė prasidėjo Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Buvo pristatytas leidinys „Bažnytėlėn sukviečia varpai“. Leidinyje Kužių vidurinės mokyklos jaunosios kraštotyrininkės Vaida Kaupaitytė, Modesta Kvietkauskaitė, Marija Rusteikaitė ir Viktorija Timinskaitė, vadovaujamos patyrusių pedagogių Violetos Laurutienės, Virginijos Steponavičienės, Teresės Hokienės, vyresniosios Kužių bibliotekos bibliotekininkės Nijolės Viktoravičienės, apžvelgė bažnyčios gyvavimo istoriją, pasakojo apie joje tarnavusius kunigus. Leidinį maketavo Kužių miestelio gyventoja Jurgita Vielavičienė. Joms raiškiu skaitymu talkino Kužių vidurinės mokyklos moksleivis Benas Jokubauskas. Pristatymo metu leidėjos dėkojo visiems, prisidėjusiems prisiminimais, asmeninėmis fotografijomis, materialine parama.


Bendruomenėse

Kai voratinkliai draikos be vėjo

Vaikai kuria voratinklius
Ingridos Bučinskienės nuotrauka

ŠILAI. Rugsėjo 13 dienos popietę aikštėje prie bendruomenės namų vyko jau tradicine tapusi kraštiečių šventė „Voratinkliai draikos be vėjo“. Šventę sveikinimo kalba atidarė Raguvos seniūnas Juozas Skorulskis. Paskui visi aktyviai įsijungė į programą. Turėjo kuo užsiimti ir jaunas, ir mažas, ir senas. Jaunimas ir vaikai dalyvavo voratinklių kūrimo konkurse. Patys mažiausi voratinklius kreidutėmis piešė ant asfalto. Fotomeno mėgėjai apžiūrėjo nuotraukų parodą voratinklio tematika, o garbinga komisija ilgai plušėjo berinkdama gražiausias nuotraukas. Žingeidus jaunimas dalyvavo užimtumo skatinimo projekte „Sužinok, atrask, įgyvendink“, klausėsi „Eurodesk“ atstovės Vidos Gailiušytės pranešimo apie ES teikiamas galimybes, savanorystę, keliones, studijas. Susirūpinusieji savo sveikata turėjo galimybę nemokamai gauti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų patarimus ir paslaugas, pasimokyti šiaurietiško ėjimo. Baigus pinti voratinklius, visi pakviesti į šventinį koncertą. Geros nuotaikos, skambių dainų, linksmų šokių koncerto pradžioje palinkėjo Panevėžio rajono tarybos narys Henrikas Ambraška. Koncertą savo skambiomis dainomis papuošė šilaivės Jurgita Pranskūnaitė, Justina Žvirblytė, Sigita Rutkauskaitė, Raguvos gimnazistė Kotryna Juškaitė, lėnietė Rima Žudienė. Armonikas virkdė raguviečiai Jokūbas Valiukas ir Kotryna Juškaitė. Nuotaikingomis istorijomis linksmino vadoklietis Dovydas Butkus. Meniškais šokiais visus sužavėjo Vadoklių kultūros centro šokių grupė „Primavera“ ir jos vadovė Neringa Songailaitė. Ji atliko solinius šokius. Nuskambėjus Raguvos kultūros centro kapelos „Kukalis“ dainoms ir trankioms melodijoms, visi norintieji susirinko į Šilų bendruomenės namų salę stebėti krepšinio varžybų.


Pažintis

Šventa tarnystė

Bronius VERTELKA

Vadoklietė Adelė Bakonytė neįsivaizduoja
savo gyvenimo be bažnyčios

Gegužės 28-ąją Adelei Bakonytei sukako 85-eri. Iš jų apie pusšimtį metų – kone visą savo savarankišką gyvenimą – ji tarnavo Vadoklių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje.

Važiuojant iš Panevėžio ar grįžtant iš Ramygalos, A. Bakonytės akys būtinai nukrypsta į Karvedžių kaimą, nors ten vos rusena gyvybė, stovi keli medžiai ir žemėn smunkančios trobelės. Suspaudžia širdį: nebėra kaimo. O kaip jame būdavo linksma! Adelė augo viena pamaldžių tėvų ūkininkų šeimoje. Mama buvo griežta, negalėjo jos neklausyti. Kartą nuėjo į ganyklą perkelti paaugusio veršiuko. Padavus gerti, šis, kažkuo nepatenkintas, išvertė kibirą. Pyktelėjusi Adelė grandine jį gerokai patampė. Apie tai mamai prisipažino. Ši tarė: „Jeigu ką laikai, turi tai prižiūrėti ir mylėti. O jeigu tau nereikalingas, jis neprašė, kad augintum“. Mama išgyveno beveik 90 metų. Tėvo neteko, kai jam buvo tik 54 metai. Buvo balandžio pabaiga. Rytą jis išėjo laukan lengvai apsirengęs, o grįžo per juosmenį susilenkęs ir vaitodamas. Mama tuo metu buvo išvykusi į Panevėžį. Brigadininkas pakinkė savo arklį. Adelė paliko besikūrenančią krosnį, tik į ją kliūstelėjo vandens. Puskilometrį pravažiavus, pamatė, kaip iš trobos išsiveržė dūmų kamuolys. Negailėjo namo, jeigu jis ir sudegtų. Svarbiausia buvo išgelbėti tėvelį. Deja, nei Ramygalos, nei Panevėžio gydytojai jam padėti nebegalėjo.


Tėviškės lobiai

Sunkus kelias į grožį

Vytautas BAGDONAS

Danutė Selevičienė visuomet
stengiasi būti geros nuotaikos

Anykščių gatvėje Viešintose gyvenančių Danutės ir Jono Selevičių sodyba – viena gražiausių miestelyje. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens sodybą puošia gėlių žiedai, visur, kur tiktai pažvelgsi, gali pamatyti dekoratyvinius krūmus, didesnius ar mažesnius medžius, lauko akmenimis papuoštus alpinariumus. Rūpestingai prižiūrima, šienaujama žalioji veja. Į Selevičių namus eidamas pirmiausia turi praeiti pro gėlynus. Įvairiaspalvės gėlės žydi ne tiktai prie tvarkingo, grindinio betoninėmis plytelėmis iškloto takelio, bet ir prie namo sienos, laiptų, vedančių į gyvenamąjį namą, visur daugybė gėlių – jos žaliuoja, žydi vazonuose. Gėlių šioje sodyboje gausu ir prie ūkinių pastatų, ir prie pavėsinės, ir šalia šiltnamio. Kieme sukonstruotas dailus medinis stovas, ant kurio lentynėlių tvarkingai sudėlioti vazonai su žydinčiomis gėlėmis.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija