|
Tuskulėnų rimties parke paminėtos 70-osios pirmųjų NKGB aukų žūties metinės
Rugsėjo 28-ąją, minint Tuskulėnų aukų atminimo dieną ir 70-ąsias pirmųjų Tuskulėnų aukų žūties metines, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse įvyko šiai dienai skirti atminimo renginiai. Koplyčioje-kolumbariume padėtos gėlės ir oficialiai pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas. Memorialinio komplekso konferencijų salėje įvyko oficialus minėjimas, kurio metu kalbėjo Seimo atstovė, krašto apsaugos viceministras, susirinkusiesiems koncertavo fleitininkė Saulė Pavilionytė. Pasibaigus minėjimui, konferencijų salėje buvo rodomas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas Tuskulėnų paslaptis. Visą dieną vilniečiai ir miesto svečiai galėjo lankytis koplyčioje-kolumbariume, nemokamai susipažinti su paroda Tuskulėnų dvaro paslaptys ir konferencijų salėje rodoma šaltojo karo politinių karikatūrų ir propagandos paroda Kūjis, pjautuvas ir pieštukas.
Tuskulėnų aukų atminimo diena į atmintinų dienų sąrašą buvo įtraukta 2006 metais. Jos metu prisimenami sovietiniam totalitariniam režimui neįtikę ir 19441947 metais NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje nužudyti politiniai kaliniai, kurių palaikai slapta nuo visuomenės buvo užkasti masinėse kapavietėse buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Šios kapavietės buvo aptiktos ir ištirtos tik atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 19941996 ir 2003 metais. Nustatyta, kad nuo 1944 m. rugsėjo 28 d. iki 1947 m. balandžio 16 d. egzekucijos buvo įvykdytos 767 asmenims. 559 nužudytieji buvo lietuviai, 56 rusai, 52 lenkai, likusieji vokiečiai, baltarusiai, latviai iš viso net 15 skirtingų tautybių žmonės. Tarp nužudytųjų buvo 206 ginkluotojo ir neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, 43 1941 metų Birželio sukilimo dalyviai, 32 lenkų pogrindžio Armijos krajovos kovotojai. Ekspertams iki šiol pavyko identifikuoti tik 66 asmenų palaikus. Tarp jų vyskupo Vincento Borisevičiaus, kunigo Prano Gustaičio, ginkluotojo pasipriešinimo vadų Jono Semaškos ir Leono Taunio. 1998 metais Vyriausybė sudarė Tuskulėnų aukų atminimo įamžinimo komisiją ir patvirtino programą, numatančią įkurti Tuskulėnų rimties parką, kurio pagrindiniai akcentai būtų dvaro pastatai ir speciali palaikų perlaidojimo vieta kolumbariumas.
Dabar Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas atminties vieta, deramai įamžinanti ir pagerbianti Tuskulėnų aukų dvasininkų, mokytojų, gimnazistų, laisvės kovų dalyvių atminimą, liudijanti skausmingą Lietuvos laisvės kovos istoriją ir raginanti mus visus jos nepamiršti.
© 2014 XXI amžius
|