Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Memorandumas dėl bandymo įteisinti medikamentinį abortą

Mes, Lietuvos tradicinių religinių bendrijų atstovai, esame ne kartą išreiškę savo pasiryžimą saugoti ir ginti prasidėjusią kiekvieno žmogaus gyvybę. Krikščionybė vertina ir brangina žmogaus gyvybę nuo jos prasidėjimo momento.

Sunerimome sužinoję apie Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl nėštumo nutraukimo tvarkos aprašo patvirtinimo” projektą. Šiame projekte ne tik išlieka dar nuo tarybinių laikų egzistavusi abortų atlikimo tvarka. Jame atsiranda ir naujos, dar didesnį susirūpinimą keliančios nuostatos, kurių pagalba Lietuvoje siekiama įteisinti medikamentinį abortą. Atkreipiame dėmesį, kad siekiant pastarojo tikslo, 2013 m. liepos 11 d. Lietuvoje slapta nuo visuomenės buvo įregistruotas medikamentiniam abortui atlikti skirtas preparatas mifepristonas. Primename ir tai, kad dar 2002 m. pirmą kartą bandant įregistruoti medikamentiniam abortui atlikti skirtą preparatą, vyko viešos diskusijos; sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta autoritetinga ekspertų komisija, išnagrinėjusi medicininius, socialinius bei etinius minėto preparato vartojimo aspektus, absoliučia balsų dauguma registracijai nepritarė.

Apie „liesus“ tankus ir neįveikiamą partijų norą surengti Kalėdas

Valdas Kilpys

Kiekvieną kartą prieš pradedant rašyti praėjusios savaitės apžvalgą galvos neapleidžia viena mintis: kiek šį kartą bus karinių, gynybos ir panašių dalykų? Ši tema apžvalgas daro panašias į raportus iš karo zonos. Nesinorėtų, kad gynybos temos taptų nuolatinėmis, nes žmogaus noras gyventi taikoje yra toks pat amžinas kaip biurokrato noras nieko neveikti. Tad pirmiausia – apie dviejų naujų biurokratų paskyrimus, kurie (sunku patikėti) yra itin pozityvūs ir džiaugsmingi. Pradėkime nuo rokiruočių Krašto apsaugos ministerijoje (KAM): Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas paskyrė savo padėjėją Darių Užkuraitį naujuoju Pajėgumų ir ginkluotės direktoriumi. Jis pakeitė iki šiol šias pareigas ėjusį brg. gen. Gintautą Zenkevičių. Postas itin atsakingas: ilgalaikis karinių pajėgumų, ginkluotės ir krašto apsaugos sistemos planavimas, karinės technikos ir įrangos plėtra, karybos srities standartizavimas. Kalbant paprasčiau, šis žmogus Lietuvos kariuomenei „perka“ ginkluotę. Lietuvos istorijoje turime pirmąjį precedentą, kai galimai neskaidriai lenkų gamybos kovines pėstininkų mašinas kariuomenei įbrukti norėjęs generolas yra tyliai išsiunčiamas į Briuselį „atstovauti Lietuvai“, kad ši istorija pritiltų. Tačiau esmė šiuo atveju ta, kad šiuos žingsnius KAM privertė daryti nepriklausomi ekspertai, socialinių tinklų „vilkai“, kurie pasitelkę aiškius faktus įrodė, kad lenkiški šarvuočiai nėra geriausias pirkinys mūsų kariuomenei. Toks piliečių aktyvumas gana specifinėje srityje yra labiau nei džiuginantis. Žmonės nori ir privalo žinoti, kuri Lietuvai perkama karinė technika yra naudingiausia ir reikalingiausia, nes tai – mūsų visų pinigai.

Tuskulėnų rimties parke paminėtos 70-osios pirmųjų NKGB aukų žūties metinės

Rugsėjo 28-ąją, minint Tuskulėnų aukų atminimo dieną ir 70-ąsias pirmųjų Tuskulėnų aukų žūties metines, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse įvyko šiai dienai skirti atminimo renginiai. Koplyčioje-kolumbariume padėtos gėlės ir oficialiai pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas. Memorialinio komplekso konferencijų salėje įvyko oficialus minėjimas, kurio metu kalbėjo Seimo atstovė, krašto apsaugos viceministras, susirinkusiesiems koncertavo fleitininkė Saulė Pavilionytė. Pasibaigus minėjimui, konferencijų salėje buvo rodomas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas „Tuskulėnų paslaptis“. Visą dieną vilniečiai ir miesto svečiai galėjo lankytis koplyčioje-kolumbariume, nemokamai susipažinti su paroda „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir konferencijų salėje rodoma šaltojo karo politinių karikatūrų ir propagandos paroda „Kūjis, pjautuvas ir pieštukas“.

Lietuvos karo akademijoje apdovanoti Lietuvos šviesuoliai

„Lietuvos šviesuolis 2014“, Lietuvos karo akademijos doc. dr. Romas Batūra

Rugsėjo 25 dieną Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija kartu su M. K. Čiurlionio fondu surengė iškilmingą renginį „Lietuvos šviesuoliai 2014“, kurio metu buvo pagerbtos iškilios asmenybės, gyvenimo darbus paskyrusios krašto apsaugai, istorijai ir kultūrai.

Apdovanojimai šventėje buvo skirti buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui atsargos generolui majorui Jonui Algirdui Kronkaičiui, Lietuvos karo akademijos docentui dr. Romui Batūrai ir choro „Kariūnas“ koncertmeisteriui Vytautui Abariui. Gen. mjr. J. Kronkaičio vardu apdovanojimą priėmė buvęs adjutantas, atsargos majoras Robertas Jurgelaitis.

Renginyje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Eugenijus Vosylius, M. K. Čiurlionio fondo vardu sveikinimo žodį tarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Šventėje koncertavo dainininkė Ilona Pliavgo ir Lietuvos kariuomenės orkestras.