2014 m. spalio 3 d.    
Nr. 37
(2108)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Mažais žingsneliais

Pirmąjį rudens sekmadienį šv. Mišios Jonavos Šv. apaštalo Jono koplyčioje prasidėjo įprastai, nors tikintieji nekantriai laukė, kada išvys žadėtą šventinti monstranciją, kurią nupirko viena parapijiečių šeima. Telydi ją gausios Viešpaties malonės!

Monstrancija (lot. monstrantia – rodau) naudojama katalikų liturgijoje Ostijai įdėti ir išstatyti garbinimui. Tai – vienas brangiausių ir meniškiausių reikmenų, kadangi ji gaminama iš aukso, sidabro ir pan.

Norint įsigyti monstranciją, reikia labai atsakingai žiūrėti į šį žingsnį, kadangi tai – brangus turtas, kuris, būdamas unikalus savo meniškumu, privalo derėti prie kitų turimų liturginių reikmenų stiliaus.

Adoracija ir palaiminimas Švč. Sakramentu yra viena gražiausių pamaldumo praktikų.

Prieš žengdamas į dangų Kristus laimino apaštalus, o šie, kaip Naujojo Įstatymo kunigai, ženklino tikinčiuosius kryžiaus ženklu. Tačiau laiminimas Švč. Sakramentu skiriasi nuo įprasto kunigo laiminimo. Kunigas laiko Švč. Sakramentą, kuris ir yra Jėzus Kristus, todėl Viešpats pats tiesiogiai laimina žmones. Kunigas, norėdamas pabrėžti, kad ne jis laimina, o pats Viešpats, prisidengia savo rankas.

„Išgirskit, ką Viešpats byloja, tegul jūsų širdys nebūna storžievės“, – suskambo giesmė jonaviečių lūpose. „Niekam nebūkite skolingi, išskyrus tarpusavio meilę“, – kalbėjo Šventojo Rašto žodžiai šiltą rudens rytą.

Vikaras kun. Valdas Šidlauskas homilijoje priminė, kad kiekvienas, išėjęs į pasaulį, turi pareigą kitiems žmonėms padėti gyventi krikščioniškai. Nuodėmė suardo žmogaus ryšį su Dievu ir tai – lengviausias kelias į nuopuolį. „Aš iš tavęs pareikalausiu atsakomybės už jo gyvybę, – priminė kunigas Valdas Ezekielio knygos žodžius. – Kiekvienas esame atsakingas už artimo gyvybę, orumą, tai – mūsų visų bendras reikalas!“

Katalikų tikėjimo atmintinėje primenama: „Pikta darantį sudrausti“. Tai – kaip ir nuliūdusį guosti, išalkusį maitinti. Filmuoti, kai gatvėje vyksta muštynės, tolygu nužmogėjimui, ir su artimo meile visiškai nesusisieja. O gal rytoj toje gatvėje būsi tu? Susimąstyk. Mylėk savo artimą.

Pagrindinė atsakomybė prieš Dievą yra asmeniška. „Iš tiesų ne Dievas baudžia žmogų, pats žmogus save baudžia netinkamai besielgdamas. O kuo daugiau blogio pašalina iš savo gyvenimo, tuo daugiau vietos savyje palieka Dievo malonei, – sakė vikaras parapijiečiams. – Apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, meilė nedaro nieko bloga, o Dievo įsakymai yra lyg kelio ženklai pradedančiajam, nurodantys, kur eiti, kaip elgtis“.

Jau gimęs žmogus turi savyje įgimtą Dievo balsą, kuris diktuoja teisingą kryptį, todėl būkime atidūs tam vidiniam balsui.

Šv. Mišių pabaigoje žodį tarė klebonas kun. Giedrius Maskolaitis, jis pakvietė drąsiau jungtis prie liturginių dienos skaitinių skaitymo šv. Mišių metu. „Jau yra keletas žmonių, – ragino lietis į jaunos parapijos veiklą. – Sėkime kiekvienas po mažą gerumo grūdą ir sulauksime gausaus derliaus bendruomenėje!“ – atsisveikindamas linkėjo klebonas.

Stojo tyla. Pagarbiai prie altoriaus atnešta dovanotoji monstrancija... Ji palaiminta kun. V. Šidlausko lotyniškos maldos rimtyje. Didžiam žmonių džiaugsmui ir Dievo artumai iškart pirmąjį kartą išstatyta adoracijai!

Jūratė TC

Jonava

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija